Viešojo valdymo pertvarka: tolesnių etapų konceptualios nuostatos ir artimiausi sprendiniai
(Išklausyta informacija apie vykdomą viešojo valdymo pertvarką. Sprendimas bus priimtas kitame komiteto posėdyje.)

Lietuva ir globali darbotvarkė: nacionaliniai interesai ir pozicija Ateities viršūnių susitikime
(Nuspręsta pasiūlyti Seimui priimti rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos Ateities viršūnių susitikime. Jos projektas bus svarstomas artimiausiuose komiteto posėdžiuose.)

Subalansuotos ir tvarios teritorinės plėtros iššūkiai: „Lietuva 2050“ nuostatų įgyvendinimas ir teritorinės plėtros strateginių dokumentų atnaujinimas
(NUTARTA: Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gruodžio 23 d. Seimas nutarimu Nr. XIV-2466 patvirtino valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Vizija „Lietuva 2050“), kuri naujai formuluoja Lietuvos politinės, socialinės, ekonominės raidos perspektyvą ir turi aiškiai išreikštą teritorinės raidos dimensiją, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. inicijuoti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos (toliau – Koncepcija) ir Koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano atnaujinimą, siekiant suderinti Vizijos „Lietuva 2050“ ir Koncepcijos nuostatas; 2. parengti Koncepcijos stebėsenos ataskaitą, įvertinant kas Koncepcijoje taisytina, vadovaujantis Vizijos „Lietuva 2050“ nuostatomis ir atsižvelgiant į nuo Koncepcijos patvirtinimo pasikeitusias geopolitines aplinkybes; 3. inicijuoti techninį Koncepcijos sutvarkymą, panaikinant nuorodas į nebegaliojančius dokumentus, ištaisyti pasikeitusius įstaigų pavadinimus ir kitus techninius neatitikimus; 4. šalies teritorinės raidos strateginių dokumentų atnaujinimą ir įgyvendinimą pavesti koordinuoti toms pačioms struktūroms, kurios bus atsakingos už Vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo koordinavimą; 5. nuolat informuoti Komitetą apie Koncepcijos atnaujinimo procesą. )

„Lietuva 2050“: vizijos įgyvendinimo tolesni žingsniai. Konceptualus aptarimas.
(NUTARTA: 1. Seimo Ateities komitetui iniciuoti teisės aktų pakeitimus, siekiant įgyvendinti valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatą dėl Vyriausybės įgaliotojo aukšto (ne žemesnio kaip Vyriausybės kanclerio pavaduotojo) lygio pareigūno pareigybės įsteigimo. 2. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Valstybės pažangos tarybos (VPT) tolesnės veiklos organizavimo, įsteigiant nuolat veikiantį VPT sekretoriatą. 3. Prašyti Vyriausybės nuolat informuoti Seimo Ateities komitetą apie valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo eigą. )

Nacionalinis pažangos planas: kokių sprendimų reikia, siekiant jį suderinti su vizija „Lietuva 2050“?
(NUTARTA. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. pradėti Nacionalinio pažangos plano (NPP) peržiūros procesą, remiantis valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Vizija) valstybės ateities vizijos ir strateginių ambicijų iniciatyvomis pagal svertinių iniciatyvų žemėlapį ir atitinkamas nacionalines darbotvarkes. 2. peržiūrint NPP įvertinti tikslingumą parengti nacionalines darbotvarkes, apimančias įgyvendinimo kelrodžius iki 2050 m., skirtas įgyvendinti Vizijos pažangos kryptims ir jos horizontaliesiems elementams (jungiamiesiems principams) ir stiprinti Vizijos pamatui. )

Dirbtinis intelektas: galimybės ir grėsmės
(1. Pripažinti, kad dirbtinis intelektas (toliau – DI) yra įrankis, svarbus dėl savo potencialo ir gebantis pakeisti visuomenės socialinį gyvenimą, darbo būdą ir skatinantis inovacijų plėtrą. 2. Įvertinti, kad DI vystymosi tempai gerokai viršija bet kurios tradicinės reguliavimo sistemos galimybes neatsilikti, todėl reguliuoti nacionalinius visuomeninius santykius DI kontekste, nėra tikslinga. Galiojanti Europos Sąjungos juridikcija, tarptautinių normų ir standartų formos bei DI savireguliacija šiuo metu išlieka geriausia alternatyva tam tikriems šios technologijos suvaržymams. 3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) dėmesį, kad vienas iš svarbiausių DI iššūkių bus rasti tinkamą reguliavimo ir privalomos teisės normų pusiausvyrą, todėl rengiant pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais DI klausimais, siūloma naudotis teisinio reguliavimo išimtimis, kurios būtų naudingos Lietuvai. 4. Rekomenduoti Vyriausybei, tam tikrose DI naudojimo srityse, kaip pvz., autonominėse transporto priemonėse ir pan., kur tikėtina žala gali būti ypač didelė, apsvarstyti ,,kietojo“ reguliavimo galimybę. 5. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: 5.1. atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas dėl Lietuvos 2023 m. nacionalinės reformų darbotvarkės su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Lietuvos stabilumo programos Nr. COM(2023) 615, sutelkiant Lietuvos pastangas į darbo jėgos perėjimo rėmimą – perkvalifikavimą ir įgūdžių tobulinimą, tuo užpildant talentų spragas bei išliekant konkurencingiems. Tuo pačiu, nukreipti valstybės pastangas į darbo jėgos paruošimą ateities darbui, su kuriuo artimiausiu metu susidurs dirbtinio intelekto bei kitų naujų technologijų slenksčio darbuotojai. 5.2. įvertinti Singapūro Respublikos Vyriausybės iniciatyvą „MySkillsFuture“, skirtą gyventojams tobulinti savo mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, suteikiančius jiems pranašumą darbo rinkoje įvaldant DI priemones, su galimybe kurti Lietuvoje panašaus profilio vieno langelio portalą. 6. Prašyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. informuoti Seimo Ateities komitetą apie numatomus atlikti veiksmus, priemones ir konkrečius jų įgyvendinimo terminus, atliepiant Ateities komiteto pateiktas rekomendacijas. 7. Tęsti šį parlamentinės kontrolės klausimą ir Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos metu, kadangi skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų. )

Švietimo strateginė vizija
(2023 m. gegužės 26 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje svarstyta švietimo strateginė vizija. Akcentuota, kad pasaulyje vyksta globalūs geopolitiniai pokyčiai, įsisiūbuoja klimato kaita, o dirbtinio intelekto pažanga tiesiog per keletą mėnesių pakeitė informacijos surinkimu pagrįstas profesijas. Todėl švietimo politika privalo būti įžvalgi ir orientuota į ateitį, o ne į kosmetinį esamos būklės pagerinimą. Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekto siekis švietimui – tai ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus. 2050-aisiais Lietuvos veidą lemsianti karta šiandien jau yra ugdoma vaikų darželiuose ir mokyklose - turime skirti ypatingą dėmesį šios kartos ugdymui jau šiandien.)

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo poveikis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai
(Komiteto protokolinis sprendimas_2023-03-24 Nr. 122-P-4)

Sveikatos politikos strateginė perspektyva
(Gruodžio 9 d. bendrame Seimo Ateities komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Lietuvos sveikatos sistemos strateginę perspektyvą ir sveikatos politikos ateitį. Lietuvos sveikatos rodikliai Europos Sąjungos kontekste nėra geri – mūsų šalies žmonių mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti, yra vieni aukščiausių, o gyvenimo trukmė – viena mažiausių. Sveikatos sistemos raidai didelę įtaką turi technologijų, biotechnologijų, dirbtinio intelekto, inovacijų pažanga ir besikeičiantis ligų profilis. Ekspertų manymu, ateityje sveikatos priežiūros sektorius vis labiau gręšis į personalizuotą gydymą, prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, pritaikytą kiekvieno žmogaus individualiam poreikiui. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas pacientams gauti efektyviausią gydymą. Seimo Ateities ir Sveikatos reikalų komitetai tęs sveikatos politikos ateities klausimo nagrinėjimą komitetų posėdžiuose bei stebės, kaip sveikatos politika atsispindės rengiamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050”.)

Viešojo valdymo reformos koncepcija
(Išklausyta informacija apie viešojo valdymo reformos koncepciją ir valstybės tarnybos pertvarkos eigą. )