Seimo istorija - Lietuvos Respublikos Seimas (nuo 1990 m.)

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11-ąją

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

Iškilmingų Seimo minėjimų, konferencijų, apskritojo stalo diskusijų medžiaga

Lietuvos parlamentarizmo raida

Lietuvos Seimo istorija sudėtinga, tačiau intriguojanti, įdomi ir pamokanti, ji suteikia dar neatrastą pasididžiavimą besidomintiems Lietuvos politikos istorija. Ši tema pirmiausia neabejotinai liudija Lietuvos valstybės priklausymą Europos civilizacijos arealui, sudariusiam galimybę formuotis parlamentinėms institucijoms. Nuo pat Lietuvos Seimo ištakų XV a. pabaigoje – XVI a. viduryje iki šiandieninio moderniojo parlamentarizmo, nepaisant skausmingų šios institucijos raidos lūžių ir pertrūkių XX amžiuje, mūsų parlamentarizmas atskleidžia unikalių laimėjimų.

Lietuvos gebėjimas kurti ir puoselėti demokratinę respubliką remiasi parlamentine sistema, leidžiančia visuomenei tartis ir bendrai ar per įgaliotus atstovus priimti sprendimus. Seimo interneto svetainės rubrika „Seimo istorija“ yra skirta supažindinti su įdomia ir išskirtine Lietuvos parlamentarizmo istorija.

Svarbiausios Lietuvos parlamentarizmo datos

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas (iki 1569 m.)

Ankstyvojo Lietuvos parlamentarizmo tyrimuose daug diskusijų kelia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo pradžios data. Pirmosios žinios apie Lietuvos parlamentarizmą istoriniuose šaltiniuose atsiranda stebėtinai anksti.

Seimas Abiejų Tautų Respublikos laikais (1569–1795 m.)

Abiejų Tautų Respublikos Seimą dera vadinti dviejų rūmų Seimu, susidedančiu iš Senato ir Atstovų rūmų. Tradiciškai buvo suvokiama, kad Abiejų Tautų Respublikos Seimą sudarė 3 luomai: valdovas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, Senatas (Aukštieji parlamento rūmai), Seimas arba Atstovų rūmai (Žemieji Seimo rūmai arba Seimas siaurąja prasme). Nuo 1569 iki 1793 m. įvyko 173 Seimo sesijos (XVI a. – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50).

Moderniojo parlamentarizmo ištakos (XX a. pradžia)

Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės–valstybinės raidos etapas. Jo dalyviai ėmė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje. 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija pasisakė už nepriklausomą, demokratišką valstybę, buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių.

Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Šiuo laikotarpiu Lietuvoje buvo sušaukti penki Seimai. Tik du iš jų dirbo visą kadenciją – Steigiamasis Seimas ir II Seimas. Parlamentinės demokratijos laikotarpis ano meto Lietuvoje truko kiek ilgiau nei šešerius metus. 1927 m. paleistas Seimas vėl susirinko tik 1936 m.

Lietuvos Respublikos Seimas (nuo 1990 m.)

Nuo 1990 metų dirba aštuntoji Seimo kadencija. Vienintelė Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas neišbuvo visos numatytos kadencijos. 1992 m. spalio 25 d. įvyko pirmalaikiai rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą, taip pat Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnį – Seimo kadencija yra ketveri metai.

Šiuo metu dirba XIII Seimas (2020–2024). Seimų numeracija skaičiuojama nuo Lietuvos Respublikoje veikusių I–IV Seimų (1920–1922 m. Lietuvos Respublikoje veikęs Steigiamasis Seimas į šią Seimų numeraciją neįskaičiuojamas).

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS

Steigiamasis Seimas (1920–1922)

I Seimas (1922–1923)

II Seimas (1923–1926)

III Seimas (1926–1927)

IV Seimas (1936–1940)

V Seimas – Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (1990–1992 m.)

VI Seimas (1992–1996 m.)

VII Seimas (1996–2000 m.)

VIII Seimas (2000–2004 m.)

IX Seimas (2004–2008 m.)

X Seimas (2008–2012 m.)