Lietuvos parlamentarizmo raida
Lietuvos Seimo istorija sudėtinga, tačiau intriguojanti, įdomi ir pamokanti, ji suteikia dar neatrastą pasididžiavimą besidomintiems Lietuvos politikos istorija. Ši tema pirmiausia neabejotinai liudija Lietuvos valstybės priklausymą Europos civilizacijos arealui, sudariusiam galimybę formuotis parlamentinėms institucijoms. Nuo pat Lietuvos Seimo ištakų XV a. pabaigoje – XVI a. viduryje iki šiandieninio moderniojo parlamentarizmo, nepaisant skausmingų šios institucijos raidos lūžių ir pertrūkių XX amžiuje, mūsų parlamentarizmas atskleidžia unikalių laimėjimų.
Lietuvos gebėjimas kurti ir puoselėti demokratinę respubliką remiasi parlamentine sistema, leidžiančia visuomenei tartis ir bendrai ar per įgaliotus atstovus priimti sprendimus. Seimo interneto svetainės rubrika „Seimo istorija“ yra skirta supažindinti su įdomia ir išskirtine Lietuvos parlamentarizmo istorija.
Ankstyvojo Lietuvos parlamentarizmo tyrimuose daug diskusijų kelia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo pradžios data. Pirmosios žinios apie Lietuvos parlamentarizmą istoriniuose šaltiniuose atsiranda stebėtinai anksti.
Abiejų Tautų Respublikos Seimą dera vadinti dviejų rūmų Seimu, susidedančiu iš Senato ir Atstovų rūmų. Tradiciškai buvo suvokiama, kad Abiejų Tautų Respublikos Seimą sudarė 3 luomai: valdovas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, Senatas (Aukštieji parlamento rūmai), Seimas arba Atstovų rūmai (Žemieji Seimo rūmai arba Seimas siaurąja prasme). Nuo 1569 iki 1793 m. įvyko 173 Seimo sesijos (XVI a. – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50).
Didysis Vilniaus Seimas vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės–valstybinės raidos etapas. Jo dalyviai ėmė reikalauti Lietuvos autonomijos su Seimu Vilniuje. 1917 m. rugsėjo 18–23 d. Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija pasisakė už nepriklausomą, demokratišką valstybę, buvo išrinkta dvidešimtiems asmenų Lietuvos Taryba, kurią sudarė pagrindinių to meto lietuvių politinių srovių atstovai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Aktą pasirašė visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių.
Lietuvos valstybė buvo atkurta 1918 m. vasario 16 d., tačiau pirmieji demokratiniai ir visuotiniai parlamento rinkimai įvyko tik 1920 metais. Jų metu buvo išrinktas Steigiamasis Seimas (1920–1922), kuris atliko svarbų vaidmenį – įtvirtino Lietuvos nepriklausomybę, priėmė pirmąją nuolatinę Konstituciją ir nustatė pagrindinius valstybės valdymo principus. Parlamentinės demokratijos laikotarpis to meto Lietuvoje truko kiek daugiau nei šešerius metus – nuo 1920 iki 1927 metų. Šiuo laikotarpiu dirbo keturios Seimo kadencijos. 1927 metais, paleidus III Seimą (1926–1927), nauji Seimo rinkimai buvo surengti tik 1936 metais. Sušaukto IV Seimo (1936–1940) įgaliojimai buvo reikšmingai apriboti. Visi 1920–1940 metais išrinkti Lietuvos Respublikos Seimai dirbo laikinojoje sostinėje – Kaune.
1990 m. pradžioje, po 50 metų okupacijos, Lietuvoje vyko pirmieji laisvi ir demokratiniai parlamento rinkimai. Jų metu buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, kuris 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Aktą „Dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo“. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume patvirtino naująją Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 55 straipsnyje numatyta, kad Seimo kadencija trunka ketverius metus.
Šiuo metu dirbantis Seimas yra skaičiuojamas kaip keturioliktasis Lietuvos Respublikos Seimas, tęsiant numeraciją nuo 1922 m. darbą pradėjusio I Seimo (1922–1923). Į šią numeraciją nėra įtrauktas Steigiamasis Seimas (1920–1922).
- Svarbiausios datos
- Seimo kadencijos
- Seimo Pirmininkai nuo 1990 m.
- 1990 m. vasaris – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rinkimai
- Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 d.
- 1991 m. sausis – karinė Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvos Respubliką
- 1991 m. vasario 9 d. visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa (plebiscitas) ir pirmieji diplomatiniai pripažinimai