​Šioje parodoje autoriai per vizualinę kūrybą žvelgia į savo pačių, kaip dailės terapeutų profesinį kelią. Meno, kūrybos formos iš esmės atliepia kiekvieno žmogaus vidų ir jo patirtis. Per prigimtinius pojūčius, spalvas ir faktūras kūryba leidžia pajusti, išreikšti savo vidinį pasaulį simboliais, vaizdiniais.
Kiekvieną parodos darbą lydi ir jo kūrėjo istorija.
Dailės terapeutė Indrė Budreckytė-Budnikienė savo profesiniame kelyje pastebi, kad kūryba ir terapija jai tarsi vieno kelio neaprėpiamai spalvingi kelkraščiai, kuriuos stebi, girdi ir mokosi atsargiai prisiliesti žinodama, kad po kiekvieno žingsnio liks nauja žymė.
Dailės terapijoje tarp kūrėjo ir jo kūrinio dalyvauja ir terapeutas. Jis sukuria saugią aplinką, kurioje žmogus galėtų įsitraukti į kūrybos procesą ir piešiant kūrinį išgyventi įvairias būsenas, jausmus, kuriuos sunku įvardyti žodžiais. Dailės terapijoje svarbiausia yra procesas, kūrinio istorija, kurią papasakoja pats žmogus: kaip jis jautėsi dirbdamas, nuo kokio vaizdinio pradėjo piešti ir kas liko svarbu nupieštame darbe.
Pasak Lietuvos dailės terapijos asociacijos pirmininkės Editos Gilės, „dailės terapija yra moksliškai pagrįsta, veiksminga sveikatos priežiūros paslauga gerinti psichinei ir fizinei sveikatai įvairiausioms klientų grupėms nuo gimimo iki mirties: padeda žmonėms, sergantiems psichinėmis ligomis, senjorams, kurie turi neurologinių problemų, vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, specialiųjų poreikių ir raidos sutrikimų ir kt.“
Lietuvos dailės terapijos asociacija veikia nuo 1997 m. ir šiuo metu vienija virš 50 specialistų, kurie savo darbuose taiko dailės terapijos metodus. Ilgų metų intensyvaus asociacijos įkūrėjų darbo dėka, nuo 2014 metų dailės terapeuto profesija yra įteisinta ir teikiama paslauga Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje.