I Seimo narys
(1922 11 13–1923 03 13)

Gimė 1882 m. gruodžio 4 d. Kukiškių kaime (Švenčionių valsčius), kumečių šeimoje.

Mokinosi namuose.

1896 m. – Švenčionių geležinkelio dirbtuvėse.

1901 m. – Petro Vileišio metalo dirbinių gamykloje, Vilniuje.

Dalyvavo 1905–1907 m. revoliucijoje, priklausė LSDP būreliams.

Nuo 1911 m. dirbo Kramatorske, 1916 m. Kamenskoje.

1917 m. Kamenskoje (1936 m. Dnieprodzeržinskas) įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją (bolševikų), kūrė Raudonosios armijos gvardijos būrius, kovėsi Raudonosios armijos gretose.

1918–1919 m. – dalyvavo kovose už sovietų valdžią. Buvo Vilniaus geležinkelių mazgo komisaras.

Išrinktas Geležinkelininkų profsąjungos valdybos pirmininku.

1920 m. liepos mėn. – išrinktas į Kauno miesto tarybą pagal kairiųjų darbininkų sąrašą.

1921 m. birželio mėn. už antivalstybinę veiklą buvo nuteistas 4 metams kalėti. Po kurio laiko išteisintas.

Aktyviai veikė pogrindinėje Lietuvos koministų partijos gretose: nuo 1919 m. LKP Kauno m. komiteto narys, nuo 1920 LKP Centro biuro narys, 1921 m. vasario mėn. kandidatas į LKP CK narius, 1922 m. – LKP CK narys, generalinis sekretorius.

Į I Seimą išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal Darbininkų ir vargingesniųjų valstiečių rinkimų sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė Darbininkų kuopų frakcijai.

1923 m. balandžio mėnesį suimtas ir ištremtas į Vilniaus kraštą. Iš ten išvyko į SSRS.

1925 m. buvo VKP (b) XIV suvažiavimo delegatas, išrinktas Centrinės kontrolės komisijos nariu.

Nuo 1929 m. dirbo Maskvos gamyklose.

Mirė 1949 m. balandžio 26 d. Maskvoje.

Literatūra

Tamošaitis M., Jonas Kubickis, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 331-334.