Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Vladas Skardinskas (1882–1954)

I Seimo narys
(1922 11 13–1923 03 13)

 

Gimė 1882 m. spalio 26 d. Šlapiškių viensėdyje (Antaliepės valsčius, Zarasų apskritis) ūkininkų šeimoje.

Baigė Antalieptės pradžios mokyklą.

1895–1902 m. – mokėsi Rygos gimnazijoje.

Gimnazijoje kartu su Vladu Nagiu-Nagevičiumi (būsimu Lietuvos kariuomenės generolu) organizavo carinės Rusijos valdžios draudžiamus nelegalius susirinkimus, platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kartu su gimnazistų „Šviesos“ rengė jaunimo vakarėlius.

1908–1914 m. – mokėsi Rygos politechnikos institute. Įgijo statybos inžinieriaus specialybę.

Nuo 1904 m. – pradėjo sceninę–vaidybinę veiklą Rygos lietuvių muzikos ir dainavimo draugojoje „Kanklės“. Per vienuoliką metų atliko vienuoliką vaidmenų.

Dalyvavo Rygos lietuvių studentų draugijos „Viltis“ veikloje.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui 1914 m. su šeima išvyko į Rusiją. Gyveno Maskvoje.

Dirbo Archangelsko gubernijoje kelių inžinieriumi.

1916 m. – Kazanės susisiekimo apygardos Kamyšino techninio ruožo viršininkas.

Gyvendamas Saratove buvo išrinktas į Lietuvių pabėgėlių šelpimo komitetą. Nuo 1917 m. balandžio mėneseio – šio komiteto pirmininkas

1920 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą.

1922 m. rugsėjo 10 d. – paskirtas Lietuvos plentų ir vandens kelių valdybos viršininku.

Kauno miesto tarybos narys.

1921 m. – Kauno miesto tarybos pirmininkas.

Į I Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, kuri įėjo į krikščionių demokratų bloką.

Nuo 1920 m. lapkričio 28 d. – Finansų ir biudžeto komisijos narys.

Nuo 1923 m. vasario 6 d. – Seniūnų sueigos narys.

Nuo 1923 m. balandžio 1 d. – Lietuvos plentų ir vandens kelių valdybos vicedirektorius.

Nuo 1924 m. sausio 1 d. iki 1924 m. gruodžio 1 d. – Lietuvos plentų ir vandens kelių valdybos direktorius.

Dalyvavo konferencijose, kuriose buvo svarstomi miško plukdymo Nemunu klausimai: 1924 m. spalio mėnesį Luganoje, 1925 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Kopenhagoje.

Kartu su J. Linatu organizavo pirmą autobusų susisiekimą Kaune.

1924–1931 m. – dirbo privačiai.

1921 m. – vienas iš steigėjų Kauno Jachtklubo, valdybos narys, nuo 1926 m. – komandoras.

Nuo 1924 m. – Lietuvos pramoninkų sąjungos pirmininkas.

1924 m. – Lietuvos miestų sąjungos steigėjas.

Nuo 1931 m. Kauno Šaulių rinktinės narys.

1926 m. – vienas iš steigėjų akcinės bendrovės „Mechanikas“ (prekiavo techniniais įrengimais), šios akcinės bendrovės pirmininkas.

Aktyviai veikė Lietuvos ugnegesių sąjungoje. 1922–1924 m. Kauno miesto Gaisrininkų draugijos pirmininkas. 1924 m. balandžio 12 d. – III gaisrininkų suvažiavime išrinktas Lietuvos gaisrininkų sąjungos pirmininku. 1924 m. gruodžio 14 d. – paskirtas respublikos gaisrininkų dvisdavaitinių kursų Egzaminų komisijos pirmininku. 1926 m. rugsėjo 11–12 d. – Pabaltijo valstybių gaisrininkų sąjungos atstovų suvažiavimo (Rygoje) delegatas. Nuo 1923 m. balandžio mėn. – laikračio „Lietuvos gaisrininkas“ (nuo 1933 m. „Ugniagesys“) vienas iš leidėjų, 1926–1931 m. šio laikraščio redaktorius.

Nuo 1931 m. vasario 1 d. – Rusnės vandens kelių rajono viršininkas.

Nuo 1933 m. liepos 14 d. – Klaipėdos uosto gilinimo darbų vadovas.

Nuo 1934 vasario 1 d. iki 1936 m. sausio 1 d. – Susisiekimo ministerijos Plentų ir vandens kelių departamento Sauskelių valdybos pirmos eilės referentas.

Nuo 1936 m. sausio 1 d. iki 1940 m. liepos mėn. – Susisiekimo ministerijos Plentų ir vandens kelių departamento Sauskelių valdybos kelių skyriaus viršininkas. Tiltų skyriaus vyresnysis inžinierius.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Lietuvos Nepriklausomą valstybę.

1940 m. rugsėjo 1 d. – paskirtas Biržų kelių rajono viršininku.

Nuo 1944 m. spalio 17 d. iki 1948 m. – Panevėžio rajono kelių valdybos vyriausiasis inžinierius.

Persikėlė gyventi į Marijampolę. Būdamas pensininku iki mirties dirbo inžinieriumi-statybininku.

Mirė 191954 m. lapkričio 14 d. Marijampolėje. Palaidotas Marjampolės miesto kapinėse.  

 

Literatūra

Tamošaitis M., Skardinskas Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 460-467.

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2020-02-03 17:05
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė