II Seimo narys
(1923 06 05 – 1926 06 02)

Gimė 1880 m. balandžio 15 d. Žardelių kaime (Barzdų valsčius, Naujamiesčio apskritis).

Baigė Pilviškių vokišką pradinę mokyklą.

Mokėsi – Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, Liepojos gimnazijoje, Tartu universitete.

1907 m. baigė Maskvos universiteteo Teisės fakultetą.

Liepojos gimnazijoje dalyvavo slaptamelietuvių moksleivių būrelyje (būrelio vadovas buvo Jonas Biliūnas).

1905 m. gruodžio 4 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.

1907 m. pradėjo dirbti Kauno apygardos teisme. Apie penkis metus buvo vyresniojo notoro padėjėjas, kartu dėstė (apie 3 metus) lotynų kalbą „Saulės“ progimnazijoje.

Prasidėju Pirmajam pasauliniui karui buvo evakuotas į Maskvą.

1914 m. gavo leidimą išvykti į užsienį – JAV.

1916 m. – paskirtas dirbti į Krymą, Simferopolį vokiečių ūkio likvidavimo komisijoje. Buvo lietuvių pabėgėlių komiteto pirmininkas.

1917 m. dalyvavo Peterburgo lietuvių Seime, kur ėmėsi iniciartyvos sudaryti atskirai nepartinių atstovų (apie 40)asmenų grupę.

1918 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą.

1918 m. pabaigoje pradėjo dirbti Kauno taikos teisėju.

1918 m. gruodžio 14 d. perėmė pareigas iš vokiečių ir jau 1918 m. gruodžio 16 d. paleido iš kalėjimo apie 300 asmenų, kurie buvo laikomi be teisinio pagrindo.

1918 m. gruodžio 18–19 d. išrinktas lietuvių atstovu į Kauno miesto tarybą. Jo iniciatyva Kauno pagrindinė gatvė pavadinta Laisvės alėja.

Buvo „Paramos“ kooperatyvo pirmosios valdybos pirmininkas.

Nuo 1919 m. sausio mėn. iki 1921 m. rudens buvo Kauno apygardos teismo narys ir kartu vyresnysis notaras. Nesutikdamas su apygardos teismo vadovybe dėl bylų tvarkymo, iš teismo pasitraukė.

1921 m. rugsėjo mėn. –  paskirtas VI forte įrengti ir prižiūrėti Lietuvos centrinį archyvą.

1920 m. vasario 2 d. iki 1923 m. birželio 28 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (Ernesto Galvanausko vadovaujamo Ministrų kabineto narys)

Į I Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.

Nuo 1922 m. lapkričio 28 d. – Užsienio reikalų komisijos narys.

Į II Seimą išrinktas išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.

Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.

Nuo 1923 m. birželio 8 d. – Teisių ir edakcijos komisijos narys, nuo 1923 m. rugsėjo 18 d. iki 1924 m. spalio 10 d. – Užsienio reikalų komisijos narys.

Pasibaigus II Seimo kadencijai pradėjo dirbti advokatu (kartu iki 1926 m. gruodžio 17 d.) buvo Žemės ūkio ministerijos juriskonsulu).

1926 m. vykstant rinkimams į III Seimą buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1944 m. vasaros pabaigoje pasitraukė į Vakarus.

Gyveno ir dirbo Vokietijoje. Apie 4 metus dirbo UNNR'OS ir IRO įstaigose Rosenheime. Pasibaigus IRO veiklai, persikėlė į Miuncheną, įkūrė Zanavykų klubą.

Mirė 1971 m. gruodžio 13 d. Palaidotas Miunchene, Vokietijoje.

Literatūra

Tamošaitis M., Oleka Kazys, Lietuvos Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 390-391.