TYLENIS Antanas (1898–1951)

Vardas ir pavardė – Antanas TYLENIS

Gimimo data ir vieta – 1898 m. balandžio 13 d., Lyksūdės (Lyksudės) kaimas, Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis   

Mirties data ir vieta – 1951 m. (mirties vieta nežinoma) 

Palaidojimo vieta – Rokantiškių kapinės, Vilnius (šiose kapinėse Antano Tylenio palaikai buvo perlaidoti, jo žmonos Adelės Tylenienės iniciatyva, perlaidojimo data nežinoma)  

Profesija – pedagogas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – [nėra duomenų], ūkininkai 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Adelė Karazytė-Tylenienė, sūnus – Saulius (g. 1937)  

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. gruodžio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1926 m. vasario 23 d. – 1926 m. birželio 2 d.

SEIMO NARYS: 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. gruodžio 7 d.–1923 m. kovo 13 d. 

RINKIMŲ APYGARDA: 

Kandidatavo IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių krikščionių demokratų partijos, katalikių moterų ir blaivybės draugijų sąrašą“ Nr. 3 (jame įrašytas ketvirtas).  Iškarto išrinktas nebuvo. Seimo nariu tapo 1922 m. gruodžio 7 d., pasitraukus Seimo nariui Vladui Jurgučiui;  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1923 m. sausio 23 d. – renkant naują Seimo Prezidiumą, įėjo į balsų skaičiavimo komisiją;  

II Seimo (1923–1926) narys – 1926 m. vasario 23 d.–1926 m. birželio 2 d. 

RINKIMŲ APYGARDA: 

Kandidatavo IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų partijos, L. Katalikių Moterų, Pavasarininkų ir „Blaivybės“ draugijų kandidatų sąrašą“ Nr. 3 (jame buvo įrašytas ketvirtas).  Iškarto išrinktas nebuvo. Seimo nariu tapo 1926 m. vasario 23 d., pasitraukus Seimo nariui Juozapui Dagiliui ir Seimo nario pareigų atsisakius aukščiau sąraše buvusiam Voldemarui Čarneckiui;  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1926 m. kovo 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Seimo antrasis sekretorius;  

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Būdamas Seimo Prezidiumo nariu buvo ir Seniūnų sueigos narys 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: Nėra duomenų 

IŠSILAVINIMAS 

1922 m. – aukso medaliu baigė Telšių gimnaziją;   

1922–1927 m. – studijavo Lietuvos universiteto Teologijos‑filosofijos fakultete;   

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1922 m. gruodžio 7 d.–1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys; 

1925 m. – kaip Ateitininkų susišelpimo fondo atstovas Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėje rinko lėšas Ateitininkų namų Kaune statyboms;  

1926 m. vasario 23 d.–1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys; 

1926 m. kovo 14 d. – Kauno Šančių šaulių būrio lavinimosi kursuose skaitė paskaitą „Amerika ir Amerikos lietuviai“;  

1927 m. vasario 28 d.–1927 m. kovo 2 d. – Kaune vykusios Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ konferencijos pirmininkas;  

1927 m. – dirbo mokytoju Simono Daukanto mokytojų seminarijoje;  

1927–1929 m. – dirbo mokytoju Kėdainių gimnazijoje; 

1928 m. balandžio 12 d. – Švietimo ministerija Antanui Tyleniui pripažino Aukštesniosios mokyklos mokytojo vardą (cenzą);  

1929–1930 rugsėjo 1 d. – dirbo mokytoju Mažeikių gimnazijoje, dėstė lietuvių kalbą, istoriją, filosofiją;  

1930 m. birželio 13 d. – pasakė kalbą Valstybės teatro gastrolių Mažeikiuose metu (renginys buvo skirtas Vytauto Didžiojo metams paminėti, jo metu parodytas spektaklis „Kęstučio mirtis arba Vytauto išgelbėjimas“);  

1930–1934 m. – dirbo mokytoju Kėdainių gimnazijoje; 

1931 m. kovo 21 d. – Kėdainių gimnazijoje surengė blaivybės savaitės minėjimą;  

1932 m. gruodžio 8 d. – skaitė paskaitą „Antanas Smetona ir šviesuomenė“ Kėdainių gimnazijos renginyje, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos literatūrinės veiklos 25-čiui paminėti;  

1934 m. – ėjo vicedirektoriaus pareigas Kybartų aukštojoje komercijos mokykloje; 

1934–1935 m. – ėjo direktoriaus pareigas Raseinių gimnazijoje; 

1935–1940 m. rugpjūčio 6 d. – ėjo direktoriaus pareigas Kėdainių gimnazijoje; 

1937 m. – prisidėjo organizuojant Apygardinių Lietuvos gimnazijų varžybas, skirtas pasiruošti Lietuvos gimnazijų olimpiadai;  

1937 m. birželio 26 d. – Kauno arkivyskupijos eucharistinio kongreso Kėdainiuose dalyvis;  

1937 m. rugsėjo 18 d. – Kėdainių bendruomenės vardu sakė kalbą, Kėdainių karių kapinėse atidengiant paminklą kariams, žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę 1919–1923 m.;

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje, tuo metu ėjo direktoriaus pareigas Kėdainių gimnazijoje. Šias pareigas ėjo iki 1940 m. rugpjūčio 6 d.; 

Nuo 1940 m. rugpjūčio 6 d. – dirbo mokytoju Kėdainių gimnazijoje;

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais dirbo mokytoju Kėdainių gimnazijoje ir lektoriumi Dotnuvos žemės ūkio akademijoje; 

1942 m. duomenimis, valdė 24 ha žemės plotą prie Kėdainių;   

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Ateitininkų susišelpimo fondo narys;  

Kėdainių kraštotyros draugijos narys;  

Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ narys; 

Lietuvos mokytojų sąjungos narys;   

Lietuvos šaulių sąjungos narys (1940 m. vasario 25 d. – išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos Kėdainių rinktinė tarybos nariu);   

Skautų sąjungos narys;   

Tėvynės sąjungos narys.   

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI

Apdovanotas Lietuvos didžio kunigaikščio Gedimino ordinu;  

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

nėra duomenų 

Šaltiniai ir literatūra: 

3 nr. Rinkimų į Seimą IV-je (Telšių) apygardoje, Vienybė, 1923, balandžio 26, Nr. 17, p. 131. 

Akmenytė-Ruzgienė, Vilma. 1920–1940 m. Seimo Prezidiumo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas, https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35538&p_k=1

Alfr. Dd. Iškilmingas valstybės dramos žygis per Lietuvą Vytauto Didžiojo garbei, Lietuvos aidas, 1930, birželio 18, p. 2–4. 

An., Ruošiama mokyklinės jaunuomenės olimpiada, XX amžius, 1937, birželio 3, p. 2. 

Dalyvis. Kėdainiai, Trimitas, 1940, Nr. 11, p. 269–270. 

Elpė. Kilnus sumanymas, Šiaurės Lietuva, 1932, sausio 3, p. 3. 

Grįžo iš Amerikos, Vilniaus aidas, 1926, sausio 12, p. 4. 

IV (Telšių) Apyg. Rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922, rugsėjo 23, p. 3. 

Kaš, J. Eucharistijos ženkle. Eucharistinio Kėdainių Kongreso atidarymas, XX amžius, 1937, birželio 28, p. 4. 

Kėdainių įgula, Žuvusiems Nepriklausomybės kare paminklas, Kardas, 1937, Nr. 21, p. 497. 

Laisvoje Lietuvoje, Šimetinė „Pavasario konferenciją Kaune, Šaltinis, 1927, Nr. 10, p. 155. 

Lietuvos gyvenimas. Pagerbė žuvusius dėl tėvynės, Karys, 1927, Nr. 10, p. 96–97. 

Pilietis, Šančiai, Trimitas, 1926, Nr. 12, p. 378. 

Rackevičius, J. Vilniaus pagrobimo minėjimas Kėdainiuose, Karys, 1933, Nr. 41, p. 835. 

Rūstulis, Jonas. Kėdainiai, Karys, 1931, Nr. 13, p. 260. 

Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1923, Nr. 125. 

Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1926, Nr. 218, p. 4. 

Suopis, Minėjime dalyvavo karių orkestras, Karys, 1937, Nr. 4, p. 111. 

Tamošaitis, Mindaugas. Tylenis Antanas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 521–522. 

Informaciją apie Antano Tylenio mirties datą ir perlaidojimo vietą patikslino Aušra Letukienė, 2020 m. liepos 10 d.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius