Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

Mykolas Jeronimas Krupavičius (1884–1970)

III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

 

Gimė 1885 m. spalio 1 d. Balbieriškyje (Marijampolės apskritis).

1897 m. baigė Igliškėlių pradinę mokyklą, 1905 m. – Veiverių mokytojų seminariją.

Mokytojavo Lomžos gubernijos mokyklose, Papilėje.

1908-1913 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje.

1913-1917 m. – Peterburgo dvasinėje akademijoje, 1917 m. įšventintas kunigu.

Studijuodamas Peterburge įsitraukė į lietuvių bendruomenės visuomeninę veiklą, buvo vienu Lietuvos krikščionių demokratų partijos, jos programos kūrėjų, Lietuvos krikščionių demokratų partijos Rusijoje pirmininkas.

1917-1918 m. Voronežo Martyno Yčo berniukų gimnazijos kapelionas.

1918 m. grįžo į Lietuvą. Prie Vilniaus vokiečių buvo suimtas ir gyveno karo komendantūros priežiūroje.

Nuo 1919 m. dirbo prie Valstybės tarybos, tarnavo Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijose.

1919-1923 m., 1926-1927 m. – Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas.

Buvo vienas pirmųjų ateitininkų sąjūdžio kūrėjų.

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas V (Panevėžio) apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1920 m. balandžio 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys. Priklausė Krikščionių demokratų blokui, LKDP frakcijai.

Į I Seimą V (Panevėžio) apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1922 m. lapkričio 13 d. iki 1923 m. kovo 13 d. – I Seimo narys. Priklausė Krikščionių demokratų blokui, LKDP frakcijai.

I Seimo kadencijos laikotarpiu: Žemės ir miško ūkio, Užsienio komisijos narys, taip pat Darbo ir socialinės apsaugos komisijų narys, Komisijų komisijos narys, nuo 1923 m. vasario 26 d. – Seniūnų sueigos narys.

Į II Seimą VI (Utenos) apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė Krikščionių demokratų blokui, LKDP frakcijai.

II Seimo kadencijos laikotarpiu: Žemės ir miško ūkio, Užsienio komisijos narys,komisijų narys, Komisijų komisijos narys.

Į III Seimą VI (Utenos) apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė Krikščionių demokratų blokui, LKDP frakcijai.

III Seimo laikotarpiu – Užsienio komisijos narys, Komisijų komisijos narys, nuo 1926 m. birželio 8 d. iki  (iki 1926 m. rugsėjo 27 d., vasario 26 d. – Žemės ir miško ūkio komisijos narys.

Nuo 1923 m. birželio 29 d. iki 1926 m. birželio 15 d. – žemės ūkio ministras (IX Ernesto Galvanausko, X Antano Tumėno, XI Vytauto Petrulio, XII Leono Bistro Ministrų kabinetai).

Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo išvyko iš Lietuvos.

1927-1929 m. studijavo sociologiją, ekonomiką, teisę ir žurnalistiką Prancūzijos katalikiškuose Lilio ir Tulūzos universitetuose.

1929 m. grįžo į Lietuvą.

1930-1935 m. – Garliavos vikaras.

1931-1933 m. –Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorius

1933-1935 m. – Veiverių klebonas.

1935-1942 m. – Kalvarijos klebonas, Kalvarijos dekanato dekanas.

1919–1923 m. ir 1926–1927 m. - Lietuvių krikščionių demokratų partijos Centro komiteto pirmininkas.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo Lietuvos nepriklausomą valstybę. 1941 m. sovietų valdžios persekiojamas slapstėsi Druskininkų apylinkėse.

Nacių okupacijos metais gestapo 1942 m. suimtas ir kalintas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Išrinktas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku.

1948 m. lapkričio 13 d. pakeltas prelatu.

1957 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.

1946 – 1950 m. - Lietuvių krikščionių demokratų partijos užsienyje pirmininkas. 1950 m. išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku iki gyvos galvos.

Bendradarbiavo Lietuvos spaudoje, redagavo „Krikščionį demokratą”, „Laisvąją Lietuvą”, „Tėvynės sargą”, visuomenininko bibliotekėlės leidinius. Paliko gausų mokslinį, literatūrinį, publicistinį rašytinį palikimą.

Mirė 1970 m. gruodžio 4 d. Čikagoje (JAV). 2006 m. spalio 23 d. palaikai perlaidoti Kauno Prisikėlimo bažnyčioje.

 

Literatūra

Krupavičius Mykolas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 30.

Krupavičius Mykolas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1957, t. 10, p. 236-239.

Maldeikis P., Mykolas Krupavičius,, Roma, 1985.

Gaigalaitė A., Krupavičius Mykolas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 194-198.

SvarauskasA., Krupavičius Mykolas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 331-334.

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2020-02-04 15:59
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė