LAPINSKAS Ignas (1877–1935)

Vardas ir pavardė – Ignas LAPINSKAS 

Gimimo data ir vieta – 1877 m. birželio 27 d., Bardiškių kaimas, Žeimelio valsčius, Šiaulių apskritis 

Mirties data ir vieta – 1935 m. rugsėjo 26 d., Bardiškių kaimas, Žeimelio valsčius., Šiaulių apskritis 

Palaidojimo vieta – Bardiškių kaimo kapinės, Pakruojo rajonas

Profesija – ūkininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas), vėliau tapo laisvamaniu 

Tėvai – kilęs iš ūkininkų

Šeiminė padėtis – buvo vedęs du kartus: pirmoji žmona – Verutė Lapinskienė (1882–1918, buv. Čepaitė), susilaukė dukters Donatos (Danutės); antroji žmona – Ona Lapinskienė, susilaukė dviejų dukrų: Aldonos ir Laimos
 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

I Seimo (1922–1923) narys (1922-11-13 / 1923-03-13) 

II Seimo (1923–1926) narys (1923-06-05 / 1926-06-02) 

III Seimo (1926–1927) narys (1926-09-24 / 1927-04-12) 
 

Seimo nario veikla

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

Rinkimų apygarda: Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąrašą Nr. 4 (sąraše įrašytas 3-ias).

Frakcija: Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijos (nuo 1922 m. gruodžio – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos) narys. 
Seimo prezidiumo narys: Nebuvo. 1923 m. sausio 23 d. dalyvavo Seimo Prezidiumo rinkimuose. Kandidatuodamas į Seimo Pirmininko pareigas, gavo tik 1 balsą ir nebuvo išrinktas. Taip pat kandidatavo į Seimo I vicepirmininko pareigas, tačiau vėl gavo tik 1 balsą ir nebuvo išrinktas.

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

• Ekonominės komisijos narys (1922 m. lapkričio 21 d.) 

Pasisakymai, paklausimai: Ignas Lapinskas I Seimo posėdžiuose pasisakė svarstant Samdinių sutartims apmokėti įstatymą, kritiškai vertino Tikybinių įstaigų etatų papildymą, dalyvavo svarstant Rekvizicinių ir nepaprastų mokesčių įstatymo pakeitimą. Svarstant Ministrų Kabineto deklaraciją, Ignas Lapinskas kritiškai atsiliepė apie Žemės ūkio ministerijos ir Švietimo ministerijos veiklą.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

Rinkimų apygarda: Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos“ sąrašą Nr. 5 (sąraše įrašytas 2-as). 

Frakcija: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos narys. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų

Seimo komisijų narys: 

• Žemės ir miškų ūkio komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 8 d.) 
• Ekonominės komisijos narys (nuo 1925 m. balandžio 3 d.) 
• Skundų ir peticijų komisijos narys (nuo 1925 m. balandžio 3 d.) 

Pasisakymai, paklausimai: Šioje Seimo kadencijoje pasisakė svarstant 1923 metų valstybės biudžetą, kritikavo Seimo poziciją dėl per mažai skiriamų lėšų miško ūkiui, dėl neatsakingai kertamų miškų ir miško žaliavos išvežimo į užsienį. Taip pat siūlė panaikinti algas dvasininkams bei sumažinti Vyriausybės reprezentacijai skirtas lėšas. Pasisakė svarstant 1924 metų valstybės biudžetą, Švenčių įstatymo projektą, Žemės reformos įstatymo papildymą ir Leidimų ginklams laikyti davimo taisyklių pakeitimą. Būdamas vienas iš opozicijos atstovų, dažnai teikė Ministrų Kabinetui paklausimus dėl to meto problemų.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. rugsėjo 24 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

Rinkimų apygarda: Kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos“ sąrašą Nr. 5 (sąraše įrašytas 7-as), tačiau išrinktas nebuvo. Seimo nariu tapo 1926 m. rugsėjo 24 d., užėmė mirusio parlamentaro Petro Svaldenio vietą. 

Frakcija: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos narys 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

• Žemės ūkio ir miškų komisijoje (nuo 1926 m. rugsėjo 24 d.) 

Pasisakymai, paklausimai: Šioje Seimo kadencijoje Ignas Lapinskas nebuvo aktyvus ir nepasisakė svarstant įstatymų projektus. Paskutinio posėdžio metu, kartu su kitais frakcijos nariais, išreiškė nepasitikėjimą Augustino Voldemaro vadovaujamam Ministrų Kabinetui.

Išsilavinimas 

Skaityti ir rašyti lietuviškai išmokė daraktorius Stasys Prakaitas. Vėliau mokėsi Žeimelio pradžios mokykloje rusų kalba, baigė 2 skyrius. 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Anksti mirus tėvui, perėmė tėvų ūkio valdymą. 

1896 m. įstojo į slaptą jaunimo draugiją, kurios tikslas buvo platinti draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Platino lietuviškus laikraščius „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“, „Kryžius“, „Darbininkų balsas“. 

Įsitraukė į Garšvių knygnešių draugijos veiklą.

Nuo 1898 m. bendravo su knygnešiu Jurgiu Bieliniu, kuris parūpindavo nelegalios spaudos.

Po spaudos draudimo panaikinimo platino socialdemokratų spaudą. 

1905 m. dalyvavo revoliuciniame judėjime savo apylinkėse. 

1905 m. gruodžio 18 d., po kratos ūkyje radus draudžiamų atsišaukimų, kartu su broliu buvo areštuoti ir šešiems mėnesiams įkalinti Panevėžio kalėjime. Iš kalėjimo buvo paleisti už užstatą.

1910 m. vasario 10 d. Vilniaus teismo rūmų Panevėžio skyriuje kartu su broliu buvo nuteisti vieneriems metams kalėti. Ignas Lapinskas bausmę atliko Kauno kalėjime. Teisme brolius gynė žymus advokatas Petras Leonas. 

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą ir Petrapilyje dirbo šovinius gaminusiame fabrike.

1918 m. balandį grįžo į Lietuvą, dalyvavo steigiant savivaldos įstaigas. Žeimelio valsčiaus pirmininkas, Pasvalio-Biržų apskrities tarybos pirmininkas.

1920 m. balandžio 14–16 d. dalyvavo rinkimų kampanijoje į Steigiamąjį Seimą, tačiau Seimo nariu išrinktas nebuvo. Kandidatavo V (Panevėžio) apygardoje „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąraše Nr. 1, kuriame buvo įrašytas 15-uoju numeriu. 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1926 m. rugsėjo 24 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

Baigęs darbą parlamente grįžo į savo ūkį, dalyvavo kooperatinėje veikloje. 

1935 m. rugsėjo 26 d. mirė savo ūkyje Bardiškių kaime.

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.

Įvertinimas, apdovanojimai 

1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Atminimo įamžinimas

1940 m. Igno Lapinsko vardas buvo įamžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Knygnešių sienelėje. Jo pavardė įrašyta III lentoje – „Labai pasižymėję knygnešiai“.

Rašytinis palikimas 

Spaudos draudimo metais platino draudžiamą spaudą. 1928 m. buvo išspausdinti jo prisiminimai apie spaudos platintojus Žeimelio valsčiuje: „Spaudos platintojai Žeimelio valsčiuje“, Knygnešys, t. 2, Kaunas, 1928, p. 58–67.

Šaltiniai ir literatūra: 

Į Steigiamąjį Seimą. V Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920-04-09, p. 1–2. 

Karolio Požėlos atsiminimai iš darbininkų judėjimo 1918–1919 m. Joniškėlio apskrity, Laisvė, 1929-01-10, p. 4.

Knygnešys Ignas Lapinskas, Lietuviškas žodis, http://www.spaudos.lt/knygnesiai/i_lapinskas.htm (žr. 2024-06-20). 

Lapinskas Ignas, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, t. 14, 1958, p. 170. 

Lapinskas, Ignas. Ig. Lapinsko prašymas dėl laidotuvių, Lietuvos žinios, 1935-09-28, p. 7. 

Mirė Ignas Lapinskas, Lietuvos žinios, 1935-09-28, p. 7.

Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1926-10-12, Nr. 236.

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133.

Trinkūnas, Raimundas. Lapinskas Ignas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 351–356. 

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-22, p. 4.

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 6. 

V Rinkimų Šiaulių-Panevėžio Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-09-29, p. 3. 

Vansauskienė, Janina. Ignas Lapinskas nesitikėjo, kad bus palaidotas kapinėse, Žeimelis, d. II, vyr. redaktorius Aloyzas Bėčius, Vilnius: Versmė, 2011, p. 557–566.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius