III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

Gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių vienkiemyje (Čedasų valsčius, Zarasų apskritis) valstiečių šeimoje.

Baigė Panemunio pradinę mokyklą.

1891–1897 m. – mokėsi Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnazijoje.  1896 m. iš jos kartu su būreliu lietuvių katalikų moksleivių buvo pašalintas, nes atsisakė melstis rusiškai.

1897–1901 m. mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje.

1904 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Gavo Teologijos mokslų kandidato laipsnį.

1904 m. įšventintas į kunigus, grįžo į Vilnių.

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo narys.

1905–1906 m.  – bendradarbiavo Lietuvoje steigiant Lietuvos krikščionių demokratų partiją.

1907 m. – Vilniaus privačių miesto mokyklų kapelionas.

1907–1910 m. – Chorodščės (dabar Baltarusija) parapijos klebonas.

1910–1914 – Valkininkų parapijos klebonas.

1914–1929 m. – Daugų parapijos klebonas.

1910–1929 m. – Merkinės dekanas.

Buvo lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte steigusios ir globojusios „Ryto“ švietimo draugijos vienas iš kūrėjų. Rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, rėmė ją.

1911–1914 m. – kartu su kitais dvasininkais leido Vilniaus krašto žmonėms skirtą savaitraštį „Aušra“.

Pirmojo pasaulinio karo metais lėšomis ir maisto produktais rėmė Lietuvių komitetą nukentėjusiems dėl karo šelpti.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijos dalyvis. Išrinktas į Lietuvos tarybą.

Nuo 1917 m. rugsėjo 24 d. iki 1918 m. vasario 15 d. – Lietuvos Tarybos II vicepirmininkas.

1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Nuo 1918 m. – Tautos pažangos partijos (vėliau Lietuvių tautininkų sąjunga) narys.

Į I Seimą kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardą pagal Ekonominės ir politinės Lietuvos žemdirbių sąjungos sąrašą, tačiau nebuvo išrinktas.

1923 m. – Daugų rinkimų apylinkės pirmininkas (rinkimai į II Seimą).

Į III Seimą išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal Lietuvių tautininkų sąjungos sąrašą.

Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė tautininkų frakcijai.

III Seimo kadencijos laikotarpiu – Švietimo komisijos narys.

1927–1929 m. – laikraščio „Tautininkų žinios“ vienas iš redaktorių.

1928–1929 m. – Tikybos reikalų departamento prie Švietimo, vėliau Vidaus reikalų (vėliau – Švietimo)ministerijos vadovas.

Nuo 1929 m. gegužės 1 d. iki 1938 m. kovo 24 d. –  vyriausiasis Lietuvos kariuomenės kapelionas brigados generolo teisėmis, Kauno Šv, Mykolo (Įgulos) bažnyčios rektorius.

1927–1939 m. – vienas iš Lietuvių tautininkų sąjungos vadovų.

1939 m. – Lietuvių tautinikų sąjungos pirmininkas.

1934–1938 m. – Kauno miesto tarybos narys.

1928 m. įkurtos bendrovės „Pažanga“, leidusios knygas ir tautininkų periodinę spaudą, vienas iš steigėjų, vadovybės narys, kurį laiką – pirmininkas. Signataras tarpininkavo teikiant Lietuvos vyriausybės piniginę paramą Vilniaus lietuvių organizacijoms.

1938 m. sausio–vasario mėn. – atstovavo Lietuvai derybose su Lenkija.

Nuo 1938 m. kovo 24 d. iki 1938 m. gruodžio 5 d. – XVIII Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Nuo 1938 m. spalio 1 d. – žemės ūkio ministras.

Nuo 1938 m. gruodžio 5 d. iki 1939 m. kovo 29 d. – XIX Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

1939 n. gegužės 4 d. kontrasignavo Lietuvos Konstituciją.

1939 m. – išvyko į savo ūkį Bukaučiškėse.

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupavo nepriklausomą Lietuvos valstybę.

1940 m. rugsėjo 12 d. sovietų represinių struktūrų buvo areštuotas, kalintas iki 1941 m. birželio 22 d. 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių iš kalėjimo išlaisvintas.

Nuo 1944 m. rugpjūčio 23 d. iki 1945 m. vasario 27 d., nuo 1946 m. kovo 5 d. iki 1946 m. kovo 23 d. sovietų represinių struktūrų areštuotas ir kalintas kalėjime.

1947 m. sausio 3 d. vėl areštuotas, kalintas. 1947 m. rugpjūčio 23 d. nuteistas septynerių metų kalėjimo. Iki mirties kalėjo Vladimiro kalėjime.

Mirė 1953 m. vasario 18 d. Vladimiro kalėjime (Rusija). Jo palaidojimo vieta nežinoma.

2007 m. Vilniuje, Rasų kapinėse, atidengtas kenotafas Vlado Mirono, Kazimiero Bizausko ir Prano Dovydaičio atminimui.

Literatūra

Bukaitė V., Mironas Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922-1923), II (1923-1926), III (1926-1927), IV (1936-1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 386-387.