Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

ŠAKENIS Konstantinas (1881–1959)

 

Konstantinas Šakenis
Kaunas, XX a. 3 deš. | Fotografas Mejeris Smečechauskas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-10217 

 

Vardas ir pavardė – Konstantinas ŠAKENIS  

Gimimo data ir vieta – 1881 m. lapkričio 26 d., Veleniškių kaimas, Vabalninko valsčius, Biržų apskritis  

Mirties data ir vieta – 1959 m. liepos 7 d., Troškūnai, Anykščių rajonas 

Palaidojimo vieta – Vabalninko miestelio senosios kapinės, Biržų rajonas 

Profesija – inžinierius, pedagogas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Pranas Ignacas (Pranciškus) Šakenis (1838–1919) ir Emilija Balsevičiūtė-Šakenienė (apie 1862 – mirties data nežinoma)  

Šeiminė padėtis – 1928 m. vedė, žmona – Stanislava Giedraitytė-Šakenienė (1900–1982), pirmoji Lietuvoje moteris chirurgė, vaikai: Rita Šakenytė (g. 1926) ir Romualdas Šakenis (1932–2000) 

 

 


 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. gruodžio 30 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS 

IV Seimo (1936–1940) Pirmininkas – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d.

 


 

SEIMO NARYS: 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. gruodžio 30 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Kandidatavo V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, Lietuvių tautininkų sąjungos sąraše Nr. 1 (sąraše buvo įrašytas antru),  iš karto išrinktas nebuvo. Seimo nariu tapo, Seimo nario mandato atsisakius Antanui Smetonai, kuris 1926 m. gruodžio 19 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 1926 m. gruodžio 30 d. Konstantinas Šakenis prisiekė Seime ir tapo Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 

FRAKCIJA: 

Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos narys  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Seimo veikloje aktyviau nepasireiškė.

 


 

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d.–1940 m. liepos 1 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas V (Panevėžio, Biržų ir Rokiškio) rinkimų apygardoje, Biržų apskrityje;  

FRAKCIJA: šioje kadencijoje frakcijų nebuvo 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d. – Seimo Pirmininkas; 

1936 m. rugsėjo 1 d. – paskirtas laikinojo Seimo Prezidiumo nariu – Seimo Pirmininku; 

1936 m. rugsėjo 23 d. – išrinktas nuolatinio Seimo Prezidiumo nariu – Seimo Pirmininku. 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: šioje kadencijoje Seniūnų sueigos nebuvo

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo 

PAKLAUSIMAI: 

1938 m. gruodžio 1 d. – Ministras Pirmininkas atsakė į Konstantino Šakenio su kitais Seimo nariais teiktą paklausimą dėl vidaus politinės būklės; 

PASISAKYMAI:

Būdamas Seimo Pirmininku pirmininkavo beveik visiems plenariniams Seimo posėdžiams. Kaip Valstybės kontrolierius kasmet pateikdavo Seimui tvirtinti praėjusių metų Valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą. Svarstant įstatymų projektus, pasisakydavo retai. 

1937 m. vasario 16 d. – sakė kalbą iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, skirtame paminėti 19-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines;  

1938 m. kovo 10 d. – pasisakė svarstant Energijos įstatymo projektą; 

1938 m. gegužės 12 d. – sakė kalbą Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo proga. 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Konstantino Šakenio pranešimas Ministrų Kabinetui apie numatomą Seimo Statuto projektui paruošti ir apsvarstyti komisijos posėdį
Kaunas, 1936 m. rugsėjo 2 d.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 923, ap. 1, b. 901, l. 293 
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis pirmininkauja Seimo posėdžiui
Iš kairės Seimo Prezidiumo nariai: pirmasis sekretorius Jonas Viliušis, pirmasis vicepirmininkas Julius Indrišiūnas, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, antrasis vicepirmininkas Alfonsas Gilvydis, antrasis sekretorius Bronius Izidorius Gudavičius
Kaunas, 1939 m. spalio 14 d. | Fotografas nenurodytas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-06107 

 


 

IŠSILAVINIMAS 

Pradžios mokslą ėjo pas kaimo daraktorių;    

1892–1900 m. – mokėsi Šiaulių gimnazijoje, kurią baigė sidabro medaliu;  

1900 m. įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto Matematikos skyrių, po dviejų kursų perėjo į Peterburgo technologijos institutą; 

1902–1910 m. studijavo Peterburgo technologijos instituto Mechanikos fakultete, baigęs įgijo inžinieriaus technologo specialybę.   

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

XIX a. pabaigoje įsitraukė į tautinį lietuvių sąjūdį. Šiaulių gimnazijoje buvo slaptos lietuvių moksleivių organizacijos narys. 

Dalyvavo nelegalios Peterburgo lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo jos vicepirmininkas. 

1905–1907 m. – gyveno Vilniuje, dirbo „Vilniaus žinių“ redakcijoje ir Petrui Vileišiui priklausiusiame „Vilijos“ metalo fabrike. 

1910–1912 m. – dirbo inžinieriumi „Saulės“ draugijos namų statyboje Kaune; 

1912 m. rugsėjis – 1915 m. rugsėjis – Vilniaus Aleksandro I berniukų gimnazijos ir Vilniaus apygardos mergaičių gimnazijos fizikos mokytojas; 

1915 m. Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti kvietimu steigė amatų dirbtuves ir mokyklas; 

1915 m. rugsėjis – 1918 m. birželis – pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo Lietuvių gimnazijos Voroneže fizikos mokytoju ir inspektoriumi, kurį laiką ėjo direktoriaus pareigas; 

1918 m. rugpjūtis – 1919 m. sausis – Vilniaus lietuvių gimnazijos fizikos ir matematikos mokytojas; 

1919 m. birželis – 1925 m. birželis – dirbo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, Geležinkelių valdyboje;  

1919 m. birželio 13 d. – paskirtas Lietuvos Valstybės Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybos, Vagonų skyriaus viršininku;  

1920–1924 m. – Tautos pažangos partijos Centro komiteto narys; 

1920 m. rugsėji – 1925 m. birželis – dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje; 

1922 m. vasario 20 d. – paskirtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Geležinkelių valdybos, Važiuotės tarnybos viršininko padėjėju;  

1923 m. liepos 25 d. – paskirtas Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos Geležinkelių valdybos, Važiuotės tarnybos viršininku. Eidamas šias pareigas atstovavo Lietuvai įvairiose tarptautinėse konferencijose; 

1925 m. – priimtas į Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Fizikos katedrą vyresniuoju asistentu;   

1925 m. liepos 1 d. – 1926 m. gruodis – ėjo Panevėžio valstybinės gimnazijos direktoriaus pareigas; 

1925 m. – perėjo dirbti į Lietuvos Respublikos švietimo ministeriją; 

1926 m. gruodžio 30 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys; 

1927 m. gegužės 3 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. – Lietuvos Respublikos Švietimo ministras XIV Ministrų Kabinete (Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras);  

1929 m. rugsėjo 23 d. – 1934 m. birželio 12 d. – Lietuvos Respublikos Švietimo ministras XV Ministrų Kabinete (Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis); 

1928–1933 m. – Lietuvių tautininkų sąjungos Centro valdybos narys.

1930 m. – vienas iš Lietuvių tautininkų fondo steigėjų;  

1930–1939 m. – Vytauto Didžiojo komiteto pirmininkas;   

1934 m. sausio 15 d. – paskirtas Vytauto Didžiojo ordino tarybos pirmininku; 

1934 m. birželio 12 d. – 1940 m. birželio 19 d. – ėjo Valstybės kontrolieriaus pareigas;

1935 m. – paskirtas Lietuvos skautų sąjungos tarybos nariu;  

1936 m. rugsėjo 1 d.–1940 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) narys ir Seimo Pirmininkas; 

1938 m. – išrinktas Lietuvos inžinierių ir architektų draugijos pirmininku;  

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje, apsigyveno Vabalninke Biržų rajone; 

1941 m. birželio 14 d.  – buvo suimtas okupacinės valdžios, po tardymo ištremtas į Angarlagą, Irkutsko sritį. Po 10-ies metų perkeltas į Krasnojarsko kraštą, Kozaimsko rajono Jerzovkos gyvenvietę. Taip pat buvo ištremti ir šeimos nariai;  

1956 m. liepos 2 d. – represijų pabaiga;  

1956 m. – grįžo į Lietuvą, apsigyveno Troškūnuose, Anykščių rajone;  

1959 m. liepos 7 d. – mirė Troškūnuose, Anykščių rajone; 

 

Buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis represuotas sovietų okupacijos metais
Vieta nenurodyta, [1941 m.] | Nuotrauka iš baudžiamosios bylos
Lietuvos ypatingasis archyvas. F. K-1, ap. 58, b.P-13441, l. 6-1 

 

 

ORGANIZACIJŲ NARYS: 

Jaunosios Lietuvos sąjungos tarybos narys; 

Lietuvių studentų tautininkų „Neo-Lithuania“ korporacijos mecenatas; 

Lietuvių tautininkų sąjungos narys; 

Lietuvos inžinierių ir architektų draugijos pirmininkas;

Lietuvos skautų sąjungos tarybos narys; 

Lietuvos technikų draugijos narys;  

Slaptos Peterburgo lietuvių studentų draugijos narys (vicepirmininkas);   

Tautos pažangos partijos narys; 

Vytauto Didžiojo komiteto revizijos komisijos pirmininkas;   

Vytauto Didžiojo universiteto korporacijos „Šarūnas“ garbės filisteris;  

 

 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

Apdovanojimai: 

1930 m. gruodžio 31 d. – Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas;  

1932 m. – Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių 1-ojo laipsnio ordinas; 

1934 m. – Lietuvos skautų sąjungos Geležinio Vilko ordinas; 

1935 m. – Jaunosios Lietuvos sąjungos Trijų Liepsnų 1-ojo laipsnio ordinas; 

1938 m. vasario 16 d. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas; 

1938 m. – Šaulių Žvaigždės ordinas; 

1939 m. – Šaulių Žvaigždės ordino medalis; 

Prieškariu Konstantinui Šakeniui buvo suteiktas Garbės šaulio vardas; 

Atminimo įamžinimas: 

2000 m. liepos 6 d. gimtojoje sodyboje Veleniškių kaime (Biržų rajonas) atidarytas Konstantino Šakenio memorialinis muziejus; 

2006 m. gruodžio 4 d., minint 125-ąsias Konstantino Šakenio gimimo metines, ant namo Kaune (Vytauto pr. 89/9), kuriame jis gyveno 1930–1940 m., atidengta atminimo lenta; 

2008 m. gegužės 28 d. Konstantino Šakenio palaidojimo vieta Vabalninko senosiose kapinėse (Biržų rajonas) įtraukta į Kultūros vertybių registrą;  

Atminimo lenta, skirta Konstantinui Šakeniui, yra atidengta ant pradinės mokyklos pastato Vabalninke. 

Konstantino Šakenio vardu pavadintos gatvės yra šiose gyvenvietėse: 

1998 m. vasario 10 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Konstantino Šakenio vardu pavadinta gatvė Kauno mieste;  

2017 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Konstantino Šakenio vardu pavadinta gatvė Vilniaus mieste;  

Konstantino Šakenio vardu yra pavadinta gatvė Vabalninke, Biržų rajone;  

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS: autorius, sudarytojas, vertėjas, leidėjas

Nuo XX a. pradžios bendradarbiavo laikraščiuose „Vilniaus žinios“, „Lietuvos balsas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos aidas“, „Viltis“, „Sekmadienis“, žurnaluose „Lietuvos mokykla“, „Vairas“. Parašė trijų dalių „Fizikos“ vadovėlį, kuris iki 1940 m. susilaukė keleto leidimų. Apybraižų autorius. Iš lenkų kalbos išvertė grožinės literatūros kūrinių, tarp jų Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“. 

Knygų autorius: 

Fizika, Vilnius: Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1920, 1921. 

Fizika, [Kaunas]: „Dirvos“ bendrovė, 1922–1923, 1926–1927, 1936, 1939–1940. 

Mickiewicz, Adam. Ponas Tadas, vertė Konstantinas Šakenis. Kaunas, 1924. 

Vabalninkas ir jo apylinkė praeityje ligi Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, [Kaunas]: Lietuvos istorijos draugija, 1935. 

„Aušra“ ir jos gadynė, Kaunas: „Dirvos“ bendrovė, 1933. 

Vaizdai ir mintys nelaisvėje, Vilnius: LG Informacijos leidybos centras, 1995.

Iki „Vaizdų ir minčių nelaisvėje“, Vilnius: Informacijos ir leidybos centras, 1997. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1926 m. gruodžio 30 d., 66 posėdis, Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

1936 m. rugsėjo 1 d., 1 posėdis; 1936 m. rugsėjo 23 d., 4 posėdis; 1937 m. vasario 16 d., 27 posėdis, Seimo stenogramos, Kaunas, 1936–1940. 

A. J. Šakenis Konstantinas, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, t. 29, p. 301.

Aničas, Jonas. Iškili Nepriklausomos Lietuvos asmenybė, Žiemgala, 2007, Nr. 1, http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20071/iskili-nepriklausomos-lietuvos-asmenybe 

Bitautas, Algis; Tamošaitis, Mindaugas. Šakenis Konstantinas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, sudarė Algis  Bitautas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 402–406. 

Butkevičius, Algirdas. Romualdas Šakenis. Įamžinęs tėvo palikimą, skrastas.lt, 2017 m. liepos 18 d., http://www.krastas.lt/?data=2017-07-29&id=1500297673&pried=2017-07-18, žr. 2021-12-21. 

Išrinktieji į Seimą tautos atstovai, Karys, 1936, Nr. 26, p. 647.

Išrinktųjų tautos atstovais sąrašas, Vyriausybės žinios, 1936, Nr. 538, p. 19–20.  

Juos rinksime į Seimą. Kas yra pasiūlytieji į Seimo atstovus kandidatai, Lietuvos aidas, 1936, birželio 6 d., p. 11.

Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, Kaunas, 1927 m. gegužės 3 d. (pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona), Vyriausybės žinios, 1927, Nr. 252, p. 2. 

Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, Nr. 765, Kaunas, 1940 m. birželio 19 d. (pasirašė einantis Respublikos Prezidento pareigas Ministras Pirmininkas Justas Paleckis), Vyriausybės žinios, 1940, Nr. 711, p. 421. 

Lietuvos valstybės veikėjo Konstantino Šakenio kapas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/E70E0EC0-EB72-41A4-826C-F0902DE06B6D, žr. 2021-12-21. 

Merkelis, Antanas. Inž. Konstantinas Šakenis. Jo 40 m. spaudos darbo sukakties proga, Lietuvos aidas, 1939, kovo 11, p. 2; kovo 13, p. 2; kovo 14, p. 2; kovo 15, p. 2. 

Palaidojimo vieta: Konstantinas Šakenis 1881–1959, cemety.lt, https://cemety.lt/public/deceaseds/1394252?type=deceased, žr. 2021-12-20. 

Represuotieji, Lietuvos gyventojų tremtys ir kalinimas sovietų sąjungoje, http://www.lietuviaisibire.lt/lt/represuotieji/surname:xaFha2VuaXM=, žr. 2021-12-21. 

Sederevičiūtė, Šarūnė. Holokausto užmarštis kaip istorinis procesas: vabalninkiečių atminties atvejis, Lietuvos istorijos studijos, 2016, t. 37, p. 177–194.

Seimas išsirinko nuolatinį prezidiumą. Išrinkta ir peticijų komisija, Karys, 1936, Nr. 40, p. 993.

Šakenis Konstantinas, Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0AKENIS%20KONSTANTINAS, žr. 2021-12-21. 

Truska, Liudas. Šakenis Konstantinas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 501–502. 

Truska, Liudas. Šakenis Konstantinas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 681. 

Už nuopelnus Lietuvai: 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926, balandžio 22, p. 4.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl gatvių (Klumpaičių ir kitų) pavadinimų suteikimo ir jų ribų bei tarybos 2016-10-12 sprendimo Nr. 1-667 pakeitimo“, Vilnius, 2017 m. sausio 11 d., Nr. 1-771, Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų paieška, https://aktai.vilnius.lt/list?tekstas=%C5%A0akenio&puslapis=1&kiekis=10, žr. 2021-12-21.

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

 

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2022-07-05 14:46
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė