|
Gimė 1897 m. sausio 26 d. Girinkos kaime (Pandėlio valsčius, Rokiškio apskritis).
1920–1924 m. – studijavo Lietuvos universitete lietuvių ir lotynų kalbas.
Buvo mokytojų profesinės sąjungos centro valdybos narys.
Aktyviai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijoje.
1926 m. – Raseinių gimnazijos lietuvių ir literatūros mokytojas.
Į III Seimą išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijai.
III Seimo – Švietimo komisijos narys.
1926 m. – Raseinių gimnazijos lietuvių ir literatūros mokytojas.
1921 m. parašė vadovėlį „Lietuvių kalbos pamokos svetimtaučiams“. 1922 m. išspausdino pakoreguotą „Lietuvių–rusų kalbos vadovėlį“. 1928 m. išleido vadovėlį „Lietuvių kalba“. 1924 m. periodinio leidinio „Mokykla ir gyvenimas“ redaktorius.
LSDP Raseinių apskrities vadovas. 1927 m. sukilimo prieš autoritarinę valdžią Raseiniuose vadovas. 1927 m. rugsėjo 10 d. sukilimui nepavykus, pasitraukė į Latviją.
1927 m. lapkričio 5–6 d. – vienas iš Politinių emigrantų kongreso Rygoje organizatorių. Kongreso Prezidiumo narys. Atsiribojo nuo „plečkaitininkų“ pasisakiusių už suartėjimą su Lenkija. Politinių emigrantų komiteto pirmininkas.
1928 m. spalio 21 d. – atsistadydino iškomiteteo (dėl vidinių politinių nesutarimų).
1928 m. pabaigoje išvyko į Pietų Ameriką, Urugvajų.
Dalyvavo vieitinių lietuvių socialistų veikloje. Redagavo laikraštį „Naujoji banga“. Buvo urugvajaus socialistų partijos narys. Rašė į socialistų leidžiamus Jungtinės Amerikos Valstijose laikraščius: „Naujienos“, „Keleivį“, „Darbą“.
Mirė 1959 m. spalio 4 d. Montevidėjuje (Urugvajus).
|
