Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Seimas Lietuvos Respublikoje (1920–1940 m.)

ŽUKAUSKAS Alfonsas (1896–1972)

 

Alfonsas Žukauskas
Vieta nenustatyta, apie 1930 m. | Fotografas nenustatytas
Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 575.

 

Vardas ir pavardė – Alfonsas ŽUKAUSKAS

Gimimo data ir vieta – 1896 m. kovo 31 d., Svilių kaimas, Vabalninko valsčius, Biržų apskritis  

Mirties data ir vieta – 1972 m. lapkričio 14 d., Kaunas 

Palaidojimo vieta – nėra duomenų 

Profesija, užsiėmimas – agronomas

Tautybė – lietuvis (laisvamanis)  

Tėvai – Jonas Žukauskas, Aleksandra Žukauskienė, kilęs iš valstiečių  

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, turėjo sūnų ir dukrą  

 


 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

 


 

SEIMO NARIO VEIKLA 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.  

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal LSDP sąrašą Nr. 3 (jame įrašytas ketvirtas);  

FRAKCIJA: 

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija;  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: Nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: Nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1926 m. birželio 9 d. – išrinktas Žemės ūkio ir miškų komisijos nariu;

1926 m. spalio 5 d. – išrinktas Revizijos komisijos nariu; 

PAKLAUSIMAI, PASISAKYMAI:

Aktyviai pasisakė įvairiais klausimais, daugiausia dėl demokratinių laisvių įvedimo Lietuvoje. Seime daugiausiai kalbėjo žemės ūkio, miškininkystės, darbininkijos gyvenimo ir darbo sąlygų pagerinimo klausimais, taip pat pasisakė dėl demokratinių laisvių padėties Lietuvoje. Kartu su frakcijos kolegomis ne kartą kritiškai atsiliepė apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą. 

 


 

IŠSILAVINIMAS 

Pradžioje rašyti ir skaityti mokėsi namuose, vėliau, vienerius metus pas tėvų namuose apsistojusį daraktorių; 

Mokėsi Vabalninko ir Čypėnų pradžios mokyklose;  

1909–1913 m. mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje; 

1913–1918 m. mokėsi Dotnuvos žemės ūkio mokykloje (1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, mokykla buvo evakuota į Tulos gubernijos Bogorodicko miestą), baigęs mokyklą įgijo agronomo specialybę;  

Apie 1926 m. studijavo ekonomiką Lietuvos universitete;  

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Nuo 1918 m. dirbo įvairiose žemės ūkio įstaigose Tuloje, Maskvoje, Minske, Saratove; 

1918–1921 m. – Rusijos komunistų partijos (bolševikų) narys; 

1920 m. – Baltarusijos TSR liaudies komisariato (Minske) darbuotojas; 

1922 m. sausio pradžioje grįžo į Lietuvą; 

1922–1923 m. dirbo girininku Biržų urėdijos Papilio, vėliau Pumpėnų girininkijoje; 

1923 m. paskirtas Biržų-Pasvalio apskrities agronomu; 

1923 m. steigiamajame Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ suvažiavime išrinktas pirmosios valdybos nariu; 

1924 m. kartu su kitais įsteigė Pasvalio žemės ūkio draugiją, išrinktas jos pirmininku; 

1924–1926 m. – faktinis mėnraščio „Artojas“ redaktorius; 

1924 m. vienas iš Laisvamanių etinės kultūros draugijos steigėjų; 

1924 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP); 

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys; 

1927 m. pavasarį paskirtas Raseinių agronomu; 

1927 m. rugsėjį, apkaltinus dalyvavimu Tauragės puče, nuteistas 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo ir iki 1928 m. rugsėjo kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Varniuose ir Kaune. Vyriausiojo Tribunolo išteisintas. Vėliau nuo partinės veiklos atitolo; 

1928–1937 m. ėjo Žemės ūkio rūmų rajoninio agronomo pareigas Joniškyje, išsinuomojęs 60 ha Kepalių dvaro centrą, ūkininkavo, darė įvairius žemdirbystės bandymus; 

1937 m. perkeltas į Jonavos agronominį rajoną ir su šeima apsigyveno Kaune; 

1939 m. kartu su kitais įsteigė Kauno miesto ir priemiesčių bei patalpų samdytojų draugiją (trumpiau – Butų nuomininkų draugija), ėjo vicepirmininko pareigas; 

1940 m. vasarą, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo paskirtas Žemės ūkio departamento direktoriumi, Respublikinės žemės ūkio komisijos pirmininku, tačiau vėliau kaip nepatikimas – atleistas; 

Antrojo pasaulinio karo ir pirmaisiais pokario metais dirbo „Maisto“ ir „Pienocentro“ susivienijimuose; 

1945–1958 m. – LTSR vyriausiosios mėsos pramonės valdybos viršininkas; 

1948–1953 m. – Pabaltijo respublikų techninių kultūrų veislių tyrimų inspekcijos vyr. agronomas;

Nuo 1953 m., panaikinus Pabaltijo inspektūrą, vadovavo atskirai Lietuvos inspektūrai. 

1956 m. perėjo dirbti moksliniu sekretoriumi į Žemdirbystės institutą Dotnuvoje; 

1958 m. išėjo į pensiją;

1966 m. suteiktas LTSR nusipelniusio agronomo vardas;

1972 m. lapkričio 15 d. mirė Kaune.

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Pasvalio žemės ūkio draugijos pirmininkas;  

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys; 

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ valdybos narys; 

Laisvamanių etinės kultūros draugijos narys; 

Kauno miesto ir priemiesčių bei patalpų samdytojų draugijos (trumpiau – Butų nuomininkų draugija) narys, vicepirmininkas; 

 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

1966 m. suteiktas LTSR nusipelniusio agronomo vardas;

 

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

Nėra duomenų

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Bendradarbiavo spaudoje, rašė straipsnius žemės ūkio klausimais ir visuomenės temomis. 1924–1926 m. buvo žemės ūkio, kooperacijos, literatūros ir visuomenės mėnesinio laikraščio „Artojas“ redaktorius. Šiame leidinyje išspausdino apie 50 straipsnių. Daugiausiai apie ūkininkavimą, įvairių žemės ūkio kultūrų auginimą, priežiūrą, kooperaciją, Pasvalio žemės ūkio draugijos veiklą.  Buvo faktinis periodinio leidinio „Laisvoji mintis“ redaktorius. Nemažai straipsnių paskelbė žurnale „Žemė ir ūkis“, rašė į Kauno miesto ir priemiesčių bei patalpų samdytojų draugijos leidinį „Nuomininkas“. Parašė knygų: „Laisvamanybės pagrindai“ (1939), „Planingasis žemės ūkis“ (1939), „Avininkystė kolektyviniame ūkyje“ (1949), „Kolūkių Galvijų Ferma“ (1950), „Linų veislių bandymai Lietuvos TSR 1948–1950 m.“, „Laisvoji sėjomaina“ ir kt. Taip pat yra parašęs atsiminimus apie gimtąjį Svilių kaimą, čia gyvenusius žmones, Biržų-Pasvalio kraštą, pirmuosius agronomijos žingsnius Nepriklausomoje Lietuvoje.

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), 1926-10-05 (29 posėdis), Seimo stenogramos, [Kaunas, 1922–1927].

Butkevičius, Algirdas. Alfonsas Žukauskas. Agronomas, „Artojo“ redaktorius ir leidėjas, Lietuvos žurnalistų sąjunga, 2021-02-09, http://www.lzs.lt/lt/naujienos/zurnalistikos_istorija/archive/p17/alfonsas_zukauskas._agronomas_artojo_redaktorius_ir_leidejas.html 

Butkevičius, Algirdas. Pirmasis apskrities agronomas, Šiaurės rytai. Nepriklausomas Biržų krašto laikrašti, 2011-03-09, https://web.archive.org/web/20160307015740/http://siaure.lt/article/articlearchiveview/255/2011/03/09 

III Seimo sąstatas, Darbininkas, 1926-05-30, Nr. 21–22, p. 4. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227, p. 12. 

Tamošaitis, Mindaugas. Žukauskas Alfonsas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 575–577. 

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-22, p. 4. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

 

 

   Naujausi pakeitimai - 2023-05-17 18:09
   Vilma Akmenytė-Ruzgienė