III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

Gimė 1884 m. liepos 17 d. Butkūnų kaime (Šimonių valsčius, Panevėžio apskritis) smulkaus ūkininko šeimoje.

Pagal tautybę lenkas, katalikas. Vedęs, turėjo 6 vaikus, taip pat užaugino dar tris mirusio brolio vaikus.

Pradinį mokslą įgijo tėviškėje. 1893 m. jo broliai išsivežė jį į Ukrainą (Kamenskojė), kur jis lankė gimnaziją.

Po baigimo 1899 m. įstojo į Jekaterinoslavo (dabar Dniepropetrovskas) žemaičių felčerių mokyklą, kurią baigė 1903 m. balandžio 17 d.

Nuo 1903 m. rugsėjo 7 d. iki 1904 m. spalio 3 d. dirbo Jekaterinoslave, Rediboje, felčeriu.

1904 m. spalio 3 d. pašauktas į kariuomenę, kur iki 1910 kovo 14 d. tarnavo Borisoglebske (dabartinė Voronežo sritis, Rusijos federacija) 6 raitelių pulko vyresniuoju felčeriu.

Po tarnybos kariuomenėje nuo 1910 balandžio 14 d. iki spalio 3 d. dirbo Dniepro fabriko epidemijos (choleros) „barako“ vedėju, po to buvo perkeltas į to paties fabriko ligoninę, kurioje dirbo iki 1920 m. sausio 1 d.

Taip pat aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje: buvo ligonių kasos, taupomosios kasos, Invalidų sąjungos, Katalikų labdaros draugijos narys, gamyklos kooperatyvo, kuriame buvo 1200 narių, vicepirmininkas.

1920 m. sausio 1 d. išvyko iš Ukrainos ir tų pačių metų birželio 17 d. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune.

Nuo 1920 m. liepos 3 d. iki 1929 m. sausio 10 d. dirbo AB „Nemunas“ ambulatorijos vedėju. Tuo pat metu buvo mobilizuotas ir 1920 m. liepos 3 d.–1920 m. gruodžio mėn. tarnavo kariuomenėje ir dirbo Kauno karo ligoninės IV epidemijos skyriaus vedėju.

Pasibaigus dezinterijos epidemijai buvo perkeltas dirbti į Mokomojo bataliono ambulatoriją vedėju, paskui 9 mėn. dirbo Kauno miesto felčeriu.

1920 m. grįžęs į Lietuvą įsitraukė į įvairių lenkų organizacijų veiklą. Buvo vienas iš bendros lenkų darbo žmonių sąjungos steigėjų.

Į III Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje, 21-oje apylinkėje, pagal suvienytą Lenkų miesto ir kaimo darbininkų sąrašą.

Buvo vienas iš keturių lenkų frakcijos narių.

1926 m. birželio 7 d. posėdyje buvo renkamas Lietuvos Respublikos prezidentas. Rinkimų balsams skaičiuoti buvo sudaryta komisija, į kurią lenkų frakcija delegavo T. Gižinskį.

Dirbo Darbo ir socialinės apsaugos bei Švietimo komisijose.

1928–1932 m. buvo Lietuvos medicinos felčerių sąjungos vicepirmininkas ir iždininkas.

Nuo 1929 m. pradžios iki 1932 m. gegužės 1 d. dirbo Kauno m. ligonių kasoje gydytojo kontrolieriaus pavaduotoju.

1932 m. grįžo į tėviškę ir Šimonyse dirbo Sveikatos punkto vedėju, vėliau šio punkto felčeriu.

Karo ir pokario metais teko pakeisti keletą darbo vietų. Iki 1941 m. sausio mėn. pradžios dirbo Šimonių ambulatorijoje vedėju, kelis mėnesiu felčeriu, po to buvo perkeltas į Troškūnų ambulatoriją vedėju.

Grąžintas į Šimonių ambulatoriją, ten dirbo nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki 1949 m. vasario 8 d. Vėliau buvo perkeltas į Viešintų ambulatoriją, nuo 1950 m. sausio 15 d. į Svėdasų ambulatoriją, o tų pačių metų rugpjūčio pradžioje paskirtas Adomynės felčerių-akušerių punkto vedėju. Po trijų mėn vėl perkeltas į Viešintų miestelio ambulatoriją ir ten dirbo iki pensijos (1959 m. rugpjūčio 1 d.).

1959 m. išėjęs į pensiją kelerius metus ūkininkavo Butkūnuose, dalį laiko praleisdavo Kaune.

1963 m. persikėlė į Rudaminą (Vilniaus rajone) pas dukrą.

Mirė 1965 m., palaidotas Šimonių kapinėse (Kupiškio rajonas, Panevėžio apskritis).

Literatūra

Stravinskienė V., Gižinskis Tomašas (Gizinski Tomasz). Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 268–271.