III Seimo narys
(1926 06 02–1927 04 12)

 Gimė 1879 m. gruodžio 24 d. Kumetiškių kaime (Janavo valsčius, Kalvarijos apskritis), dvarininkų šeimoje.

1891–1900 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1900-1904 m. Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete studijavo gamtos mokslus ir agronomiją. 1902 m. už politines bylas kalintas Maskvoje, Varšuvoje, Seredžiuje, Petrakove ir Kališe. 1904–1907 m. studijavo sociologiją Maskvoje, 1914–1915 m. – agronomiją ir zootechniką Varšuvoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Voronežo gubernijos zemstvoje, Mėsos ir riebalų tiekimo komitete.

1918 m. grįžęs į Lietuvą Vilniuje dirbo „Mūsų ūkio” redakcijoje, rašė žemės ūkio vadovėlius.

Nuo 1918 m. lapkričio mėn. iki 1919 m. dirbo Žemės ūkio ir valstiečių turto ministerijos skyriaus vedėju, vėliau Žemės departamento direktoriumi.

1920 m. birželio mėn. – 1923 m. birželio mėn. buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (VI Kazio Griniaus (1920 06 19–1922 02 02), VII ir VIII Ernesto Galvanausko ministrų kabinetuose).

1924–1927  m. Lietūkio tarybos pirmininkas.

1924 m. – pradėjo leisti žurnalą „Žemės ūkis“, jo redaktoriumi tapo nuo 1925 m. rugsėjo 1 d. 1924 m. buvo išrinktas Lietuvos agronomų sąjungos vicepirmininku, 1926 m. – šios sąjungos pirmininku; 1926 m. įsteigus Žemės ūkio rūmus tapo jų pirmininku.

Nuo 1925 m. balandžio 29 d. iki 1926 m. lapkričio 2 d. vadovavo Kooperacijos banko valdybai, vėliau buvo Kooperacijos banko valdybos narys.

Lietuvos universiteto Teisės fakultete dėstė žemės ūkio ekonomiką. 1925 m. tapo universiteto docentas.

Į III Seimą buvo išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų partijos sąrašą. Nuo 1926 m. birželio 9 d. buvo III Seimo Žemės ūkio ir miškų komisijos narys, nuo 1926 m. birželio 15 d. – Ekonominės komisijos narys.

1926 m. gruodžio 19 d. iki 1935 m. rugsėjo 6 d. buvo žemės ūkio ministras (XIV Augustino Voldemaro (1926 12 17–1929 09 23), XV ir XVI Juozo Tūbelio (1929 09 23–1935 09 06) ministrų kabinetuose.

Nuo 1935 rugsėjo 6 d. dirbo Žemės ūkio rūmu pirmininku, kooperacijos banko direktoriumi, dėsti Vytauto Didžiojo universitete.

SSRS okupavus nepriklausomą Lietuvą, 1940 m. liepos 12 d. sovietų represinių struktūrų buvo suimtas, kalinamas Marijampolės ir Kauno kalėjimuose. Buvo išlaisvintas 1941 m. birželio 23 d. sukilimo dalyvių.

Nuo 1941 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dėsytit Vytauto Didžiojo universitete, įteikus memorandumą vokiečių generaliniam komisarui A. Rentelnui prieš vokiečių vykdomą žemės ūkio kolonizaciją, Lietuvos piliečių žudymą, 1942 m. gruodžio ištremtas į Vokietijos Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. išleistas grįžo į Lietuvą.

1945–1948 m. dirbo LSSR Mokslų akademijoje vertėju.

1948 m. gegužės mėn. SSRS represinių struktūrų ištremtas ištremtas į Čeriomušką, Manos r., Krasnojarsko kr.

1953 m. atvyko į Svetlo Zelionoje (Parbigo r., Tomsko sr.) pas ištremtą šeimą.

1955 m. balandžio 22 d. mirė tremtyje. m. 1990 m. palaikai pervežti į Lietuvą, palaidoti Palangos miesto kapinėse.

Literatūra

Visuotinė lietuvių enciklopedija. I tomas. Vilnius, 2001,  p. 305.

Mindaugas Tamošaitis. Aleksa Jonas Pranas. Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 1992–1993.