PIMPĖ Alfonsas (1901–1994)

Vardas ir pavardė – Alfonsas PIMPĖ

Gimimo data ir vieta – 1901 m. spalio 7 d., Navikų kaimas, Dusetų valsčius, Zarasų apskritis 

Mirties data ir vieta – 1994 m. birželio 24 d., Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos 

Palaidojimo vieta – Šv. Kazimiero lietuvių kapinės, Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos 

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis, katalikas 

Tėvai – nėra duomenų, kilęs iš valstiečių šeimos

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona Ksavera (buv. Nevodničėnaitė, g. 1897), turėjo dukrą Aureliją (g. 1925)  

Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d.

Seimo nario veikla 

IV Seimo (1936–1940) narys – 1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d. 

Rinkimų apygarda: Išrinktas III (Marijampolės) rinkimų apygardoje, Marijampolės apskrityje. 

Frakcija: šioje kadencijoje frakcijų nebuvo

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seimo seniūnų sueigos narys: šioje kadencijoje Seniūnų sueigos nebuvo

Seimo komisijų narys: 

Peticijų komisijos narys I–VII sesijose, komisijos vicepirmininkas I–IV ir VI–VII sesijose; 

Laikinųjų komisijų narys: 

Valstybės kontrolės organų nutarimams skųsti įstatymo projektui svarstyti komisijos narys ir vicepirmininkas (I sesijoje); 

Karinės tarnybos įstatymo projektui svarstyti komisijos narys ir sekretorius (I sesijoje);  

Ipotekos įstatymo projektui svarstyti komisijos narys ir vicepirmininkas (I sesijoje);  

Kariuomenės ūkio santvarkos įstatymo projektui svarstyti komisijos narys ir vicepirmininkas (II sesijoje);  

Administracinio teismo įstatymui parengti komisijos narys ir sekretorius (II sesijoje);  

Universiteto statuto projektui svarstyti komisijos narys (III sesijoje);  

Bendrojo naudojimo kelių ir tiltų įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys (III sesijoje); 

Valstybės biudžeto 1938 m. įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (III sesijoje);  

Teismų santvarkos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys (IV sesijoje);  

Žemės mokesčių įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys ir vicepirmininkas (IV sesijoje); 

Žemės ūkio etatų projektui svarstyti komisijos narys ir jos pirmininkas (IV sesijoje);  

Nukentėjusiųjų nuo nelaimingų atsitikimų dirbančiųjų žemės ūkiuose aprūpinimo įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (V, VII sesijoje) ir jos pirmininkas (VII sesijoje);  

Civilinės teisenos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys (V sesijoje);  

Tautai ir valstybei saugoti įstatymo projektui, Nepaprastojo meto įstatymo projektui svarstyti komisijos narys ir sekretorius (V sesijoje);   

1939 m. valstybės biudžeto įstatymo projektui svarstyti komisijos narys ir sekretorius (V sesijoje);  

Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys (V sesijoje);  

Savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (V sesijoje);  

Kariams karo metu aprūpinti įstatymo pakeitimui svarstyti komisijos narys ir jos pirmininkas (VII sesijoje);  

Valstybės sienos apsaugos įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (VII sesijoje);   

Baudžiamojo statuto pakeitimo projektui ir baudžiamosios teisenos įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys ir jos pirmininkas (VII sesijoje);  

Matų ir svarstyklių įstatų pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys ir jos pirmininkas (VIII sesijoje);  

Lietuvos Konstitucijos projektui svarstyti komisija narys ir jos sekretorius (II nepaprastoji sesija).  

Parlamentinės veiklos bruožai: Alfonsas Pimpė Seimo posėdžiuose dažniausiai pasisakydavo įvairiais socialinės ir švietimo politikos, teisės klausimais. Jis prisidėjo prie svarbių įstatymų projektų, svarstymo ir teikimo, kurie buvo susiję su socialine globa, atlyginimų kėlimu darbininkams, bei pensijų ir pašalpų sistemomis. Taip pat A. Pimpė aktyviai dalyvavo rengiant teisės aktus susijusius su švietimu, universitetų etatais, Vytauto Didžiojo fondo likvidavimu ir kita. Jis teikė Civilinės teisenos ir karių aprūpinimo įstatymo pakeitimus, o kaip Peticijų komisijos narys dažnai pristatydavo komisijos pranešimus. A. Pimpė buvo vienas aktyviausių šio kadencijos Seimo narių.

Išsilavinimas 

Baigė Dusetų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgas) gimnazijoje. 

1917 m. įstojo studijuoti į Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgas) susisiekimo inžinierių institutą, baigęs I kursą sugrįžo į Lietuvą. 

1924 m. rugsėjo 2 d. – 1928 m. studijavo Lietuvos universitete, baigė Teisės fakultetą ir įgijo teisininko specialybę.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1917 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo tėvų ūkyje. 

1919 m. rugpjūčio 10 d. Dusetose įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Lietuvos Nepriklausomybės kovų metu kovėsi su bolševikais ir bermontininkais. 

1920 m. kovo 1 d. buvo pervestas į Lietuvos kariuomenės intendantūros skyrių vyresniuoju raštininku, 1920 m. birželio 1 d. paskirtas kariuomenės Centrinio prekių sandėlio skyriaus vedėju, 1921 m. sausio 15 d. – Centrinio prekių sandėlio viršininko pavaduotoju. 

1923 m. liepos 1 d. pradėjo tarnauti Vidaus reikalų ministerijos žinyboje.

1925 m. birželio 15 d. paskirtas Piliečių apsaugos departamento policijos referentu. 

1926 m. lapkričio 16 d. paskirtas policijos inspektoriumi. 

1928 m. sausio 1 d. paskirtas Vidaus reikalų ministerijos Bendrųjų reikalų departamento direktoriumi. 

1928 m. pavadavo Raseinių apskrities viršininką, buvo Aukštosios policijos mokyklos kursantų žinių vertinimo komisijos narys.

1928 m. baigė Lietuvos universitetą ir įgijo teisininko specialybę. 

Apie 1930 m. Kėdainių apskrityje nusipirko Juciūnų dvarą su 113 ha žemės, jame su šeima gyveno iki 1944 metų. 

Apie 1931–1932 m. – Šiaulių apskrities viršininkas.  

[1932]–1937 m. liepos 1 d. – Marijampolės apskrities viršininkas. 

1933 m. gruodžio 25 d. – 1937 m. – Marijampolės apskrities Lietuvių tautininkų sąjungos komiteto pirmininkas.

1936 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. liepos 1 d. – Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) narys. 

1937 m. vasario 21 d. buvo išrinktas Marijampolės apskrities Lietuvos šaulių rinktinės Garbės teismo pirmininku. 

1937 m. lapkričio 23 d. Alfonsui Pimpei suteiktas karinis laipsnis.  

Lietuvai atgavus Vilniaus karštą, 1939 m. lapkritį paskirtas Vilniaus miesto viceburmistru. 

1940 m. vasarą, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Alfonsas Pimpė iš Juciūnų dvaro pasitraukė į Žemaitiją ir pasikeitęs pavardę į Petras Petronis dirbo ūkio darbininku.

1941 m. rugsėjo 1 d., Vokietijos okupacijos metu, Vilniuje buvo paskirtas valstybinės alaus daryklos „Tauras“ direktoriumi. Po dvejų metų atsistatydino iš šių pareigų. Atsisakęs kitų pasiūlytų darbų, grįžo į Juciūnus ir toliau ūkininkavo.

1944 m. vasarą, artėjant antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, su šeima pasitraukė į Vokietiją, laikinai gyveno Meklenburgo provincijoje, dirbo ūkyje.

Nuo 1945 m. rudens, kartu su kitais organizavo pabėgėlių stovyklą Hesepės provincijoje, netoli Olandijos sienos. Iš pradžių dirbo stovyklos komendanto pavaduotoju, o 1946–1949 m. buvo lietuvių pabėgėlių stovyklos komendantas.

1949 m. lapkričio 20 d. su šeima persikėlė į JAV, Čikagą. Ten dirbo įvairius darbus: geležinkelyje, pašto vagonų krovėju, o vėliau gamykloje tekintoju. 

1950 m. ėjo Lietuvių prekybos rūmų direktorių tarybos nario pareigas.  

1953–1966 m. rūpinosi nuosava maisto prekių parduotuve. 

Gyvendamas JAV, aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių veikloje: priklausė Lietuvių tautinei sąjungai, Lietuvių teisininkų draugijos Čikagos skyriui, rėmė Tautos fondą, buvo Čikagos valdybos narys, prisidėjo prie Lituanistikos instituto rėmėjų būrelio veiklos, rėmė įvairias lietuvių iniciatyvas. 

1994 m. birželio 24 d. mirė Čikagoje, JAV. Birželio 27 d. buvo palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse, Čikagoje.  

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvių tautininkų sąjungos narys; 

Lietuvos šaulių sąjungos narys; 

Lietuvių tautinė sąjungos narys (JAV); 

Lietuvių teisininkų draugijos narys (JAV) ir kt.

Įvertinimai ir apdovanojimai 

1928 m. vasario 16 d. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3‑ojo laipsnio ordinas;  

1928 m. gegužės 15 d. – „Lietuvos Nepriklausomybės 10‑mečio“ medalis;  

1930 m. – „Savanorių kūrėjų“ medalis; 

1931 m. rugsėjo 8 d. – Vytauto Didžiojo 4‑ojo laipsnio ordinas;  

1934 m. gegužės 30 d. – ugniagesių apdovanojimo „Artimui pagalbon“ 3-ojo laipsnio kryžius; 

1937 m. – Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Trijų Liepsnų 2-ojo laipsnio ordinas.  

Rašytinis palikimas 

Nėra duomenų

Šaltiniai ir literatūra 

A. A. Alfonsas Pimpė, Draugas, 1994-06-28, p. 5. 

Aplink mus, Draugas, 1955-05-10, p. 8. 

Grigaravičiūtė Sandra. IV Seimo narių paklausimai ministrų kabinetui, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 760–769. 

Grigaravičiūtė, Sandra. IV Seimo komisijos, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 741–756. 

Kazlas, Rasa. Vinco Kudirkos palikuonio „Lietuva brangi“, Draugas, 2018-03-21, https://www.draugas.org/vinco-kudirkos-palikuonio-lietuva-brangi/ 

L. T., Visų mūsų džiaugsmas, Draugas, 1994-01-04, p. 4. 

Pimė Alfonsas, Lietuvių enciklopedija, t. 22, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, p. 544. 

Tamošaitis, Mindaugas. Pimpė Alfonsas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 668–670.

Trečioji apygarda, Juos rinksime į Seimą, Lietuvos aidas, 1936-06-06, p. 10. 

Už nuopelnus Lietuvai, D. 2, 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius