Seimo nario veikla

IV Seimo narys (1936–1940 m.) –  1939 m. lapkričio 18 d. – 1940 m. liepos 1 d.

Rinkimų apygarda: 

1936 m. kandidatavo IV (Ukmergės, Utenos ir Zarasų) rinkimų apygardoje, Ukmergės apskrityje , tačiau nebuvo išrinktas.

Seimo nariu tapo vietoje 1939 m. rugpjūčio 7 d. žuvusio Seimo nario Klemenso Graužinio. 1939 m. rugsėjo mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija pagal Seimo rinkimų įstatymo 95–97 straipsnius „Vyriausybės žiniose“ paskelbė, kad vietoje mirusio Seimo nario Klemenso Graužinio į Seimo narius kviečiamas Ksaveras Andrašiūnas. Seime jis prisiekė 1939 m. lapkričio 18 d.

Frakcija:  

šioje kadencijoje frakcijų nebuvo 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys:

šioje kadencijoje Seniūnų sueigos nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

Valstybės tarnautojų atlyginimo įstatymo pakeitimo projektui, Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų įstatymo pakeitimo projektui ir Karininkų atlyginimo įstatymo pakeitimo projektui svarstyti komisijos narys, šios komisijos sekretorius (VII sesija); 

Namų savininkų skolų mokėjimui palengvinti įstatymo panaikinimo įstatymo projektui svarstyti komisijos narys, šios komisijos sekretorius (1940 m., VIII sesija);

Tautos ūkiui tvarkyti nepaprastuoju metu įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (1940 m., VIII sesija);

Laikiniems sulaikymams iš valstybės iždo mokamų atlyginimų daryti įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (1940 m., VIII sesija);

Valstybės biudžeto įstatymo projektui svarstyti komisijos narys (1940 m., VI nepaprastoji sesija sesija).

Paklausimai: 

1940 m. gegužės 15 d. – kartu su kitais Seimo nariais teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl elektrifikacijos. Ministras Pirmininkas į paklausimą atsakė 1940 m. gegužės 21 d.

Pasisakymai:​

1939 m. gruodžio 22 d. – svarstant Vilniaus universiteto etatų projektą ir Vytauto Didžiojo universiteto etatų pakeitimo projektą, pasisakė už gudų kalbos ir literatūros dėstymą Vilniaus universitete, argumentuodamas, kad jie padėjo lietuviams kovose už nepriklausomybę.

Išsilavinimas 

1908–1913 m. – mokėsi rusiškoje Panevėžio liaudies mokykloje;

1914–1915 m. – mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje;

1923 m. rugsėjo 27 d. – 1927 m. – studijavo ir baigė Lietuvos universitetą. Studijavo „tikruoju studentu“ Humanitarinio fakulteto Literatūros skyriuje.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

1919–1920 m. – Nepriklausomybės kovų dalyvis, kariuomenės kūrėjas savanoris;

1928–1939 m. – naujakurys, ūkininkas Virkštininkų kaime, Žemaitkiemio valsčiuje, Ukmergės apskrityje;

1931–1939 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos revizijos komisijos narys;

1936 m. – Žemaitkiemio valsčiaus tarybos narys;

1936 m. – Ukmergės apskrities tarybos narys;

1939 m. rugpjūčio 23 d.–rugsėjo 19 d. – dalyvavo šachmatų olimpiadoje Buenos Airėse, Argentinoje, buvo Lietuvos šachmatininkų komandos kapitonas;

1939 m. lapkričio 8 d. – 1940 m. liepos 1 d. –  Lietuvos Respublikos IV Seimo (1936–1940) narys;

1940 m. sausio mėn. – išrinktas Tėvynės sąjungos centro valdybos nariu.

1944 m. gruodžio 26 d. – suimtas Šešuoliuose, kalintas lageriuose;  

1945 m. rugsėjo 24 d. – Vilniaus karo tribunolo nutartimi išsiųstas į lagerį Sevdvinlag;

1946 m. rugpjūčio 14 d. – perkeltas iš Velsko į Ukmergę;

1946 m. rugsėjo 14 d. – byla nutraukta, atmetęs pasiūlymą bendradarbiauti su KGB struktūromis iki 1955 m. – slapstėsi Kaune, dirbo dažytoju;

1975 m. – persikėlė pas dukros šeimą į Vilnių.

1981 m. rugpjūčio 28 d. mirė, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. 

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys;

Lietuvos šachmatų sąjungos narys;

Tėvynės sąjungos narys  (ši organizacija įsteigta vietoje veiklą nutraukusių Vilniui vaduoti ir Lietuvos vakarų sąjungų).

Įvertinimai ir apdovanojimai 

1928 m. – apdovanotas Kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu.

Rašytinis palikimas 

Literatūrinius rašinius skelbė žurnale „Vairas“, o humoristinius – Šamarlako slapyvardžiu – Teofilio Tilvyčio redaguotame leidinyje „Kuntaplis“. Visą sovietmetį rašė „į stalčių“, vildamasis, kad išliks teisingi gyvenimo ir istorijos liudijimai. Ksavero Andrašiūno dukra vertėja Irena Balčiūnienė parengė spaudai rašytojo autobiografinio romano „Gyvybės gambitas“ rankraštį.

Andrašiūnas, Ksaveras. Gyvybės gambitas: [autobiografinis romanas]; parengė Irena Balčiūnienė, Vilnius: Homo liber, 2016.

Šaltiniai ir literatūra: