Svarbiausių politinių įvykių datos nuo 1990 metų

Lietuvos valstybės institucijų raidos datos iki 1569 metų

Parlamentarizmo raidos datos nuo 1569 metų iki XVIII amžiaus pabaigos

Moderniojo parlamentarizmo raidos datos XX amžiaus pradžioje

Politinių įvykių datos 1918–1940 metais

1988 metai 

1988 m. birželio 3 d. – Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė. 

1988 m. spalio 22–23 d. – Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, priėmęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bendrąją programą ir įstatus bei išrinkęs Sąjūdžio Seimą.

1989 metai 

1989 m. rugpjūčio 23 d. – Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės judėjimai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai – surengė protesto akciją „Baltijos kelias“. Milijonai žmonių, susikibę rankomis, sudarė gyvą grandinę sujungusią trijų valstybių sostines, taip pasmerkdami Molotovo–Ribbentropo paktą ir išreikšdami vieningą siekį išsivaduoti iš sovietinės okupacijos.

1989 m. gruodžio 19–20 d. – Lietuvos komunistų partija (LKP) XX suvažiavime atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir tapo pirmąja Sovietų Sąjungos respublikų partija, pasitraukusia iš TSKP. Partija skilo: dauguma narių įkūrė savarankišką LKP, o likę LKP (TSKP platformos) nariai priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir prisidėjo prie 1991 m. Sausio 13-osios Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę.

1990 metai 

1990 m. vasario 24 d. – vyko rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Tai buvo pirmieji demokratiniai parlamento rinkimai, surengti okupacijos sąlygomis. Tądien iš 90-ies išrinktų deputatų 72 buvo remiami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio. Papildomi rinkimai vyko kovo 4, 7, 8, 10 dienomis, po kurių į Aukščiausiąją Tarybą iš viso buvo išrinkti 133 deputatai. Daugumą jų taip pat rėmė Sąjūdis. Balandžio 7 d. papildomuose rinkimuose buvo išrinkti dar 7 deputatai. 

1990 m. kovo 10 d. – 21 val., prasidėjo pirmasis naujai išrinktos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Posėdyje dalyvavo 133 iki posėdžio išrinkti deputatai.  

1990 m. kovo 11 d. – Atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Aukščiausioji Taryba sugrąžino Lietuvos Respublikos pavadinimą ir herbą, priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ bei įstatymus „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ ir įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“. (1996 m. lapkričio 28 d. Seimas priėmė deklaraciją, kuria paskelbė kad 1990–1992 m. veikusi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba bus vadinama: Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu).

1990 m. kovo 17 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskyrė Kazimirą Danutę Prunskienę Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke (balsavo: už – 107, prieš – 6, susilaikė 13 deputatų),  Ministro Pirmininko pavaduotojais – Algirdą Mykolą Brazauską ir Romualdą Ozolą. Pradėta formuoti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Pirmoji Vyriausybė. 

1990 m. balandžio 11 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdyje prisiekė Kazimiros Danutės Prunskienės vadovaujama Pirmoji Vyriausybė. Tą pačią dieną priesaiką davė ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai bei komisijų pirmininkai.

1990 m. balandžio 18 d.–birželio 30 d. – Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą prieš Lietuvą. 

1990 m. gegužės 14 d. – Lietuvos delegacija pirmą kartą dalyvavo Europos Parlamento sesijoje Strasbūre kaip svečiai. 

1990 m. lapkričio 17 d. – Atidarytas Lietuvos informacijos biuras Briuselyje, Belgijoje.

1990 m. gruodžio 1 d. – Vilniuje surengtas bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų nepaprastasis posėdis.

1991 metai 

1991 m. sausio 8 d. – Prisidengdama protestais dėl kainų pakėlimo, prosovietinė organizacija „Vienybė–Jedinstvo–Jednosc“ kartu su LKP (TSKP) surengė mitingą prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. Mitingo dalyviai bandė įsiveržti į rūmus ir nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Tą patį vakarą atsistatydino Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė ir jos vadovaujama Vyriausybė, kuri buvo inicijavusi kainų pakėlimą. 

1991 m. sausio 10 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Ministru Pirmininku paskyrė Albertą Šimėną (balsavo: už – 78, prieš – 1, susilaikė 29 deputatai). Jis tą pačią dieną prisiekė Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, darbą pradėjo Antroji Vyriausybė.  

1991 m. sausio 11 d. – Sovietų kariuomenė pradėjo užimti valstybinių įstaigų pastatus Lietuvos miestuose. Vilniuje desantininkai užėmė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento pastatą Viršuliškėse ir Spaudos rūmus, buvo sužeisti žmonės. Taip pat užimtos Krašto apsaugos patalpos Kaune, Alytuje, Šiauliuose, Nemenčinės televizijos retransliacijos centras. Sovietų kariškiai blokavo susisiekimą su Vilniumi – nebuvo įleidžiami traukiniai, o Vilniaus oro uoste neleista kilti ir leistis lėktuvams. 

1991 m. sausio 13-osios naktį – Sovietų kariuomenės tankai, šarvuočiai ir ginkluoti kariškiai, panaudodami šaunamuosius ginklus, Vilniuje šturmavo Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą ir juos saugojusius beginklius žmones. Tą naktį gyvybes paaukojo 14 beginklių Lietuvos laisvės gynėjų, beveik 1000 jų buvo sužeisti. 

1991 m. sausio 13 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba iš pareigų atleido Ministrą Pirmininką Albertą Šimėną, kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti pareigų bei Ministru Pirmininku paskyrė Gediminą Vagnorių (balsavo: už – 82, prieš – nebuvo, susilaikė 5 deputatai). Tą pačią dieną prisiekė Ministras Pirmininkas ir Vyriausybės nariai, darbą pradėjo Trečioji Vyriausybė.

1991 m. sausio 17 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą – Krašto apsaugos sistemoje buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. 

1991 m. vasario 9 d. – Vyko visuotinė Lietuvos gyventojų apklausa (plebiscitas). Lietuvos gyventojų buvo klausiama: „Ar Jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“. „Taip“ atsakė 90,47 proc., „Ne“ 6,56 proc., 2,97 proc. balsų pripažinti negaliojančiais. Balsavo 84,43 proc. turinčių teisę balsuoti piliečių. 

1991 m. vasario 11 d. – Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką ir jos Vyriausybę. Islandijos Respublikos Altingas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino ankstesnį 1922 metų Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimą. 

1991 m. kovo 2 d. – Lietuvos Vyriausybę de facto pripažino Danijos Vyriausybė. 

1991 m. gegužės 19 d. – Eidamas tarnybines pareigas, buvo nužudytas Šalčininkų užkardos Krakūnų posto Krašto apsaugos departamento pasienio tarnybos darbuotojas, pasienietis Gintaras Žagunis. 

1991 m. liepos 29 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Rusija (Sovietų Sąjungos sudėtyje). 

1991 m. liepos 31 d. – Sovietinės milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai užpuolė Lietuvos Respublikos Medininkų pasienio kontrolės postą ir nužudė septynis Lietuvos Respublikos pareigūnus. 

1991 m. rugpjūčio 21 d. – Prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pastato, per incidentą tarp gynėjų ir į saugomą teritoriją įsiveržusių sovietinės armijos karių, žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.

1991 m. rugpjūčio 22 d. – Lietuvos Respublika perėmė iki tol sovietų kariškių užimtus Radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą ir daugelį kitų objektų. 

1991 m. rugpjūčio 25 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Prancūzija. 

1991 m. rugpjūčio 26 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Lenkija. 

1991 m. rugpjūčio 27 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Europos Bendrija, Jungtinė Karalystė, Vokietija. Vilniuje atidaryta pirmosios užsienio valstybės, Švedijos, ambasada. 

1991 m. rugsėjo 2 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

1991 m. rugsėjo 6 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Sovietų Sąjunga. 

1991 m. rugsėjo 10 d. – Lietuva tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (tuo metu – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos) nare.

1991 m. rugsėjo 17 d. – Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 46-ojoje sesijoje Lietuva, Latvija ir Estija buvo priimtos į Jungtinių Tautų Organizaciją. 

1991 m. spalio 7 d. – Lietuva, Latvija ir Estija tapo UNESCO narėmis. 

1991 m. lapkričio 8 d. – įkurta Baltijos Asamblėja – Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija.

1992 metai 

1992 m. vasario 7 d. – Lietuvoje lankėsi JAV viceprezidentas Denas Kveilas (Dan Quayle). Vizito metu Vilniuje oficialiai atidaryta JAV ambasada. Prie Lietuvos Respublikos Seimo viceprezidentas Denas Kveilas pasakė kalbą susirinkusiems. 

1992 m. kovo 15 d. – Lietuvoje lankėsi NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris (Manfred Wörner). Tai buvo pirmasis šios organizacijos vadovo apsilankymas Lietuvoje. 

1992 m. balandžio 30 d. – Lietuva tapo Tarptautinio valiutos fondo nare. 

1992 m. gegužės 13 d. – Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Prancūzijos Prezidentas Fransua Miteranas (François Mitterrand). Tai buvo pirmasis užsienio valstybės vadovo apsilankymas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Vizito metu Lietuvos Respublikos Aukščiausioje Taryboje buvo pasirašyta Lietuvos ir Prancūzijos santarvės, draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. 

1992 m. gegužės 23 d. – Vyko referendumas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstatymo“. Referendumas įvyko, tačiau jo nuostata nebuvo priimta. 

1992 m. birželio 14 d. – Vyko referendumas „Dėl buvusios TSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo“. Referendumas įvyko, referendumo nuostata buvo priimta. 

1992 m. liepos 21 d. – Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Ministru Pirmininku paskyrė Aleksandrą Algirdą Abišalą (balsavo: už – 67, prieš – 5, susilaikė 22 deputatai). Jis tą pačią dieną prisiekė Aukščiausiosios Tarybos posėdyje, darbą pradėjo Ketvirtoji Vyriausybė.  

1992 m. spalio 1 d. – Lietuvoje kaip vienintelė mokėjimo priemonė pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai – bendrieji talonai. Lietuva pasitraukė iš rublio zonos. 

1992 m. spalio 25 d. – Referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. 

1992 m. spalio 25 d. ir lapkričio 15 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos VI Seimo (1992–1996) nariai. 

1992 m. lapkričio 25 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos VI Seimas (1992–1996). 

1992 m. gruodžio 17 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Bronislovo Lubio vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 80, prieš – nebuvo, susilaikė 43 Seimo nariai). Darbą pradėjo Penktoji Vyriausybė.  

1993 metai 

1993 m. vasario 14 d. –Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidentu išrinktas Algirdas Mykolas Brazauskas. 

1993 m. vasario 25 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Algirdas Mykolas Brazauskas prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 

1993 m. kovo 31 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Adolfo Sleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 73, prieš – 23, susilaikė 21 Seimo narys). Darbą pradėjo Šeštoji Vyriausybė.  

1993 m. gegužės 14 d. – Lietuvos Respublika tapo pilnateise Europos Tarybos nare.  

1993 m. birželio 25 d. – Įvesta nacionalinė valiuta – litas. 

1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis Rusijos Federacijos (buvusios Sovietų Sąjungos) kariuomenės karinis ešelonas – iš Lietuvos teritorijos išvesta okupacinė kariuomenė. 

1993 m. rugsėjo 4–8 d. – Lietuvoje lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Rugsėjo 4 d. jis apsilankė Seimo rūmuose, kur susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidentu Algirdu Mykolu Brazausku, Seimo ir Vyriausybės nariais.

1994 metai 

1994 m. rugpjūčio 27 d. – Vyko referendumas Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos“ priimti. Referendumas neįvyko, jo nuostata nebuvo priimta.

1994 m. spalio 7–8 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus valstybinė perlaidojimo ceremonija. Spalio 7 dieną surengtas neeilinis Lietuvos Respublikos Seimo posėdis, skirtas Kazio Griniaus atminimui pagerbti. Tą pačią dieną Kazio Griniaus palaikai buvo pargabenti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir pašarvoti Seimo rūmuose. Spalio 8 d. urna su palaikais perlaidota Mondžgirėje, Maumedžių giraitėje, netoli Marijampolės.

1996 metai 

1996 m. kovo 19 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lauryno Mindaugo Stankevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 68, prieš – 28, susilaikė 14 Seimo narių). Darbą pradėjo Septintoji Vyriausybė.

1996 m. spalio 20 d. ir lapkričio 10 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Išrinkti Lietuvos Respublikos VII Seimo (1996–2000) nariai.

1996 m. spalio 20 d. – Vyko du referendumai. Vienas iš jų, „Dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą“, jo metu buvo klausima: „Ar kompensuoti gyventojų indėlius teisingai privatizuojant valstybės turtą?“. Kitas, „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 57, 131 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, kuris siūlė šias nuostatas: „Seimo narių skaičiaus sumažinimas“, „Pastovi Seimo narių rinkimų data pavasarį“ ir „Ne mažiau kaip pusės nacionalinio biudžeto pajamų skyrimas socialinėms reikmėms“. Tačiau nė vienas referendumas neįvyko, todėl siūlytos nuostatos nebuvo priimtos. 

1996 m. lapkričio 10 d. – Vyko referendumas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo“, kurio nuostata klausė: „Ar Jūs už tai, kad butų priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas?“. Referendumas neįvyko, jo nuostata nebuvo priimta.

1996 m. lapkričio 25 d. – Vyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos VII Seimas (1996–2000). 

1996 m. gruodžio 10 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 87, prieš – 21, susilaikė 13 Seimo narių). Darbą pradėjo Aštuntoji Vyriausybė.  

1997 metai 

1997 m. gruodžio 21 d. ir 1998 m. sausio 4 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidentu išrinktas Valdas Adamkus.

1998 metai 

1998 m. vasario 26 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Valdas Adamkus, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime oficialiai pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas.

1999 metai 

1999 m. birželio 10 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Rolando Pakso vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 80, prieš – 18, susilaikė 22 Seimo nariai). Darbą pradėjo Devintoji Vyriausybė. 

1999 m. spalio 27 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Rolando Pakso vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimą. Laikinai eiti Ministrės Pirmininkės pareigas paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė.

1999 m. spalio 31 d. – Lietuvoje grąžintas antrosios juostos laikas (Grinvičo laikas plius 2 val.). 

1999 m. lapkričio 11 d. – Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programą (balsavo: už – 76, prieš – 33, susilaikė 3 Seimo nariai). Darbą pradėjo Dešimtoji Vyriausybė.  

2000 metai 

2000 m. spalio 8 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos VIII Seimo (2000–2004) nariai. 

2000 m. spalio 19 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos VIII Seimas (2000–2004). 

2000 m. lapkričio 9 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Rolando Pakso vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 72, prieš – 48, susilaikė 16 Seimo narių). Darbą pradėjo Vienuoliktoji Vyriausybė.

2001 metai 

2001 m. gegužės 31 d. – Lietuva tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare.

2001 m. liepos 12 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 81, prieš – 36, susilaikė 6 Seimo nariai). Darbą pradėjo Dvyliktoji Vyriausybė.  

2002 metai 

2002 m. lapkričio 22–23 d. – Lietuvoje viešėjo JAV Prezidentas Džordžas W. Bušas (George Walker Bush) su žmona Laura Buš (Laura Bush). Šis vizitas buvo pirmasis JAV Prezidento apsilankymas Lietuvoje. 

2002 m. gruodžio 22 d. ir 2003 m. sausio 5 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidentu išrinktas Rolandas Paksas.

2003 metai 

2003 m. vasario 26 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Rolandas Paksas, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime oficialiai pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 

2003 m. gegužės 10–11 d. – Vyko referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Referendumo nuostata: „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“.  Referendumas įvyko, jo nuostata buvo priimta.

2004 metai 

2004 m. kovo 29 d. – Lietuva tapo NATO nare. 

2004 m. balandžio 6 d. – Rolandas Paksas Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, po apkaltos proceso, buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų. Laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas buvo pavesta Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui. 

2004 m. gegužės 1 d. – Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

2004 m. birželio 13 d. – Vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvos Respublikos piliečiai pirmą kartą rinko Europos Parlamento narius. 

2004 m. birželio 13 ir 27 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Antrai kadencijai Respublikos Prezidentu išrinktas Valdas Adamkus. 

2004 m. liepos 12 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Valdas Adamkus, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas. 

2004 m. spalio 10 ir 24 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos IX Seimo (2004–2008) nariai. 

2004 m. lapkričio 15 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos IX Seimas (2004–2008). 

2004 m. gruodžio 14 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 68, prieš – 44, susilaikė 3 Seimo nariai). Darbą pradėjo Tryliktoji Vyriausybė.  

2006 metai 

2006 m. liepos 18 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 58, prieš – 49, susilaikė 2 Seimo nariai). Darbą pradėjo Keturioliktoji Vyriausybė. 

2006 m. spalio 17–18 d. – Lietuvoje su valstybiniu vizitu viešėjo Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II (Elizabeth II) ir Edinburgo hercogas Filipas. Spalio 17 d. jie apsilankė Lietuvos Respublikos Seime, kur Karalienė Elžbieta II sakė kalbą.

2007 metai 

2007 m. gegužės 26–27 d. – Lietuvoje su valstybiniu vizitu viešėjo Japonijos imperatorius Akihito su žmona Michiko. Šis vizitas buvo pirmasis Japonijos imperatoriaus apsilankymas Lietuvoje.

2008 metai 

2008 m. spalio 12 ir 26 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos X Seimo (2008–2012) nariai. 

2008 m. spalio 12 d.– Vyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Konsultacinis (patariamasis) referendumas neįvyko, jo nuostata nebuvo priimta. 

2008 m. lapkričio 17 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos X Seimas (2008–2012). 

2008 m. gruodžio 9 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 83, prieš – 40, susilaikė 5 Seimo nariai). Darbą pradėjo Penkioliktoji Vyriausybė.  

2009 metai 

2009-ieji – Lietuvos vardo tūkstantmečio metai. 

2009 m. sausio 16 d. – Prie Lietuvos Respublikos Seimo vyko mitingas ir protesto akcija, kuri vėliau peraugo į riaušes.

2009 m. gegužės 17 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. 

2009 m. birželio 7 d. – Vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Išrinkti Europos Parlamento nariai. 

2009 m. liepos 12 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Dalia Grybauskaitė, prisiekusi Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas. 

2009 m. gruodžio 31 d. – Sustabdytas paskutinis (antrasis) Ignalinos atominės elektrinės reaktorius.

2011 metai 

2011 m. sausio 1 d. – Lietuva perėmė pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

2012 metai 

2012 m. spalio 14 ir 28 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos XI Seimo (2012–2016) nariai. 

2012 m. spalio 14 d. – Vyko konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje. Referendumas įvyko, tačiau jo nuostata nebuvo priimta.  

2012 m. lapkričio 16 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XI Seimas (2012–2016). 

2012 m. gruodžio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 83, prieš – 39, susilaikė 9 Seimo nariai). Darbą pradėjo Šešioliktoji Vyriausybė.  

2013 metai 

2013 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d. – Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai.

2014 metai 

2014 m. gegužės 11 ir 25 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Antrai kadencijai Respublikos Prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. 

2014 m. gegužės 25 d. – Vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Išrinkti Europos Parlamento nariai.

2014 m. liepos 12 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Dalia Grybauskaitė, prisiekusi Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas. 

2014 m. birželio 29 d. – Vyko privalomasis referendumas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo“. Referendumas neįvyko. Referendumo nuostata nebuvo priimta.

2015 metai 

2015 m. sausio 1 d. – Lietuva tapo devyniolikta euro zonos nare.

2016 metai 

2016 m. spalio 9 ir 23 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos XII Seimo (2016–2020) nariai. 

2016 m. lapkričio 14 d. – Vyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XII Seimas (2016–2020). 

2016 m. gruodžio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 86, prieš – 3, susilaikė 40 Seimo narių). Darbą pradėjo Septynioliktoji Vyriausybė.  

2018 metai 

2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai. 

2018 m. liepos 5 d. – Lietuva oficialiai tapo 36-ąją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.  

2018 m. liepos 11 d. – Vyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos valstybinė perlaidojimo ceremonija. Kartu buvo perlaidoti ir jo šeimos nariai: žmona Bronislava Biržiškienė bei broliai Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. Palaikai, pargabenti iš Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo palaidoti Rasų kapinėse Vilniuje.  

2018 m. rugsėjo 22–23 d. – Lietuvoje lankėsi Popiežius Pranciškus.

2018 m. spalio 5–6 d. – Vyko Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918–1957), kovojusio prieš sovietų okupaciją, valstybinės laidotuvės. Jis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius buvo paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais. 

2019 metai 

2019 m. gegužės 12 ir 26 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Respublikos Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. 

2019 m. gegužės 26 d. – Vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Išrinkti Europos Parlamento nariai.

2019 m. gegužės 12 d. – Vyko du referendumai. Vienas, „Dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“, įvyko, tačiau jo siūlyta nuostata nebuvo priimta. Kitas, „Dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo“, neįvyko, todėl jo siūlyta nuostata taip pat nebuvo priimta.  

2019 m. liepos 12 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Gitanas Nausėda, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas.

2020 metai 

2020 m. kovo 14 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną, siekdama suvaldyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą (nutarimas įsigaliojo kovo 15 d.). Karantinas visos šalies mastu truko iki 2020 m. birželio 17 d., tačiau atskirose vietovėse ir toliau buvo taikomi lokalūs karantinai. 

2020 m. spalio 11 ir 25 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos XIII Seimo (2020–2024) nariai. 

2020 m. lapkričio 4 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė vėl paskelbė karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekdama suvaldyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą (nutarimas įsigaliojo lapkričio 7 d.).

2020 m. lapkričio 13 d. – Vyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XIII Seimas (2020–2024). 

2020 m. gruodžio 11 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 78, prieš – 30, susilaikė 20 Seimo narių). Darbą pradėjo Aštuonioliktoji Vyriausybė.  

2020 m. gruodžio 14 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė sugriežtino karantino sąlygas (nutarimas įsigaliojo gruodžio 16 d.).  Nuo 2021 m. vasario 25 d. karantino ribojimai buvo palaipsniui švelninami, o liepos 1 d. karantinas buvo atšauktas. 

2021 metai 

2021 m. liepos 2 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į masinį nelegalių migrantų antplūdį iš Baltarusijos, paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje (nutarimas įsigaliojo liepos 4 d.). 

2021 m. rugpjūčio 10 d. – Prie Lietuvos Respublikos Seimo vyko protesto akcija, kuri vėliau peraugo į riaušes.  

2021 m. lapkričio 9 d. – Lietuvos Respublikos Seimas reaguodamas, į nelegalių migrantų krizės keliamas grėsmes priėmė nutarimą, kuriuo nuo lapkričio 10 d. vidurnakčio visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika įvedė nepaprastąją padėtį.  Ji galiojo iki 2022 m. sausio 14 d. vidurnakčio. 

2023 metai 

2023 m. liepos 11–12 d. – Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.

2024 metai 

2024 m. gegužės 12 ir 26 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Antrai kadencijai Respublikos Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda. 

2024 m. gegužės 12 d. – Vyko privalomasis referendumas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“. Referendumas įvyko, tačiau jo nuostata nebuvo priimta. 

2024 m. birželio 9 d. – Vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Išrinkti Europos Parlamento nariai.

2024 m. liepos 12 d. – Vyko Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracija. Gitanas Nausėda, prisiekęs Lietuvos Respublikos Seime, oficialiai pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas.

2024 m. spalio 13 ir 27 d. – Vyko rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Išrinkti Lietuvos Respublikos XIV Seimo (2024–2028) nariai.

2024 m. lapkričio 14 d. – Įvyko pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis, darbą pradėjo Lietuvos Respublikos XIV Seimas (2024–2028).

2024 m. gruodžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programai (balsavo: už – 85, prieš – 14, susilaikė 28 Seimo nariai). Darbą pradėjo Devynioliktoji Vyriausybė.

Šaltiniai ir literatūra: 

Čepaitis, Virgilijus. Su Sąjūdžiu už Lietuvą. Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11, Tvermė, 2007, p. 457–460. 

Rupšytė, Angonita. Politinių įvykių chronologija 1988–1991, Kelias į Nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdis 1988–1991, Kaunas: Šviesa, 2010, p. 245–324.

Svarbiausių Lietuvos įvykių žinynas 1990–2001, parengė Saulius Spurga, Vilnius: Vaga, 2001.

Ankstesnės Vyriausybės. Po 1990 metų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/ankstesnes-vyriausybes/po-1990-metu/ (žr. 20204-12-10) 

Rinkimai ir referendumai, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, https://www.vrk.lt/rinkimai (žr. 2024-12-12) 

Seimo posėdžiai, Lietuvos Respublikos Seimas, https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_ses_pos&p_kade_id=1&p_ses_id=1 (žr. 2024-12-09) 

Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActSearch 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius