Seime vykstančioje Baltijos Asamblėjos konferencijoje aptartas tarptautinės paramos Rytų partnerystei telkimo klausimas

2019 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 31 d., penktadienį, Seime vyksta Baltijos Asamblėjos Rytų partnerystės konferencija „Ar galime pasiekti rezultatų? Ateinančio dešimtmečio kryptis“, kurioje diskutuoja parlamentarai, ministrai ir ekspertai iš trijų Baltijos valstybių, taip pat Sakartvelo, Ukrainos, Vokietijos, Moldovos, Armėnijos, Prancūzijos ir kt. Konferencija surengta minint Rytų partnerystės 10-metį.

Viena iš renginio dalių – pranešimai ir debatai tema „Nuo žodžių prie veiksmų. Tarptautinės paramos ateinančiam dešimtmečiui telkimas“. Kreipdamasi į renginio dalyvius, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Hana Hopko (Hanna Hopko) dėkojo už pagalbą Ukrainai. Savo pranešime apžvelgusi penkerius Maidano metus ir akcentavusi, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtas „Maršalo planas“ Ukrainai yra svarbi priemonė informuoti tarptautinę bendruomenę, ji atkreipė dėmesį, kad „svarbu ieškoti priemonių pasiekti ugnies nutraukimą: Ukrainoje ir toliau nemažai žmonių sužeidžiama, Ukrainos kariai toliau žūsta“. „Vakar Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje buvo priimta rezoliucija, kurioje kreipiamasi į tarptautinę bendruomenę dėl papildomų sankcijų įvedimo Rusijos Federacijai už tai, kad ji pažeidžia vietos gyventojų teises Rusijoje. Per visą agresijos laikotarpį Ukraina reiškia paramą Rusijos aktyvistams, esantiems Ukrainoje. Mes išreiškiame solidarumą su visais aktyvistais, kurie kovoja prieš V. Putino režimą pačioje Rusijos Federacijoje, – kalbėjo H. Hopko. Ir tęsė: – Norime atkurti savo teritorinį vientisumą. Dėkoju visiems ir labai tikiuosi, kad Andriaus Kubiliaus darbas Europos Parlamente padės išjudinti mus iš stagnacijos taško, kad mes matysime tikrus rezultatus, kad sulauksime konkrečios paramos iš Europos Komisijos. Kad tos paramos sulauks ir kitos Rytų partnerystės šalys ir kad Ukraina sulauks perspektyvos NATO. Mes įgyvendinsime visas reikiamas reformas, tačiau iš jūsų mums reikia signalo matyti mus strateginiu partneriu ir europinės šeimos nariu.“

Kaip savo pranešime pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Lietuva – viena aktyviausių Rytų partnerystės programos rėmėjų ir dalyvių. „Norėčiau pabrėžti ir tuo pačiu pasidžiaugti, kad svarbiausiais užsienio politikos klausimais – Rytų partnerystės yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų – mūsų politinės partijos nesiskirsto į poziciją ir opoziciją“, – kalbėjo J. Bernatonis. Jo pastebėjimu, Rytų partnerių demokratėjimas „yra ir mūsų pačių sėkmė. Skatindami demokratines reformas, teisinės viršenybės, rinkos ekonomikos principų plėtrą savo artimoje kaimynystėje mes kuriame platesnę saugumo ir stabilumo erdvę, kurioje saugiau ir ramiau gyventi mums visiems“.

Pranešėjas konferencijos dalyviams priminė, kad minint Rytų partnerystės 10-ąsias metines Briuselyje Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikime buvo aptarti Rytų partnerystės pasiekimai. „Žvelgiant į būsimą dešimtmetį norėčiau išskirti keletą svarbiausių sričių, kuriose vis dar yra būtinos ir turi būti stiprinamos mūsų visų bendros pastangos. 1. Būtina siekti pažangos sprendžiant įšaldytus konfliktus Rytų partnerystės valstybėse. 2. Teisės viršenybės įtvirtinimas, teisinių reformų įgyvendinimas ir kova su korupcija valstybėse partnerėse. 3. Visuomenės atsparumo vidaus ir išorės grėsmėms didinimas, kova su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis“, – komentavo J. Bernatonis ir pridūrė, kad ne mažiau svarbus – finansinis paramos aspektas, taip pat skatinant demokratines reformas itin reikšmingas stiprios ir atsakingos visuomenės kūrimas. „Be visuomenės paramos bet kokios reformos nebus iki galo sėkmingos“, – sakė jis.

Konferencijos pranešėjai atkreipė dėmesį, kad nuo 2009 m., kai buvo pradėta Rytų partnerystės programa, buvo įgyvendinta daug iniciatyvų, įvykdyta reformų, tačiau, pabrėžiama, ateityje laukia dideli iššūkiai. „Šalys, kurios siekia integracijos, nėra vienodos, jos susiduria su skirtingais iššūkiais, tačiau yra daug panašumų ir dėl to Rytų partnerystė yra gera politika. Ir jei jūs manęs paklaustumėte, kaip mes vertiname Rytų partnerystės pažangą, manau, ji buvo tikrai labai sėkminga, ji mums davė daug teigiamų pokyčių. Ypač trims Asociacijos susitarimus pasirašiusioms valstybėms. [...] Tačiau to nepakanka. Mes norėtume, kad mums būtų suteikta perspektyva. [...] Labai svarbu, kad tos trys valstybės turėtų tą perspektyvą. Tai nėra ta perspektyva, dėl kurios reikėtų baimintis ar dėl kurios reikėtų nervintis. Tai nereiškia, kad tai atsitiks rytoj. Tai reiškia, kad šios šalys turės teisę įstoti, kai atitiks tam tikrus kriterijus. [...] Mes žinome, kad tas sąlygas įgyvendiname sau“, – kalbėjo Gruzijos Parlamento Europos integracijos komiteto pirmininkė Tamara Kulordava (Tamar Khulordava) dėkodama Baltijos Asamblėjai už domėjimąsi Rytų partnerystės klausimais ir pabrėždama, kad iš Europos Sąjungos valstybių tikisi drąsos ir atvirumo.

Čekijos Respublikos Senato Europos Sąjungos reikalų komiteto pirmininkas Vaclavas Hamplas (Václav Hampl) savo pranešime kalbėjo apie paramos Rytų partnerystei perspektyvą – kiekvienai šaliai atskirai ir visoms kartu – patikindamas, kad Čekija palaiko Rytų partnerystę ir būtent Čekijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu buvo pradėta Rytų partnerystės programa. Kalbėdamas apie dabartį, V. Hamplas atkreipė dėmesį, kad „kai kurios valstybės Europos Sąjungoje šiek tiek atsargiai žvelgia“ į Rytų partnerystės šalių galimą narystę Europos Sąjungoje. „Be paramos yra ir šiek tiek skeptiškumo. Kiti kolegos kalbėjo apie politinius ciklus, galbūt ir mano šalyje pasikeitus politiniam ciklui ir nuomonė pasikeistų. Mes, Europos Sąjungos valstybės narės, neturėtume vertinti Rytų partnerystės kaip tam tikros labdaros, todėl Rytų partnerystė iš tikrųjų yra priimtinas dalykas Čekijos Respublikoje. Mes neprieštaraujame labdarai, bet tai savanaudiškas interesas: tai, kas gerai, jiems, tai gerai ir mums“, – kalbėdamas apie saugumo ir ekonomikos klausimus kalbėjo jis. „Kas būtų naudinga. Reikėtų įtikinti mūsų kolegas tose šalyse, kurios dvejoja – jiems pateikti naudingumo analizę ir paaiškinti apie saugumą. [...] Finansų turi būti skiriama pakankamai šiame politikos kontekste“, – pabrėžė pranešėjas primindamas, kad Čekija ruošiasi pirmininkauti Europos Tarybai antrąjį 2022 m. pusmetį ir Rytų partnerystės klausimas – vienas iš prioritetų pirmininkavimo darbotvarkėje.

Lenkijos Respublikos Seimo Teisės ir teisingumo komiteto narė Eva Tomaševska (Eva Tomaszewska) savo pranešime atkreipė dėmesį į pažangos trūkumą kuriant teisinę valstybę ir kovos su korupcija srityje. Pripažįstama, kad korupcija yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių gerinti verslo ir investicijų aplinką Rytų partnerystės šalyse. „Norint kad Rytų partnerystės politika ir toliau būtų plėtojama, Lenkija pasiūlė keletą dalykų. Lenkija siūlo diskutuoti apie Rytų partnerystę pagal tris elementus: 1. Teisinis sugretinimas. 2. Sektorių bendardarbiavimas. 3. Politinis ir institucinis integravimas“, – vardijo parlamentarė. E. Tomaševska išsakė idėją sukurti atskirą Rytų partnerystės sekretoriatą. „Tai padėtų darbui pirmininkaujant. Taip būtų galima keistis nuomonėmis, idėjomis ir pasiūlymais“, – tikino pranešėja. Lenkija pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai pirmąjį 2025 m. pusmetį ir Rytų partnerystė – vienas iš prioritetinių Lenkijos pirmininkavimo darbotvarkėje.

„Diferenciacija prieš įtraukumą. Abu šie dalykai yra svarbūs Rytų partnerystei, tačiau reikia pripažinti, kad tam tikrame taške jie konfrontuoja. Įtraukumas šiuo metu labiau pastebimas. [...] Ir jei manęs paklaustų, kas yra svarbiausia, pasakyčiau, kad svarbiausia – diferenciacija. Ji turėtų būti pabrėžta visose Rytų partnerystės priemonėse. Taip pat turėtų būti akcentuojamas darbas su ekspertų grupėmis, reikalingas geresnis pastangų koordinavimas valstybėse narėse. Vyriausybės ir parlamentai neturi jėgų visur dalyvauti. Gal kur nors ir nesutinkame, bet mūsų tikslai yra vieningi“, – tokiu akcentu savo pranešimą baigė Gruzijos politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidzė.

Baltijos Asamblėjos konferencijoje tema „Nuo žodžių prie veiksmų. Tarptautinės paramos ateinančiam dešimtmečiui telkimas“ taip pat pasisakė Azerbaidžano, Armėnijos ir kt. valstybių parlamentarai.

Konferencijos „Ar galime pasiekti rezultatų? Ateinančio dešimtmečio kryptis“ programa.

2019 m. gegužės 13–14 d. Europos Sąjunga, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina pažymėjo Rytų partnerystės 10-ąsias metines.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline.

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

2019 m. Baltijos Asamblėjai ir Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėja

Monika Kutkaitytė

Tel. (8 5)  239 6666, el. p. [email protected]