Europos reikalų komitetas diskutavo apie ES fondų investicijų panaudojimą

2016 m. lapkričio 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Lapkričio 25 d. Europos reikalų komiteto posėdyje Finansų ministerija pristatė informaciją apie Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas Lietuvoje – investicijų principus ir tikslus, valdymo sistemą, 2014–2020 m. veiksmų programos įgyvendinimą, programos peržiūrą ir komunikacijos strategiją.

Posėdyje buvo pažymėta, kad ES fondai sudaro reikšmingą viešųjų investicijų dalį, kitaip tariant, ES fondų ir kitos tarptautinės paramos lėšos išlieka viena svarbiausių valstybės viešųjų investicijų priemonių. Siekiant šių investicijų efektyvumo būtina daugiau naudoti finansinius instrumentus, o ne subsidijas tam, kad gyvybingų projektų investicijų grąža būtų panaudota finansavimo tęstinumui užtikrinti.

Kalbėdama apie ES investicijų efektyvumo didinimą, finansų viceministrė Agnė Bagočiutė akcentavo, jog labai svarbu koncentruoti ES fondų investicijas pridėtinę vertę kuriančiose srityse – smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui, energijos efektyvumui didinti, transporto sektoriui ir moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms. Geriausias ES investicijų poveikio matas, anot viceministrės, yra šalies BVP augimas ir artėjimas prie ES vidurkio.

Komitetui buvo pristatyta ES investicijų komunikacijos strategija, kurioje numatytų priemonių tikslas – padėti pasiekti 2014–2020 m. veiksmų programoje numatytus prioritetus pagal kiekvieną programos prioritetą, pateikta informacija apie 2014–2020 m. veiksmų programos įgyvendinimą pagal ministerijas, išskirti rizikingi programos įgyvendinimo rodikliai.

Komiteto nariai domėjosi, ES investicijų efektyvumo užtikrinimo galimybėmis, 2014–2020 veiksmų programos įgyvendinimo būkle, šios programos peržiūros procesu. Aptarta, jog siekiant efektyvaus ES fondų investicijų panaudojimo reikalinga sutelkti išteklius investicijoms į pažangias sritis ir siekti šalinti pagrindines sėkmingo ES fondų investicijų panaudojimo kliūtis, dėmesį skirti finansuojamų projektų rezultatams, tikslingesniam finansavimui, nacionalinių strateginio planavimo dokumentų kokybei ir projektų įgyvendinimo pajėgumų ex-ante analizei.

Pagal Partnerystės sutartį, kurią patvirtino Europos Komisija po derybų su Lietuva, Lietuvai 2014–2020 metų laikotarpiui yra skirta 8,386 mlrd. eurų. Partnerystės sutartyje yra nustatyti nacionaliniai plėtros poreikiai ir pasirinkti prioritetai, finansuojami iš penkių ES struktūrinių fondų: Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo, Kaimo plėtros ir Žuvininkystės fondo.

Parengė

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Renata Lygienė, tel. (8 5) 239 6592