Europos reikalų komitetui pristatyta Lietuvos stabilumo 2017 metų programa

2017 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 3 d. Europos reikalų komitete (ERK) pristatyta Lietuvos stabilumo 2017 m. programa, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė balandžio 26 d. Stabilumo programą, kaip ir kitus svarbiausius Europos semestro ciklo dokumentus, ERK svarsto kasmet, taip siekdamas kuo aktyviau įsitraukti į šio proceso parlamentinę kontrolę.

Lietuvos stabilumo 2017 m. programoje, parengtoje atsižvelgiant į Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų, kuris, kartu su Valstybės kontrolės išvada dėl jo buvo išsamiai pristatytas Europos reikalų komitetui š. m. kovo 31 d., numatyta kasmet siekti ne mažesnio nei 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus pertekliaus. Programoje nurodoma, kad BVP 2017 metais augs sparčiau nei 2016 metais ir sieks 2,7 procento (2016 metais BVP augo 2,3 procento). Nuo 2017 metų Lietuvos ekonomikos augimas taps labiau subalansuotas, BVP 2018–2020 metais augs vidutiniškai apie 2,5 procento per metus  – šį augimą lems vidaus ir išorės paklausa.

Stabilumo programoje numatomi šie viešųjų finansų politikos 2017–2020 m. tikslai:

• vykdyti fiskalinę politiką, atsižvelgiant į ekonomikos ciklo būklę;

• didinti perskirstomą BVP dalį iki 32 procentų BVP lygio;

• įgyvendinti struktūrines reformas, didinančias ekonomikos augimo potencialą ir viešųjų finansų stabilumą;

• sparčiau kaupti valdžios sektoriaus fiskalinius rezervus;

• sumažinti valdžios sektoriaus skolos lygį iki mažesnio nei 40 procentų BVP;

• formuoti ir tvirtinti viešuosius biudžetus, remiantis atsargiomis prielaidomis esant dideliam išoriniam neapibrėžtumui, ir užtikrinti valdžios sektoriaus finansų rodiklių atitiktį nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytoms fiskalinės drausmės taisyklėms.

  Siekiant šių tikslų numatoma gerinti mokesčių administravimą, tobulinti valstybės valdomų įmonių veiklą siekiant didesnės šių įmonių kapitalo grąžos bei didinti valstybės biudžeto orientaciją į rezultatus.

  Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas Stabilumo programą komitetui, išskyrė pagrindines programoje numatytas fiskalinės politikos kryptis, užtikrinsiančias viešųjų finansų stabilumą iki 2020 m. – ekonomikos ir kainų stabilumas, optimalus išteklių paskirstymas ir valdymas, užimtumas bei ekonomikos augimas. Ministras kalbėjo, jog planuojamas 0,3 proc. ir daugiau BVP perteklius kainų augimo ir ekonomikos „šilimo“ laikotarpiu – 2018–2020 m. yra ne tik ambicija, tačiau ekonominė būtinybė. Ministras akcentavo, kad 2017 m. Lietuvos stabilumo programoje įsipareigojama vykdyti išlaidų peržiūrą, leisiančią nepažeidžiant fiskalinės drausmės finansuoti Vyriausybės prioritetines priemones, numatoma riboti išlaidų prieaugį neefektyvumu pasižyminčiose Lietuvos viešojo sektoriaus finansuojamose srityse.

  V. Šapoka atkreipė dėmesį, kad Stabilumo 2017 m. programoje Lietuva teikia išsamią informaciją apie socialinį modelį ir kreipiasi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti šios struktūrinės reformos atitiktį Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms, numatančioms galimybę valstybėms narėms, vykdančioms svarbią struktūrinę reformą, skirtą ilgalaikiam finansų tvarumui gerinti ir potencialiam ekonomikos augimui didinti, pasinaudoti Stabilumo ir augimo pakto lankstumu. Dėl šios reformos, finansų ministro teigimu, 2017 m. valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks iki 0,4 procento BVP. Lietuva Europos Komisijos prašo taikyti išlygą, pagal kurią valdžios sektoriaus balanso rodiklio vertė galėtų blogėti reformos kaštų dydžiu, nepažeidžiant fiskalinės drausmės taisyklių.

  Po programos pristatymo vykusioje diskusijoje ERK nariai domėjosi Brexit proceso įtaka ES ir mūsų šalies ekonomikai, numatomais Mokesčių politikos pokyčiais, susijusiais su numatomu mokesčių administratoriaus veiklos efektyvumo gerinimu, mokesčių lengvatų ir ekonomikos augimui nežalingo apmokestinimo nuostatų persvarstymu, biudžeto reforma.

  Stabilumo programa – dokumentas, rengiamas atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką. Jame pateikiama naujausia informacija apie šalyje vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką. Programa rengiama laikantis Europos Komisijos priimtinų veiksmų kodekse nustatytų reikalavimų.

  Europos reikalų komitetas dalyvauja Europos semestro parlamentinės kontrolės procese nuo pat šios iniciatyvos pradžios: Komitete svarstoma Metinė augimo apžvalga (skelbiama Europos Komisijos kiekvienų metų rudenį), šalies ataskaita (skelbiama Europos Komisijos kiekvienų metų vasario mėn.), Nacionalinės reformų darbotvarkės projektas, Ekonominės raidos scenarijus, Stabilumo programa, Europos Komisijos teikiamos rekomendacijos Lietuvai. Stengdamasis plėtoti Seimo ir Europos Komisijos dialogą Europos reikalų komitetas kiekvienais metais kviečia Europos Komisijos narį pristatyti Europos semestro dokumentus ir skatina specializuotus komitetus aktyviai įsitraukti į šių dokumentų nagrinėjimą.

   

  Parengė

  Europos reikalų komiteto biuro patarėja

  Renata Lygienė, tel. (8 5) 239 6592