Europos reikalų komitetas: pagrindiniai ES fondų investicijų tikslai ateityje turėtų būti šalies ekonomikos konkurencingumo didinimas ir ilgalaikis socialinės bei regioninės atskirties mažinimas

2018 m. gegužės 24 d. pranešimas žiniasklaidai

2018 m. gegužės 23 d. Europos reikalų komiteto posėdyje vyko diskusija apie 2014–2020 m. ES fondų investicijų panaudojimo efektyvumą. Diskusija apibendrino 2018 m. kovo mėnesį komitete vykusius klausymus apie 2014–2020 m. ES fondų investicijų Veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) įgyvendinimo būklę atskirų ministerijų kuruojamose srityse.

Komitete vykusių klausymų metu išryškėjo probleminiai klausimai, reikalaujantys didesnio Vyriausybės ir ministerijų dėmesio bei gilesnės parlamentinės kontrolės. Komitetas atkreipė dėmesį į tai, jog kai kuriuose sektoriuose tebėra nesuplanuotų lėšų (ypatingai Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijose), o ministerijų administruojamose srityse yra priemonių, reikalaujančių papildomų paskatų.

Diskusijos metu komiteto nariai laikėsi nuomonės, kad perskirstant Veiksmų programos lėšas turėtų būti vengiama investicijų į sritis, nekuriančias apčiuopiamos pridėtinės vertės. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas toms sritims, kuriose vykdomos valstybei svarbios struktūrinės reformos (švietimo, sveikatos, viešojo administravimo). Šiose srityse turėtų būti siekiama deramo kokybės ir spartos balanso. Komiteto įsitikinimu, labai svarbu užtikrinti įgyvendintų struktūrinių reformų ir pasiektų pokyčių tvarumą, o pagrindiniai tikslai panaudojant ES investicijas ateityje turėtų būti šalies ekonomikos konkurencingumo didinimas ir ilgalaikis socialinės bei regioninės atskirties mažinimas, skurdo bei demografinių problemų sprendimas, taip pat viešųjų paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, energetinio efektyvumo didinimas šių investicijų pagalba.

Komiteto manymu, siekiant užtikrinti tvarią Lietuvos regionų plėtrą, jų socialinės ir ekonominės gerovės augimą sumažėjus ES struktūrinei paramai, reikalinga plėtoti finansinius instrumentus, leisiančius šiuo metu gaunamas ES investicijų lėšas sutelkti į daugkartinio panaudojimo fondus. Ypatingai svarbu, kad įgyvendinant Veiksmų programos priemones, greta koncentracijos į prioritetines ir proveržio sritis nebūtų pamirštos atskirties, skurdo, demografinės problemos.

Europos reikalų komitetas nutarė kreiptis į Vyriausybę ir atitinkamas ministerijas, prašant pateikti informaciją apie šiuo metu naudojamų finansinių priemonių investicijų grąžą, apie tai, kaip yra valdomos šalyje vykdomų struktūrinių reformų neįgyvendinimo rizikos. Taip pat komitetas pakvietė visas atsakingas ministerijas drauge su socialiniais partneriais ieškoti konsoliduotų sinerginių priemonių glaudesniam valdžios institucijų ir verslo bendradarbiavimo stiprinimui.

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, Europos reikalų komitetas tiek praėjusios, tiek šios sesijos metu įvairiais pjūviais nagrinėjo ES investicijų panaudojimo efektyvumo klausimą: kartu su specialistais diskutavo apie tai, kiek atskiri ūkio sektoriai ir viešosios politikos sritys yra priklausomi nuo ES fondų investicijų, Komitetui buvo reguliariai pristatoma 2014–2020 m. Veiksmų programos įgyvendinimo pažanga. Savo priimtuose sprendimuose komitetas atkreipė Vyriausybės dėmesį į tai, jog būtina aiški valstybės strategija, numatanti, kokiose srityse reikalinga paskatinti finansavimo plėtrą, ir pasiūlęs, rengiantis 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui vengti pernelyg didelio investavimo strategijų išskaidymo ir su tuo susijusios šakinių prioritetų gausos, panaudojant ES fondų lėšas siekti subalansuoti infrastruktūros plėtrą, vertinant būsimus jos išlaikymo kaštus, skirti dėmesį finansinėms užimtumo didinimo ir skurdo mažinimo priemonėms. Komitetas yra akcentavęs, jog reikalinga labiausiai nuo ES fondų investicijų priklausomų viešosios politikos sričių „išėjimo strategija“, kuri leistų mažinti tokių sričių priklausomybę ir tuo pat metu didintų jų savarankiškumą.

Rengė:

Europos reikalų komiteto biuras, tel. (8 5) 239 6592, el. p. [email protected]