Europos reikalų komitetas: pokyčių reikia čia ir dabar

2018 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Europos reikalų komitetui pristatyti Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ,,Europos horizontas“. Naujoji programa „Europos horizontas“ remsis dabartinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pasiekimais, jos tikslas – kad ES išliktų mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderė pasaulyje. Šiai programai būsimajame ES biudžete (2021–2027 m.) numatyta net 97,6 mlrd. eurų.

Europos reikalų komitetas, išklausęs atsakingų ministerijų (Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio) informaciją apie programą ,,Europos horizontas“, pabrėžė, jog būtina siekti, kad Lietuvos tyrėjai galėtų maksimaliai pasinaudoti būsimos programos galimybėmis. Tam, komiteto nuomone, reikalinga ne tik siekti deramai atspindėti Lietuvos interesus derybose dėl Europos Komisijos pateiktų teisės aktų projektų, reglamentuojančių šią programą, tačiau ir tinkamai atlikti ,,namų darbus“ savo šalyje. Komitete vykusioje diskusijoje buvo konstatuota, kad žemas Lietuvos tyrėjų atlyginimų lygis, prioritetas nacionaliniams struktūrinių fondų lėšomis finansuojamiems projektams kartu su kitais probleminiais klausimais smarkiai riboja mūsų šalies mokslo potencialą ir verslo bei mokslo partnerystės plėtrą.

Komitetas ypatingai akcentavo institucinę pertvarką, tyrėjų atlyginimų lygio kėlimo būtinybę, kompetencijos centrų steigimo poreikį, šių procesų sąsają su inovacijų reforma, skatinančia glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ir būtinybę efektyvinti Sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimą ir nusprendė kviesti Vyriausybę spartinti ar, prireikus, inicijuoti reikalingus struktūrinius (institucinius, teisinius, komunikacinius) pokyčius.

Be to, komitetas pritarė ministerijų išskirtiems pagrindiniams Lietuvos siūlymams Europos Komisijos pasiūlymų dėl ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paketui.

Naujoje ES Daugiametėje finansinėje programoje (DFP) moksliniai tyrimai ir inovacijos taps vienu pagrindiniu ES prioritetų. Finansavimas šiai sričiai didės ir lėšų, kurios dabartiniame finansiniame periode yra skiriamos ES struktūriniams fondams, sąskaita. Būsimajai mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“ (2021–2027 m.) numatytas rekordinis biudžetas, ir mokslui skiriamos lėšos, lyginant su dabartiniu 2014–2020 m. ES finansavimo periodu, didės 1,6 karto. Tai reiškia, kad Lietuvos mokslas, šiuo metu svaria dalimi finansuojamas iš struktūrinių fondų, galėtų išnaudoti papildomus finansavimo šaltinius, tokius kaip programa „Europos horizontas“. Todėl derybose dėl naujos Daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) svarbu siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos mūsų šalies mokslininkams ir įmonėms sėkmingai dalyvauti būsimojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje.

Politinių diskusijų metu dėl naujos DFP Lietuva pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių programos ,,Europos horizontas“ tikslų turėtų būti inovacijų atotrūkio tarp valstybių narių mažinimas ir kompetencijos skatinimas visoje ES. Dabartinėje programoje „Horizontas 2020“ Lietuva išlieka viena iš mažiausią dotaciją gaunančių ES šalių. Pagal gautą finansavimą Lietuva yra priešpaskutinė, mažesnį finansavimą yra gavusi tik Malta.

Rengė:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Renata Lygienė, tel. (8 5) 239 6592