Europos reikalų komitetas: „Mokslo plėtojimas turi skatinti darnią šalies raidą, visuomenės gerovę ir tarptautinį konkurencingumą“

2019 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuvos mokslo finansavimas naujame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje turi įgauti naują kokybę. Tačiau mokslas yra žymiai platesnė sąvoka nei vien inovacijos ir pažangi ekonomika, todėl Seimo Europos reikalų komitetas (toliau – Komitetas) atkreipė dėmesį į strateginį tikslą plėtoti mokslą, skatinantį darnią šalies raidą, visuomenės gerovę ir tarptautinį konkurencingumą, kuris numatytas rengiamoje Nacionalinės pažangos programoje 2021–2030 m. bei nusprendė detaliau susipažinti su šio strateginio tikslo įgyvendinimui numatytų uždavinių rodiklių dinamika. Klausimo kuratoriaus Komiteto nario Virgilijaus Poderio nuomone, retrospektyviai pateikti duomenys leis komitetui geriau įvertinti jų tinkamumą ir efektyvumą.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas Komiteto posėdyje akcentavo pagrindinius Lietuvos mokslo politikos siekius, kurie yra „aktyvi, kompetentinga ir vieninga mokslo politika; ilgalaikės strategijos (nustatant aiškius prioritetus ir užtikrinant tvarų finansavimą) būtinybė, jos tęstinumo užtikrinimo svarba; atotrūkio tarp nacionalinės ir europinės mokslo politikos mažinimas ir aukšto tarptautinio lygio, konkurencingas, atviras ir įtraukus mokslas“.

2019 m. birželio 26 d. posėdyje Europos reikalų komitetas svarstė Lietuvos prioritetus moksliniuose tyrimuose ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetencijai priskirtas sumaniosios specializacijos priemones. Tai vienas iš daugybės komiteto posėdžių, kurių tikslas yra pasirengti naujojo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo parlamentinei kontrolei, kaip vienai iš esminių komiteto veiklos sričių, apibrėžtų Lietuvos Respublikos Seimo statute.

Parengė

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

D. Paužaitė-Šliachtovič, tel. (8 5) 239 6763