ŠMK pirmininkas akademikas E. Jovaiša aptarė švietimo sistemos perspektyvas su mokyklų asociacijų atstovais

2016 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša pirmadienį, gruodžio 12 d., susitiko su pradinių mokyklų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų, vidurinių mokyklų ir mokyklų vadovų asociacijų atstovais. Susitikime akademikas pristatė švietimo sistemos perspektyvą ateinantiems ketveriems metams ir pakvietė mokyklų atstovus pateikti savo pasiūlymus, ar reikėtų iš esmės keisti dabar galiojantį Švietimo įstatymą, kaip būtų galima spręsti kitus švietimo sistemos klausimus, pavyzdžiui, vadovų kadencijų, konkurso eiti vadovo pareigas ir kt. 

Pasak akad. E. Jovaišos, pirmiausiai turėtų ankstėti privalomas priešmokyklinis ir pradinis ugdymas (atitinkamai nuo 5 ir 6 metų). Tam turėtų būti iš anksto gerai pasiruošta – padėta pasiruošti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, peržiūrėta ugdymo metodika. Pradiniame ugdyme turėtų būti skiriama ypatinga globa mokiniui visoje Lietuvoje. Pirma, išsprendus pradinės mokyklos „įtinklinimo“ klausimą, būtų galima laikytis principo, kad ne mokyklinukai, bet mokytojai važiuoja pas pradinukus. Antra, jau pradiniame ugdyme turi būti pakloti raštingumo pamatai ir išlaikoma ugdymo vienovė, balansas tarp humanitarinių ir gamtamokslinių disciplinų. Pagrindiniame ugdyme planuojama koncentruotis į ugdymo turinio problematikos sprendimą. Pasak akademiko, pirmosiose 10 klasių yra išmokstamas visas ugdymo kursas, likę 2 metai viduriniame ugdyme turėtų būti skirti žinių gilinimui, o ne galvotrūkiškam ruošimuisi egzaminams. Kad brandos egzaminai taptų ne gyvenimą lemiančiu įvykiu, o nuosekliu brandos patikrinimu, privalės kisti ir vidurinio ugdymo pabaigimo ir stojimo į aukštąsias mokyklas sistema. Šiuo atveju akademinis įvertinimas turėtų susidaryti iš dviejų dalių. Pirma, turėtų būti išvedamas mokinio pažymių vidurkis (švietimo bendruomenė turi susitarti, kelerių metų vidurkis būtų vedamas). Antra, visi mokiniai privalėtų laikyti tris arba keturis brandos egzaminus (bet tik iš mokymo programų). Tai turėtų būti lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir galbūt užsienio kalbos egzaminai. Baigiamasis mokinio darbas, nuo šių metų pagal teisės aktus pradėtas taikyti mokyklose, jau galėtų atspindėti mokinio polinkį į humanitarinius, gamtos mokslus ir t.t. Mokiniui, baigusiam mokyklą, būtų išduodamas atestatas, kuriame būtų nurodyta ne tik akademiniai mokinio pasiekimai, bet ir dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose, konkursuose, olimpiadose ir t.t. Aukštosios mokyklos, pakeitus bendrojo ugdymo mokyklos baigimo sistemą, taip pat turi turėti galimybę pasirinkti savo priėmimo į vykdomas studijų programas variantą – egzaminą, pokalbį ir t.t.

Mokyklų atstovus taip pat domino mokyklų vadovų rotacijos ir mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo perspektyvos. Pasak ŠMK pirmininko, konkursas į mokyklos vadovo vietą turėtų vykti kas 5 metus, tačiau kadencijos neturi būti ribojamos, jei mokyklos direktorius gerai atlieka savo darbą. Taip pat labai svarbu, kad konkursai būtų depolitizuoti, bendruomenės balsas juose būtų vienodo svorio kaip ir įstaigų specialistų. Dar sunkesnis uždavinys – mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarka. Kaip pastebi akademikas, šiuo metu prasidėjo aukštųjų mokyklų pertvarkos procesai. Jungiantis universitetams turėtų stiprėti ir pedagogų rengimas. Tam planuojama sukurti modernią materialinę bazę, įvesti penkerių metų vientisas pedagoginių krypčių studijas, kurias baigęs asmuo gautų magistro diplomą. Turėtų būti sukurta perspektyvinių tyrimų institucija, ir, aišku, šiai problemai spręsti turi būti skiriamas deramas finansavimas.

Mokyklų atstovai pažadėjo paruošti „namų darbus“ – pasiūlymus aptartais klausimais, – ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša ir mokyklų atstovai sutarė toliau bendradarbiauti.

Parengė

Švietimo ir mokslo komiteto patarėja

Aistė Laurinavičiūtė, tel. (8 5) 239 6858, el. p. [email protected]