ŽTK konferencijoje: dėmesys ypač pažeidžiamiems asmenims – žmonėms su negalia ir uždarų institucinių globotiniams

2016 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien, gruodžio 9 d., Seime įvyko Seimo Žmogaus teisių komiteto kartu su Seimo kontrolierių įstaiga rengiama konferencija, skirta Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti. Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas fizinę arba protinę negalią turinčiųjų problemoms, vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisių pažeidimams globos įstaigose. Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prieš 68-erius metus, 1948 m. gruodžio 10 d., buvo pasirašyta Jungtinių Tautų Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Remiantis šioje deklaracijoje paskelbtomis vertybėmis sukurta ir vystoma visa tarptautinė žmogaus teisių apsaugos sistema, priimti tarptautiniai susitarimai, įskaitant ir teisinę galią turintį pagrindinį tarptautinį žmogaus teisių dokumentą – Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Apie tai, sveikindamas konferencijos dalyvius, kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas. Pasak komiteto pirmininko, ši deklaracija suteikė impulsą šiuolaikinių žmogaus teisių plėtrai per kitas tarptautines sutartis, kuriomis siekiama, kad orumas, kaip aukščiausia vertybė, būtų užtikrinamas kiekvienam žmogui, įskaitant ir tas asmenų grupes, kurios yra ypač pažeidžiamos. „Taip gimė ir svarbus tarptautinis dokumentas, skirtas negalią turintiems asmenims. Tai 2006 m. priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos papildomas protokolas, įtvirtinantis konvencijos nuostatų priežiūros mechanizmą. Ši konvencija priimta įvertinus esamą ir galimą neįgaliųjų indėlį į savo bendruomenių gerovę, taip pat įvertinus tai, kad visapusiško neįgaliųjų dalyvavimo skatinimas leis sustiprinti jų priklausymo visuomenei pojūtį ir paskatins žmogiškojo, socialinio ir ekonominio visuomenės vystymosi pažangą bei skurdo mažinimą. Lietuva ratifikavo konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą 2010-aisiais“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Pasak Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto, bendromis pastangomis pasiektas tikslas – ratifikuota Konvencija – itin svarbus žingsnis pagarbos asmenų su negalia link. „Sakau pagarbos, nes esu įsitikinęs, kad gerbdamas kitą žmogų niekada jo nežeminsi, o jeigu jo teisės bus pažeidžiamos, visuomet mėginsi jas apginti,“ – kalbėjo Seimo kontrolierius.

Kaip pažymėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, neįgaliųjų teisių konvencija buvo rengta pačių negalią turinčių asmenų ir joje atspindėti realūs neįgaliųjų poreikiai. Tačiau ne viename konferencijoje skaitytame pranešime akcentuota, kad politinės valios Lietuvoje visiškai įgyvendinti konvencijos nuostatas, įtvirtinančias požiūrį į negalią turinčius asmenis, kaip į pilnaverčius visų prigimtinių žmogaus teisių subjektus, o ne paramos prašytojus ir gavėjus, vis dar trūksta.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Atsižvelgiant, į tai, kad visų žmonijos narių lygių ir neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas ir kad šios teisės atsiranda iš prigimtinio žmogaus orumo, 1984 m. paskelbta ir Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Lietuva prie konvencijos prisijungė 1991 metais. Šios konvencijos preambulėje skelbiama, kad jokios išimtinės aplinkybės negali būti naudojamos kankinimui pateisinti. 2013 m. gruodžio 3 d. Seime ratifikavus šios Konvencijos 2006 metais įsigaliojusį Fakultatyvųjį protokolą, sukuriantį konvencijos nuostatų įgyvendinimo priežiūros mechanizmus, Seimo kontrolierių įgaliojimai buvo išplėsti šiai įstaigai suteikiant nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos statusą. Kaip pažymėjo Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro patarėja Kristina Brazevič, Fakultatyvusis protokolas ypatingas tuo, kad pirmą kartą buvo įtvirtinta dviem lygiais veikianti konvencijos nuostatų įgyvendinimo priežiūros sistema – nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. K. Brazevič kalbėjo, kad už uždarų durų gali vykti dalykai, kurių neturi būti, todėl reguliarūs netikėti vizitai į laisvės apribojimo vietas atidengia uždarumo šydą ir apsaugo žmogų nuo netinkamo elgesio ar žmogaus orumą žeidžiančių gyvenimo sąlygų. Remiantis Fakultatyviuoju protokolu, laisvės apribojimas yra bet kokios formos sulaikymas, įkalinimas, ar apgyvendinimas viešoje ar privačioje laisvės atėmimo vietoje, iš kurios asmuo negali pasišalinti laisva valia. Tai gali būti suaugusiųjų ar vaikų globos įstaigos, socializacijos centrai, užkardų ir pasienio kontrolės punktai ar kitos užsieniečių sulaikymo ir apgyvendinimo vietos, psichiatrijos įstaigos, areštinės, laikymo sulaikymo patalpos, įkalinimo įstaigos. Lietuvoje veikia apie 450 laisvės apribojimo įstaigų ar patalpų, kuriose yra 30 000 žmonių.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pažymėjo, kad tarptautinių dokumentų ratifikavimas sukūrė prielaidas siekti aukštesnių standartų užtikrinant neįgaliųjų ir asmenų, esančių laisvės apribojimo vietose, teises, tačiau jų įgyvendinimas – mūsų visų rankose.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]