ŽTK: kiekvienas mokytojas turi gebėti ugdyti mokinio socialinius įgūdžius

2017 m. kovo 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 15 d. posėdyje, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė Všį „Socialinės partnerystės centras“  ir kitų nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi Dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų bendrojo lavinimo mokyklose įvedimo. Posėdyje dalyvavo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė, Vyriausybės kanceliarijos atstovė Olga Peščenko, kreipimąsi pasirašiusių organizacijų VšĮ „Socialinės partnerystės centras“, Dailės mokytojų asociacijos, Europos savanorių tarnybos asociacijos SATES, Ukmergės jaunimo laisvalaikio centro, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro, Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovai.

Pristatydama siūlymą dėl socialinių įgūdžių ugdymo pamokų VšĮ „Socialinės partnerystės centro“ direktorė Stasė Makštutienė pažymėjo, kad visuomenė, kurios nariai neturi socialinių įgūdžių, yra tarsi namas be pamatų. Pasak S. Makštutienės, šiuo metu socialinius įgūdžius lavinančios programos taikomos ne visose mokyklose, jos taikomos nenuosekliai, už programas sumokami dideli pinigai, tačiau  trūksta jas įgyvendinti pasirengusių, norinčių ir galinčių mokytojų. Tuo tarpu socialinių įgūdžių formavimas ir tokių žinių prieinamumas yra būtinas kiekvienam vaikui. Tai būtų ankstyvoji prevencija, apsaugoti jaunus žmones nuo priklausomybių ir smurtinio ar asocialaus elgesio. Vaikams turėtų būti ugdomas socialinis ir emocinis intelektas – gebėjimas valdyti pyktį, mokėti bendradarbiauti ir priimti sprendimus, nekonfliktiškai spręsti problemas visuomenės gyvenime, darbe ir šeimoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad nagrinėjant gautus skundus aiškėja grėsmingos tendencijos – net aukštąjį išsilavinimą įgiję tėvai neturi socialinių įgūdžių. Socialinius įgūdžius vystančias programas yra įsigijusios ne visos mokyklos. Kontrolierės teigimu, problemos kyla paprastai tose mokyklose, kuriose nevykdomos tokios programos, be to tokiais atvejais mokyklų vadovybė linkusi neviešinti ir nespręsti smurto ar patyčių klausimų.

Komiteto nariai kėlė esamą mokytojų kompetencijos problemą – kiekvienas mokytojas turėtų būti kompetentingas ugdyti vaiko socialinius įgūdžius, nepriklausomai nuo jo mokomo dalyko. Komiteto nario Justo Džiugelio nuomone, pinigai turėtų būti skiriami mokytojų kompetencijų didinimui, be to mokytojų padėjėjų pareigybės sukūrimas leistų užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę.

Komiteto narys Sergejus Jovaiša pastebėjo, kad pilietinio ugdymo pamokos, etikos pamokos – tai dalykai į kuriuos privalėtų būti integruotas ir socialinių įgūdžių ugdymas. Komiteto narys Roko Žilinskas mano, kad naujos disciplinos įvedimas „būtų tarsi naujas brangus blizgutis automobilyje, kuris neišspręstų sugedusio motoro problemos“.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė atkreipė dėmesį į tai, kad naujai priimtos Švietimo įstatymo pataisos numato mechanizmus vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti. Taip pat yra rengiamasi atnaujinti vaikų ugdymo mokyklose turinį. Naujo dalyko įvedimas (socialinių įgūdžių ugdymo savaitinės pamokos) valstybei kainuotų 10 milijonų eurų ir tai galimai nebūtų efektyviausia priemonė socialinių įgūdžių lavinimui užtikrinti.

Komitetas nusprendė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu pateikti komitetui turimus tyrimus apie Šiaurės šalių ir kitų valstybių gerąją patirtį, ugdant vaikų socialinius įgūdžius. Susipažinęs su gerąja patirtimi, komitetas spręs, ar reikalingos papildomi veiksmai ar sprendimai, kurie pasitarnautų efektyvesniam socialinių įgūdžių ugdymui.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]