ŽTK pirmininkas V. Simulikas žmogaus teisių klausimus aptarė su Ukrainos Aukščiausiosios Rados politike

2017 m. gegužės 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D. Barysaitė)

Gegužės 10 d. Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas susitiko su Ukrainos Rados nare, Liaudies fronto partijos bei Tvarkos ir procedūrų komiteto atstove Svitlana Voitsekhovka. Susitikime taip pat dalyvavo, Ukrainos Verkhovna Rada sekretoriato Žmogiškųjų išteklių departamento vadovas Vitalii Maksimiak, RADA programos lyčių lygybės ekspertė Olena Suslova bei Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje pirmasis sekretorius Andriy Buriak. Ukrainos delegacija domėjosi Lietuvos gerąja patirtimi lyčių lygybės bei apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimais.

V. Simulikas svečiams iš Ukrainos pristatė Lietuvos Respublikos teisinę bazę dominančiais klausimais, Lygių galimybių kontrolieriaus vaidmenį įgyvendinant parlamentinę kontrolę bei vis dar pasitaikančias problemas užtikrinant vyrų ir moterų lygiateisiškumą.

Svečius ypač domino smurto artimoje aplinkoje klausimo sprendimai. Ukrainos parlamentarė S. Voitsekhovka pažymėjo, kad moterų apsauga nuo šeiminio smurto tapo ypač aktuali Ukrainoje karo veiksmų kontekste. „Svetimos kariuomenės kontroliuojamose teritorijose mes negalime sužinoti apie šeiminį smurtą kenčiančias moteris, neturime galimybių joms teikti pagalbą. Taip pat kyla daug problemų užtikrinant vaikų teises“, – apgailestavo Ukrainos politikė. Ukrainos svečiai papasakojo, kad dėl nelygybės darbo rinkoje ir kitų priežasčių, labai daug moterų išvyksta iš šalies. Manoma, kad apie 8 mln. Ukrainos moterų gyvena emigracijoje. Pasak svečių iš Ukrainos, labai jautrus yra moterų totorių klausimas okupuotoje Krymo teritorijoje. Delegacijos atstovai pažymėjo, kad Ukrainoje antidiskriminaciniai teisės aktai kai kuriais atvejais yra deklaratyvūs ir realiai negalioja arba taip pat turi diskriminacinių elementų. Yra ne viena profesija, kurioje draudžiama dirbti moterims, bendrai moterų uždarbis Ukrainoje yra 30 procentų mažesnis nei vyrų. S. Voitsekhovka pažymėjo, kad šiame kontekste Ukrainai yra gyvybiškai svarbus Stambulo konvencijos ratifikavimas (Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo). Pasak parlamentarės, teisinė bazė Ukrainoje jau yra suformuota taip, kad galima būtų konvenciją ratifikuoti. Tačiau Stambulo konvencijos ratifikavimui priešinasi kai kurie bažnyčios atstovai ir, pasak Ukrainos politikės, greičiausiai ne be Maskvos įtakos. Mat viena gausiausių Ukrainos bažnyčių, pavaldi Maskvos patriarchui, galimai yra tapusi Maskvos politiniu įrankiu.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – D. Barysaitė)

Tačiau Ukrainoje yra pozityvių dalykų, kurių galėtų pasimokyti Lietuva. Šioje šalyje kuriamas mechanizmas, kuriuo siekiama nustatyti sąlygą biudžetui – biudžetas turėtų būti subalansuotas lyčių lygybės aspektu; lyčių lygybės aspektu turėtų būti vertinami ir naujai priimami įstatymai. Politinės partijos, kurių 30 procentų išrinktų į Radą narių yra moterys, gauna papildomą valstybės finansavimą.

Seimo ŽTK birželio 16 d. rengia konferenciją, skirtą Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimui.  Stambulo konvenciją Lietuva pasirašė 2013 metais, tačiau ji kol kas nėra ratifikuota. V. Simulikas pakvietė Ukrainos parlamentarę dalyvauti konferencijoje. Stambulo konvencijos tikslus konferencijoje aptars aukšto tarptautinio lygmens žmogaus teisių ekspertai. Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje yra nemažai pasipriešinimo dėl šios konvencijos ratifikavimo, akcentuojant aspektus, kurie nėra susiję su tikraisiais konvencijos tikslais. „Net jeigu socialinės lyties sąvoka yra vartojama šioje konvencijoje, ir ji gali būti platesnė nei tik vyro ir moters lyčių sąvokų konkrečiai apibrėžta apimtis, mes esame nubrėžę valstybės kryptį per Konstituciją ir įstatymus, kuri įpareigoja laikytis Europos standartų, – pažymėjo V. Simulikas. –  Tokios sąvokos buvimas konvencijoje neturėtų tapti priežastimi nematyti tikrųjų, labai svarbių darniam visuomenės sugyvenimui, tikslų“ .

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]