ŽTK pranešimas: įstatymas įgalioja apsaugoti auką nuo pakartotinio smurto, bet ji palikta su grėsmėmis“

2018 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, aptarė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo klausimus. Komitetas aiškinosi, kai įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas bei Seimo nutarimas Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo.

Didžiausia problema išlieka aukų apsaugos užtikrinimas nuo pakartotinio smurto, kai nėra nustatytų nusikalstamų veikų požymių, taip pat nėra sukurta įstatymo įgyvendinimo ir poveikio visuomenei stebėsenos sistema.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas artimoje aplinkoje ekspertų pripažįstamas latentiniu žmogaus teisių pažeidimu ir akivaizdi tiesioginė tokio smurto žala atsiranda tik kraštutiniais atvejais. Diskusijos metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja prof. Rima Ažubalytė pažymėjo, kad baudžiamoji teisė siejama su kraštutiniais atvejais (ultima ratio principas), tai reiškia, kad nesant baudžiamųjų veikų požymių ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, o ir nusikaltėliui nubausti yra būtini padaryto nusikaltimo įrodymai.

Policijos departamento Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininkė Žaneta Rudaitienė apžvelgė policijos progresą reaguojant į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, pažymėjo ir prevencinę policijos veiklą. Po pareigūnų vykdytos šviečiamosios veiklos, kuria buvo bendruomenės raginamos neslėpti smurto artimoje aplinkoje atvejų, pranešimų daugėja ir aukos jau nebevengia pranešti apie patirtą smurtą. Tačiau pareigūnė pripažino, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostata, kuria nustatoma smurtą patyrusio asmens apsauga trūkstant duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, nevykdoma (įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo). Pasak Ž. Rudaitienės, pareigūnų funkcijos siejamos su ikiteisminiu tyrimu, o smurtą patyrusio asmens apsauga nėra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – Olga Posaškova)

Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, civilinės bylos atveju, civilinėje teisenoje nustatyta galimybė taikyti apsaugos priemones. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi smurto artimoje aplinkoje atvejai sietini su santuokiniu smurtu ir skyrybų procesu. Tuo tarpu specialiojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostata dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, kai trūksta duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra civilinės teisės dalykas, o specialiojo įstatymo dalykas, kurio įgyvendinimo stebėsena nėra priskirta Teisingumo ministerijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Šeimos politikos skyriaus vedėjas Steponas Kulbauskas akcentavo pagalbą aukai ir pagalbos aukai sistemos tobulinimą. Taigi, nėra institucijos, kuri galėtų prisiimti atsakomybę dėl nuolatinį, sunkiai įrodomą, latentinį smurtą patiriančių asmenų apsaugos. Toks smurtas sukelia ilgalaikę negrįžtamą žalą aukai, be to tokio smurto neužkardymas vėliau nulemia kraštutines smurto formas – sunkius kūno sužalojimus ir nužudymą. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič pastebėjo – smurtą patyrusios moterys gyvena baimėje, kai nėra apsaugotos nuo kartu gyvenančio ir siekiančio jas kontroliuoti agresoriaus ir todėl jos nėra pajėgios priimti psichologinę ar teisinę pagalbą. „Aukos pačios nesugeba surinkti įrodymų dėl patiriamo nuolatinio psichologinio smurto, jos nėra apsaugotos ir dėl to labai nusivylusios“,– kalbėjo ekspertė.

Pasak Jungtinių Tautų  moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkės prof. Dalios Leinartės, pagrindinė mūsų teisės aktų problema – neutralios lyties požiūriu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje normos. „Lyčiai priskiriami stereotipai yra pagrindinė vyraujančio smurto prieš moteris šeimoje priežastis“, – dėstė D. Leinartė. Galia ir kontrolė stereotipiškai priskiriama vyriškumo sampratai lemia nelygiaverčius vyrų moterų santykius, dažnai pasireiškiančius pradedant nuolatine kontrole ir baigiant sunkiais kūno sužalojimais ar nužudymais.

Komitetas tęs parlamentinę kontrolę, kuria bus siekiama išspręsti smurtą patyrusio asmens apsaugos, pakartotinio smurto mažinimo, tarpinstitucinių veiksmų koordinavimo, įstatymo įgyvendinimo stebėsenos klausimus.

Daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]