Žmogaus teisių komitetas pritarė projektams, užtikrinantiems vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos procesus

2018 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Žmogaus teisių komitetas gegužės 30 d. posėdyje apsvarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama įgyvendinti vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarką.

Svarstytos Civilinio kodekso (Nr. XIIIP-2123), Civilinio proceso kodekso (Nr. XIIIP-2124), Administracinių nusižengimų kodekso (Nr. XIIIP-2126), Socialinių paslaugų įstatymo (Nr. XIIIP-2125), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nr. XIIIP-2128), Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (Nr. XIIIP-2127) pataisos.

Įstatymų projektai parengti siekiant įstatymų nuostatas suderinti su nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiais įstatymais, kuriais įtvirtinama vaiko teisių apsaugos reforma. Priėmus įstatymų pataisas, bus patobulintas teisinis reguliavimas, susijęs su vaiko globos (rūpybos) organizavimu. Keičiamuose teisės aktuose vartojamos skirtingos institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, sąvokos bus pakeistos į vieną bendrinę sąvoką – „valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija“. Institucijai, atsakingai už vaiko teisių apsaugą ir įvaikinimą, bus nustatytas konkretus pavadinimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Nuo 2018 m. liepos 1 d. Tarnyba vykdys centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijas ir bus atsakinga už vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu veikiančių savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas atliks Tarnyba, kuri turės teritorinius skyrius.

Įstatymų projektais siekiama sistemiškai įtvirtinti, kad šiuo metu tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas vykdys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tarnyba, įvertinusi informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus pagrįstumą, imtųsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytų veiksmų vaiko teisių apsaugai.

Komitetas įstatymo projektams pritarė bendru sutarimu, tačiau pasiūlė atsisakyti pateiktose Civilinio kodekso pataisose išlikusios nuostatos, kad vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje, šeimos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Komitetas mano, kad šeimos tėvų interesai ne visuomet gali atitikti geriausius vaiko interesus, šeimos tėvai gali neįvertinti įvaikinimo privalumų, taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai nebus pasirašomas sutikimas įvaikinti dėl su vaiko interesais nesuderinamų tikslų.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]