ŽTK pritarė, kad būtina stiprinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutą ir tokios pagalbos prieinamumą

2018 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) birželio 6 d. posėdyje apsvarstė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1729. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti tris pagrindinius tikslus:

1) įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus;

2) įgyvendinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus;

3) išspręsti praktinius teisinio reguliavimo klausimus ir užtikrinti efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą.

Pritarus įstatymo projektui, būtų patikslintas teisinis reguliavimas dėl asmenų, kurių laisvė apribota, teisės į teisinę pagalbą, sprendimų priėmimo laiko ir supažindinimo su šiais sprendimais tvarkos.

Taip pat būtų numatytos palankesnes antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos nukentėjusiems, kurie pagal vadinamąją Nusikaltimų aukų direktyvą, priskiriami pažeidžiamų nukentėjusiųjų asmenų kategorijai. Taigi priėmus įstatymo pataisas, antrinė teisinė pagalba nepriklausomai nuo turimo turto ir gaunamų pajamų būtų prieinama nukentėjusiems nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Antrinė teisinė pagalba tai  – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Priėmus pasiūlytas pataisas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turės teisę individualiai įvertinti situaciją ir jautriais atvejais suteikti nemokamą teisinę pagalbą, net jei asmuo formaliai neatitiks įstatymų nustatytų kriterijų nemokamai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Tarnybos sprendimai dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo galės būti skundžiami ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Taigi įstatymo projektu siekiama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sustiprinimo, efektyvumo ir prieinamumo užtikrinimo tiems, kam jos tikrai reikia. Komitetas pritarė įstatymo projektui.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]