ŽTK pranešimas: Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas turi atitikti Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintus reikalavimus

2018 m. birželio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Birželio 20 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) svarstė Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2075). Įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina vienodų reikalavimų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų sveikatos priežiūrai. Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teisės nėra įtvirtintos taip, kaip to reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai, nevienodos ir diskriminuojančios juos apibūdinančios sąvokos galioja teisės aktuose, įstatymais nereguliuojama visuomenės psichikos sveikatos priežiūra, priverčiamojo gydymo, priverčiamųjų medicinos priemonių, fizinio suvaržymo priemonių, vaizdo stebėjimo taikymas. Visa tai neužtikrina tinkamos psichikos ir elgesio sutikrinimų turinčių asmenų žmogaus teisių apsaugos.

Taigi, įstatymo projektu siekiama:

1) detalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teises ir jų suvaržymo sąlygas ir suderinti jas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (dėl asmens riboto veiksnumo ir neveiksnumo, pagalbos priimant sprendimus teikimo, nepilnamečių pacientų atstovavimo ir priverstinio hospitalizavimo);

2) nustatyti psichikos sveikatos priežiūros principus;

3) nustatyti visuomenės psichikos sveikatos priežiūros pagrindus;

4) nustatyti priverstinio gydymo, pagrindines fizinio suvaržymo priemonių taikymo, vaizdo stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose teikimo sąlygas.

Komitetas, įvertinęs projekto tikslus ir atsižvelgęs į tai, kad projektu siekiama gerinti žmogaus teisių užtikrinimą psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenis, iš esmės pritarė įstatymo projektui. Tačiau komitetas siūlo tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kontrolierių pastabas ir pastebėjimus, kitų žmogaus teisių ekspertų pastabas dėl įstatymo nuostatų, neatitinkančių Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių apsaugos konvencijos nuostatų. Posėdyje atkreiptas dėmesys į tai, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos 14 straipsnis skelbia, jog negalia negali būti priverstinio hospitalizavimo pagrindu, o svarstomame projekte priverstinio hospitalizavimo sąlygos nepagrįstai plėtojamos. Atsižvelgdamas į esmines pastabas dėl žmogaus teisių apsaugos netinkamo užtikrinimo, ŽTK siūlo daryti svarstyme pertrauką ir sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę įstatymui tobulinti, įtraukiant į darbo grupės veiklą Seimo kontrolierių įstaigos, kaip Nacionalinės žmogaus teisių institucijos atstovus, psichikos sveikatos priežiūros ekspertus ir praktikus, neįgaliųjų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų atstovus.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]