ŽTK tęsė parlamentinę kontrolę dėl situacijos kalėjimuose

2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Rugsėjo 12 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, tęsė parlamentinės kontrolės klausimą dėl situacijos įkalinimo įstaigose. Publikacijos dėl šiose įstaigose įsigalėjusių demokratijos principų neatitinkančių papročių, įsigalėjusios kastų sistemos, politikams sukėlė abejonių dėl žmogaus teisių paisymo kalėjimuose. Komitetas kvietė Seimo kontrolierius, Teisingumo, Sveikatos ministerijų atstovus, Kalėjimų departamento vadovybę, siekdamas išsiaiškinti žmogaus teisių užtikrinimo problemas laisvės atėmimo vietose.

ŽTK posėdyje dalyvavęs Seimo kontrolierius Raimondas Šukys priminė Seimo kontrolierių, vykdančių nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose, identifikuotas problemas. Tai perteklinis jėgos struktūrų (viešojo saugumo pareigūnų) dalyvavimas užtikrinant vidaus tvarką, vykdant kratas, galimai vaizdo kameromis nefiksuojamas smurtas prieš nuteistuosius, sveikatos priežiūros prieinamumas ir kokybė, resocializacijos sistemos nebuvimas. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad gydytojas, kuris priklauso Kalėjimų departamento sistemai, gali nedrįsti identifikuoti pareigūnų vykdyto smurto. Seimo kontrolieriaus nuomone, smurtas galimai „paslepiamas“, nes nėra nufilmuotas.

Posėdyje dalyvavęs teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis buvo kitos nuomonės dėl viešojo saugumo pareigūnų dalyvavimo vykdant kratas.

Pasak jo, viešojo saugumo pareigūnai padeda įvesti tvarką kalinių gyvenime. Tie įkalintieji, kurie gaudavo narkotikų, juos laikė ir platino, kurie laikė alkoholinius gėrimus bei mobiliuosius telefonus, siekdami neteisėtų tikslų, yra nepatenkinti įsibrovimu į jų komforto zoną. Dėl to jie užverčia institucijas skundais. Tuo tarpu kratas atliekantys prižiūrėtojai jaučiasi saugesni ir geriau gali atlikti savo pareigą, kai šalia yra viešojo saugumo pareigūnai. Pasak viceministro, yra būtina grąžinti kontrolę įkalinimo įstaigose, ir suprantama, dėl to dalis kalinių netenka tam tikrų neteisėtų, subkultūroms būdingų, privilegijų. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Robertas Krikštaponis palaikė viešojo saugumo pareigūnų buvimą kratų metu. Pasak jo, suprantama, kad atliekant kratas kaliniai yra nepatenkinti ir riaušių tikimybė yra didelė. Viešojo saugumo pareigūnų buvimas padeda užtikrinti viešąją tvarką. Pasak R. Krikštaponio, gerokai sumažėjo atvejų, kai laikomi narkotikai ar nusikaltimams daryti reikalingi mobilieji telefonai. Pasak R. Krikštaponio, iš mobiliųjų artimiesiems paprastai neskambinama. Tam yra skirti stacionarūs telefonai. Buvo pažymėta ir tai, kad per vasaros-rudens mėnesius viešojo saugumo pareigūnai nei karto nepanaudojo jėgos priemonių.

Pasak teisingumo viceministro E Jurkonio, dabar egzistuojanti „lagerinė“ kalinių laikymo sistema yra ydinga ir patogi tiems, kas daro ar organizuoja nusikaltimus. Todėl ir yra vykdoma kalėjimų pertvarka, kurią mecenuoja norvegai. Pereinama prie kamerinės kalinių laikymo sistemos, kuri turėtų palengvinti kalinčiųjų priežiūrą, mažinti subkultūrinius santykius kalėjime. Taip pat planuojama įdiegti vaizdo registratorius kiekvienam pareigūnui. Todėl turėtų nelikti abejonių dėl naudoto (ar ne) smurto prieš kalinius.

ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas, pažymėdamas būtinybę gerbti žmogaus teises, net jei asmuo yra nusikaltęs, be kita ko atkreipė dėmesį ir į kalėjimo prižiūrėtojų padėtį. „Vasarą apvažiavau kalėjimus. Pastebėjau, kad iš kalinius prižiūrinčio pareigūno reikalaujama labai daug, jis patiria nuolatinę įtampą ir pavojų, – kalbėjo V. Simulikas, – tačiau atlyginimas visai nemotyvuoja“. Pirmininkas pabrėžė būtinybę kurti sistemą, motyvuojančią prižiūrėtojus, medikus, psichologus, dirbančius su nuteistaisiais. Komiteto narys Andrius Navickas akcentavo resocializacijos svarbą, siekiant mažinti nusikaltimų pakartotinumą.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]