ŽTK pranešimas: pagalba neįgaliesiems daugeliu atveju „popierinė“, finansuojamos priemonės nepritaikomos

2019 m. vasario 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Vasario 20 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija surengė konferenciją „Neįgaliųjų padėtis visuomenės gyvenime – ar vyksta pokyčiai?“

Renginyje dalyvavo neįgaliųjų asociacijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai, atsakingų valstybės institucijų atstovai, kurie kėlė šiai dienai aktualias problemas: viešųjų erdvių pritaikymo neįgaliesiems; sveiktos įstaigų pritaikymo neįgaliesiems; neišnešiotukų klausimus; švietimo sistemos prieinamumo pagal individualius poreikius; jaunimo su negalia galimybių dalyvauti darbo rinkoje pagal norą ir individualias savybes; paslaugų prieinamumo ir tęstinumo ir kt.

Konferenciją pasveikinęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pažymėjo, kad nediskriminacija ir solidarumas yra vieni kertinių žmogaus teisių  pagrindų. Solidarumas – tai veikimas iš vien, visuomenės sluoksnių sandrauga, nepriklausomai nuo socialinių ar fizinių skirtumų. Nediskriminacija – tai lygios galimybės oriai dalyvauti visuomenės socialiniame gyvenime, išlikti oriu ir laisvu asmeniniame gyvenime. Tačiau V. Simulikas apgailestavo, kad turime daugybę problemų, dėl kurių neįgaliųjų integracija į visuomenės gyvenimą yra komplikuota. Jau vien pritaikytų erdvių trūkumas, nesuteikiantis galimybių patekti ir judėti ten kur nori ar kur reikia, gerokai „apkarpo“  šių žmonių galimybių ribas.

Vangiai sprendžiamas neįgaliųjų problemas pažymėjo  ir Žmogaus teisių komiteto narys, Seimo neįgaliųjų teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis. Pats judėjimo negalią turintis Seimo narys kalbėjo, kad yra daug deklaruojamos paramos negalią turinčių asmenų integracijai, tačiau realią pagalbą nulemiančių sprendimų vengiama. „O aš nemėgstu imituoti darbo“, – kalbėjo iš valdančiosios partijos pasitraukęs Seimo narys.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė  papasakojo apie vykdytą „pojūčių“ akciją, kurios metu politikai „matavosi negalią“. Negalią turinčio žmogaus vaidmenyje atsidūrę politikai patyrė: į transportą pakliūti yra labai sunku, specialūs laipteliai neišsiskleidžia; į savivaldybę pakliūti nepavyko; į renovuoto dramos teatro žiūrovų salę galėjo vežimėliu įvažiuoti tik atbulomis; banke pakliuvo tik į vieną patalpą.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos narys Ričardas Dubickas plėtojo mintį, kad  gydymo įstaigos ir viešasis transportas vis dar nėra pakankamai pritaikyti įvairias negalias turintiems žmonėms. Netgi odontologo kabinetai ir krėslai nėra pritaikyti žmonėms vežimėliuose. Pasak R. Dubicko, žmonės nesupažindinami su jų teise gauti kompensaciją už jiems būtinus medikamentus. Jis kalbėjo ir apie tai, kad kitokios, nei judėjimo negalios, yra apskritai iškritusios iš matymo lauko. Pranešėjas piktinosi, kad negalios problema negarbingai bandoma pasinaudoti politiniams tikslams. Pavyzdžiui, neveiksnūs žmonės vežami į mitingus, jiems duodami laikyti plakatai, kurių turinio jie nesupranta.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos narys Martynas Vitkus išsakė neįgaliųjų integracijos į atvirąją darbo rinką sunkumus.  Šis negalią turintis jaunuolis turi informacinių technologijų išsilavinimą, artimiausiu laiku turėtų įgyti socialinio darbo magistro diplomą. „Noriu prisidėti ne tik prie neįgaliųjų, bet ir prie visų žmonių gerovės“, – kalbėjo jaunuolis.  „Nenoriu tik pakuoti, o dauguma socialinių įmonių yra pakavimas ir rūšiavimas“, – sakė M. Vitkus. Jis papasakojo atvejį, kai vaikinas turintis gerą išsilavinimą ir patirtį, negalėjo įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, nes darbdaviui buvo neparanku – jis turėtų pritaikyti negaliai skirtą darbo vietą.

Apie paieškas, kaip surasti būdus, kurie užtikrintų neįgaliųjų galimybes dirbti, kalbėjo ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. Politikė patikino, kad vyksta pokalbiai su ministrais. Pasak R. Šalaševičiūtės, spręstina ne viena problema. Pavyzdžiui, jaunuoliai studijuoti profesinėse mokyklose galimai veržiasi dėl stipendijos, o baigę jas pagal įgytą profesiją vidutiniškai išdirba keturis mėnesius. Todėl reikalingi konstruktyvūs pokalbiai su verslo atstovais, pačiais neįgaliaisiais ir Vyriausybės atstovais, ieškant realiai veikiančių sprendimų, o ne biurokratinių pliusiukų.

Konferencijos vaizdo įrašą rasite ČIA.

Parengė

Seimo žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]