ŽTK darbo planuose – vaiko, tautinių mažumų, pacientų teisių, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir kiti klausimai

2019 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 13 d.  posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pasitvirtino 2019 m. pavasario sesijos darbo planą. Numatytoje komiteto darbotvarkėje – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsaugos, pacientų teisių, tautinių mažumų, diskriminacijos panaikinimo ir kiti aktualūs  klausimai.

Komitetas ketina nagrinėti praktinius apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo, užslėptų smurto formų atpažinimo klausimus, bus diskutuojama dėl persekiojimo kriminalizavimo tikslingumo. ŽTK, vykdydamas parlamentinę kontrolę, nagrinės nevyriausybinių organizacijų pasirašytą rezoliuciją moterų teisių ir vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimais.

Rezoliucijoje siūloma įvesti smurtą patyrusio asmens apsaugos orderį, kaip apsaugos priemonę, taikomą nepradėjus baudžiamojo proceso. Taip pat siūloma aiškiai reglamentuoti, kad smurto prieš moterį atvejais ne kartu gyvenantis vaikas būtų paimamas iš „nesaugios aplinkos“,  taip smurtą patyrusiai vaiko motinai ir tai stebėjusiam vaikui sukeliant dar ir „institucinį smurtą“, o smurtautojas būtų įpareigotas išsikelti iš bendro būsto. Komitetas rengiasi aptarti ir Konstitucinio Teismo sprendimą dėl santuokos ir šeimos sampratos – kokius pokyčius šis sprendimas lems visuomenės gyvenime.

Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. paskelbė, kad nors pagal Konstituciją homoseksualūs asmenys mūsų šalyje susituokti negali, tačiau Lietuva privalo pripažinti kitoje valstybėje sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas. Tai buvo paskelbta po to, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Bus tęsiamas svarstymas įstatymo projekto, kuriuo siekta apsaugoti nerūkančius asmenis nuo rūkymo viešose vietose jiems keliamos žalos.  Pateiktomis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (Nr. I-1143) 19 straipsnio pataisomis buvo siekiama drausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir terasose, jeigu bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui, dengtose viešojo transporto stotelių vietose (paviljonuose), vaikų žaidimo aikštelėse ir  vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis, taip pat ir laisvalaikio praleidimo vietose lauke, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai. Tačiau komiteto nariams kilo klausimų dėl praktinio pasiūlyto reglamentavimo įgyvendinimo, todėl šio klausimo svarstymas bus tęsiamas gavus Vyriausybės ir Savivaldybių asociacijos nuomonę dėl galimybių praktiškai užtikrinti įstatymo projekte numatomus draudimus.

 Komitetas planuoja surengti kasmetinį renginį Vaikų gynimo dienai. Šio kasmetinio renginio pagrindiniai dalyviai – vaikai. Konferencijos metu jie pasisako vaiko teisių užtikrinimo klausimais, kalba apie kasdienes problemas mokyklos gyvenime ir šeimoje, į kurias suaugusieji ne visuomet randa laiko reaguoti ar jų nepastebi. Šiuo renginiu siekiama užtikrinti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą vaiko teisę būti išklausytam.

Komiteto nariai registravo Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma papildyti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas atmintinas dienas nustatant, kad rugpjūčio 2-oji yra romų genocido atminimo diena. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai taptų reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, skatintų visuomenę atkreipti  dėmesį į skaudžius Lietuvos istorijos faktus, prisidėtų prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo. Įstatymo projekto svarstymas įtrauktas į pavasario sesijos komiteto darbo planą.

 Tarptautinės organizacijos oficialiai pripažįsta romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir siekia, kad visose valstybėse ši diena būtų minima rugpjūčio 2 d.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkau koncentracijos stovykloje buvo sunaikintas romų  (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūtį minėsime romų  lagerio sunaikinimo 75-ąsias metines.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai,  dėl rasistinių paskatų nacių buvo sistemingai persekiojami, brutaliai žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas.  Iš viso nacių okupacijos metais, istorikų vertinimu, Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų.

Parengė

Seimo žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]