ŽTK pranešimas: kovoje su smurtu artimoje aplinkoje nesame pakankamai susitelkę

2019 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Žmogaus teisių komitetas su Lygių galimybių centru ir partneriais surengė tarptautinė konferenciją „Koordinuotas atsakas į smurtą artimoje aplinkoje: praktikos, galimybės, iššūkiai“.

Konferencijoje patirtimis kovoje su smurtu artimoje aplinkoje dalijosi Estijos, Latvijos, Islandijos, Švedijos, Danijos, kitų šalių ekspertai ir pareigūnai, aptarta atsako į smurtą problema Lietuvoje – vertinami pasiekimai ir iššūkiai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, priimtą 2011 m. gegužės 26 d.

Renginyje nemaža dėmesio skirta smurtautojų atsakomybės tematikai aptarti, atskleistas tiesioginis pareigūno empatijos smurtą patyrusiam asmeniui ir tokio asmens atvirumo ryšys.  

Estijos atstovė Kristina Luht pasakojo apie Estijos generalinio prokuroro dėmesį smurto artimoje erdvėje problematikai, jo pastangas mažinti smurtą artimoje aplinkoje, apie jo požiūrio reikšmę visuomenės nuostatoms dėl smurto, nepakantumui tokiam žmogaus teisių pažeidimui.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen apgailestavo, kad Lietuvoje dar nėra pakankamo supratimo apie smurto artimoje aplinkoje reiškinį. Politikė  įvardijo galimas pareigūnų švietimo problemas: smurto artimoje aplinkoje kilmės išmanymo trūkumą,  netinkamą pasekmių suvokimą ir vertinimą. Prie tokios išvados politikė priėjo reaguodama į nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą smurtą patyrusiems asmenims, pasakojamus atvejus.

V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, į ką politikų dėmesį bando atkreipti pagalbą teikiančios organizacijos (NVO) ir pačios smurtą patiriančios moterys: į pareigūnų neetišką elgesį su auka, kuris nesuderinamas su Direktyvos nuostatomis, ypač kalbant apie užmezgamą pagarbų santykį su auka. Tai lemia nepakankamą aukos apsaugą, aukos nepasitikėjimą teisėsaugos sistema ir vengimą įgarsinti problemą, smurto artimoje aplinkoje pakartotinumą bei silpną smurto artimoje aplinkoje prevenciją. Smurtą patyrusiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos pateikia nepagarbos aukai pavyzdžius: auka tardytojo yra „tujinama“, smurtautojas „jūsinamas“, organizuojamos auką trikdančios akistatos su smurtautoju, siūloma mediacija, kuri nėra tinkamas variantas tarp skirtingų galių asmenų (skriaudiko ir aukos).

Gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (smurto prieš žmoną, vaiko mamą), ne smurtautojas atskiriamas nuo šeimos narių, o paimamas vaikas neva iš nesaugios aplinkos, taip vaikas ir  vaiko motina patiria dvigubą smurtą. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, labiausiai skaudūs yra nukentėjusių moterų liudijimai, kad teisėsaugos pareigūnai būna dėmesingesni ir labiau palaikantys smurtautoją, o auka lieka „pati kalta“. Politikė kalbėjo apie gautus moterų, išdrįsusių palikti smurtautojus, skundus, kai trikdomas jų kasdienis gyvenimas nuolatiniu sekimu, stebėjimu, automobilio persekiojimu, žinutėmis, nuolatiniais nepasitvirtinančiais skundais vaiko teisių institucijoms dėl neva neprižiūrimo vaiko. Politikės nuomone, būtina toliau nagrinėti, lyginti  kitų valstybių gerąją patirtį atpažįstant persekiojimą kaip smurto apraišką bei Lietuvos moterų patirto persekiojimo atvejus, kurie nebuvo užkardyti, ir priimti sprendimus.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova) 

V. Čmilytės-Nielsen įžvalgas dėl nepakankamo atsako esant smurtui artimoje aplinkoje pagrindė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto eksperto Mažvydo Karaliaus atvejų analizė, tai yra smurtą patyrusių moterų liudijimai. Pasak eksperto, pagrindinė moterų baimė, susijusi su specialistais, yra patirtas arba nepatirtas grasinimas atskirti vaikus nuo motinos dėl „negebėjimo“ jais pasirūpinti ir netikėjimas, kad jos sulauks pagalbos.  Ekspertas citavo moterų liudijamus apie pokalbius su pareigūnais: „Policija pasakė: tu susiieškok vyrą, kad tave apsaugotų. Paskui kiti atvažiavo – apsaugą pasisamdyk!; <...> „Persekiojimas vyksta iki šiol vienokiu ar kitokiu būdu. Ir kiek ėjau į policiją, sako, grasinimų nužudyti gavai? Ne, bet jis mane persekioja... tai, vadinasi, myli. Tai, sakau, kai mušė irgi mylėjo? Šypt, šypt ... <...>.“

Ekspertas priėjo prie išvadų, kad moteris, kurios kalbėjo apie savo suvokiamą smurtą ir prievartą institucijoms, dažnai seka netikrumas. Esami vidiniai išankstiniai nusistatymai atgraso moteris ieškoti paramos.

Konferencijoje toliau kalbama apie tai, kaip užkardyti smurtą, įvardijant vieną esminių smurto artimoje aplinkoje priežasčių – lyčių nelygybę, iš jos kylančius galios kontrolės santykius bei telkiant jėgas koordinuotam ir negailestingam atsakui į smurtą. Renginyje taip pat aptarta, kaip kovos su smurtu pažangai daro įtaką kitose šalyse ratifikuota Stambulo konvencija. Tiek Estijos pareigūnė Kristina Luht, tiek Islandijos ekspertė Haldora Gunarsdotir (Halldóra Gunnarsdottir) pažymėjo, kad po šios konvencijos ratifikavimo atsirado aiškus žinojimas, kaip veikti, ir nuoseklus veikimas užkardant smurtą artimoje aplinkoje.

Parengė Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. [email protected]