Žmogaus teisių komitetas aiškinosi, ar išmokome Alytaus padangų gaisro gesinimo pamokas

2020 m. sausio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Sausio 15 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, surengė pasitarimą dėl sandėliuojamų padangų gaisro Alytuje priežasčių ir pasekmių, gaisro suvaldymo,   išmoktų pamokų. Pasitarimas organizuotas, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių panašioms situacijoms ateityje užkardyti, o atsitikus nelaimei, būtų pasiruošta greitai ir efektyviai reaguoti, maksimaliai užtikrinant gaisro gesinimo ar kitokioje gelbėjimo operacijoje dalyvaujančių asmenų saugumą.

Renginyje dalyvavo vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius, sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, kiti kompetentingi vadovai ir asmenys, atsakingi už sveikatos apsaugą, ekstremalių situacijų valdymą, savivaldybės atstovai.

Gaisrą gesinęs Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys Justas Maižiečius pažymėjo netinkamo pasirengimo reaguoti į situaciją pavyzdžius. Jis paminėjo atvejį, kai gaisro gesinimo metu jam suplyšo batai. Skubiai juos pakeisti nebuvo rasta galimybių ir tik po paros buvo pasiūlyti sveiki, nors ir dėvėti, batai. Atkreiptas dėmesys ir į atitinkamos darbo aprangos, kokybiškų respiratorių trūkumą jau užgesinus gaisrą ir tvarkant dulkėse ir kitokiuose teršaluose skendinčią gaisravietę. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik stebėjosi padėtimi, kad nustačius gaisrininkui ūmaus perikardito diagnozę po gaisro gesinimo, pasigirdo svarstymų, ar tikrai šios ligos atsiradimui turėjo įtakos darbas gaisravietėje, o gal ligą sukėlė gyvenimo būdas ar kiti veiksniai. „Juk gaisrininkų sveikatą tikrina kaip „kosmonautų“, tai kaip galėjo liga likti nepastebėta, jei ji atsirado iki darbo ekstremalioje gaisravietėje“, – klausė komiteto pirmininkas.

Nežiūrint kritinių klausimų, buvo paminėti ir teigiami reagavimo aspektai, taip pat sveikatos specialistų įveiktas iššūkis patikrinti gaisravietėje dirbusius gaisrininkus ir ekskavatorininkus.    Susitikimas vyko be konfliktinių pareiškimų, buvo siekiama aiškumo, kaip užkirsti kelią žmogui ir aplinkai kenksmingoms avarijoms ateityje, kaip skubiai ir efektyviai  reaguoti į kilusią ekstremalią situaciją, koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmus, apsaugoti gelbėtojus, atsisakyti įprastai situacijai būtinų biurokratinių procedūrų, jeigu jos stabdo gelbėjimo procesą.

S. Džiautas problemą matė ir dabartinėje verslo subjektų veiklą reglamentuojančioje tvarkoje. Jo teigimu, jei verslo įmonė nuperka seną sandėlį, ji ne visada deklaruoja, kokia veikla žada užsiimti. Pasiūlyta prevenciškai įvertinti visas sandėliavimo ir gamybos įmones, kurios turi rizikos veiksnių, licencijuoti sandėliavimo įmones, apibrėžti jų veiklos ribas – kokių prekių sandėliavimu jos gali užsiimti ir atitinkamai įtraukti į rizikos grupę bei turėti aiškų planą, kaip veikti kilus avarijai.

Aptarta, kad turėtų būti institucija Lietuvoje, kuri skubiai atliktų tyrimus dėl organizmo apnuodijimo (pvz., apsinuodijimo kietosiomis dalelėmis ar cheminiais junginiais). Pažymėta, kad būtina įvertinti atvejus, kai gelbėtojams liga pasireiškia ne iš karto po gelbėjimo operacijos, o po kelių mėnesių ar metų.

V. Simulikas pažadėjo šį parlamentinės kontrolės klausimą palikti komiteto veiklos darbotvarkėje – komitetas ir toliau aiškinsis, ar klaidos buvo išmoktos, ir kaip pasirengta jų nekartoti.

Parengė

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809