Dėl planuojamo AB Lifosa veiklos sustabdymo ir kitų klausimų, susijusių su Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo taikymu
(NUTARTA: Svarstant Lifosa, AB veiklos problemas, susijusias su planuojamu įmonės gamybos sustabdymu, tolesniu veiklos vystymu bei tarptautinių sankcijų režimo įgyvendinimo priežiūra, buvo pažymėta, kad bendradarbiavimas tarp Lifosa, AB administracijos ir įmonės laikinojo administratoriaus – Finance Guru, UAB taip pat paminėtų subjektų bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vyksta sklandžiau. Pažymėta, kad nors įmonės laikinasis administratorius savo veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022-05-23 įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (numatančiu, kad laikinasis administratorius privalo užtikrinti, kad iš įmonės vykdomų sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos, o pačiai įmonei būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda; visiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ar vadovo sprendimams reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Šie sprendimai apima ir bet kokius AB „Lifosa“ atsiskaitymus, pinigines operacijas, sutarčių ir sandorių sudarymą ar nutraukimą), atskirų tvarkų, kaip laikinasis administratorius turėtų vykdyti sandorių patikrą, Finansų ministerija nėra patvirtinusi; pasiūlyti: 1. Finansų ministerijai įtvirtinti galimybes Lifosa, AB pirkimo – pardavimo sandorių patikrą laikinajam administratoriui vykdyti naudojantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 2. FNTT, pasitelkiant užsienio šalių ambasadas, išanalizuoti kitų šalių praktiką, taip pat ir Belgijos, Antverpene, dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo karo Ukrainoje kontekste ir atitinkamas įžvalgas įvertinti, ar Lietuvoje taikomos priemonės nėra perteklinės, kartu su Finansų ministerija bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvoje sankcionuojamų subjektų; 3. Finansų ministerijai palengvinti Lifosa, AB produkcijos pardavimą Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams, laikinajam administratoriui išankstinę patikrą atliekant vadovaujantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 4. Finansų ministerijai kartu su FNTT įtvirtinti galimybes Lifosa, AB žaliavas, būtinas įmonės veiklai vykdyti, tokias kaip amoniakas ir pan., įsigyti laikinajam administratoriui taikant įmanomai trumpiausią laiką išankstinei sandorių patikrai atlikti. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Seimo Ekonomikos komitetą ir, jei reikalinga, teikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo. )

Dėl situacijos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje
( NUTARTA: Ekonomikos komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija įvertinę, įvertindamas situacijos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Skubos tvarka parengti ir teikti Seimui Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį: a) kad, tais atvejais, kai nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo sutartinių fiksuotos elektros energijos kainos įsipareigojimų buitiniams elektros vartotojams, sudariusiems sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, elektros energija visuomenine kaina būtų tiekiama sudarytos fiksuotos elektros energijos sutartyje nustatytu laikotarpiu; b) kad, III-iojo liberalizavimo etapo dalyviams, nesudariusiems sutarčių su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, elektros energija visuomenine kaina būtų tiekiama iki krizės (karo) pabaigos; 1.2. Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo išaugusių elektros energijos kainų inicijuoti energijos kainos kompensavimo mechanizmą elektros energijos vartotojams, suvartojantiems iki 150 kWh elektros energijos per mėnesį. 1.3. Skubos tvarka parengti ir teikti Seimui Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus, reglamentuojančius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklą, kad prisiimti įsipareigojimai negalėtų viršyti įstatinio kapitalo dydžio arba veikla yra užtikrinama galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija ar apdrausta finansiniais draudimo instrumentais. 2. Rekomenduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Energetikos ministerijai parengti papildomas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklos finansinių rodiklių vertinimo priemones, užtikrinančias veiklos tęstinumą, ir jų taikymo principus. 3. Rekomenduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai: 3.1. Nedelsiant imtis teisės aktais nustatytų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10E-463 „Dėl UAB „Perlas Energija“ elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų“, kuriuo buvo nustatyti esminiai reikšmingi trūkumai, pažeidžiantys vartotojų teises ir interesus, ir neatitikimai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, įgyvendinimas. 3.2. Vykdyti nuolatinę priimtų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą ir savalaikį jų įgyvendinimą, taikant teisės aktais nustatytas sankcijas už vartotojų teisių pažeidimus. )

Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 metais įgyvendinamų projektų (įskaitant tęstinius projektus) ir 2022 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo būklės
(NUTARTA: Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 1. spartinti Susisiekimo ministerijos iniciatyvą įkurti specialų investicijų fondą transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų ir fondų lėšas; 2. planuojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų poreikį ir jų tikslinį panaudojimą siekti ambicingų tikslų; ne tik užtikrinti tinkamą esamų kelių ir jų statinių priežiūrą ir remontą, bet taip pat nusistatyti tokius kelių statybos, remonto ir priežiūros tikslus, kuriais būtų įgyvendinamas ženklus proveržis Lietuvos kelių sektoriuje, o Lietuvos keliai prilygtų ES valstybių narių kelių priežiūrai ir kokybei; 3. spartinti ir užtikrinti galiojančių sutarčių su rangovais indeksavimą; 4. maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: planavimą, projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt.; 5. užtikrinti ir skubiau išnaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai atsirandančias galimybes, įmonės teisinei formai tapus akcine bendrove; 6. užtikrinti savalaikį kelių rinkliavos sistemos įdiegimą Lietuvos keliuose ir nuolat informuoti komitetą apie įgyvendinimo eigą. )

Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms.
(NUTARTA: Pakeisti Ekonomikos komiteto 2022 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 108-P-25 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms iki 2023 m gruodžio 31 d.“ ir jį išdėstyti taip: „8.4. Įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį viešbučių paslaugoms, taip pat atsižvelgus į geopolitinius bei makroekonominius pokyčius, neigiamai veikiančius šio sektoriaus veiklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduotina nuodugniai išanalizuoti esamą viešbučių sektoriaus situaciją bei esant galimybei pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių paslaugoms neterminuotai“. )

Kainų indeksavimo problematika viešųjų pirkimų sutartyse
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti tarpinstitucinį susitikimą, pavedant Lietuvos Respublikos finansų ministerijai imtis lyderystės ir kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (jei būtina, ir kitomis šakinėmis ministerijomis), Viešųjų pirkimų tarnyba bei Lietuvos statistikos departamentu ir verslo asociacijų atstovais, identifikuoti konkrečius sprendimus viešųjų pirkimų sutarčių kainų indeksavimo problemoms spręsti. 2. Ieškant pirmame punkte įvardintos problemos galimų sprendimo būdų, pasiūlyti pagal kompetenciją atsakingiems subjektams: 2.1. Pateikti naujas rekomendacijas perkančioms organizacijoms, apibendrinat gerąją kainų indeksavimo taikymo praktiką (Vilniaus m. savivaldybės ir AB „Litgrid“), pateikiant detalius pavyzdžius; 2.2. Įvertinti galimybę keisti sutarčių indeksavimo dažnumą, nustatyti jį pagal pirkimo objekto specifiką: 3 arba 6 mėn.; 2.3. Įvertinti galimybę indeksavimą vykdyti remiantis ne tik Statistikos departamento duomenimis, tačiau ir Tarptautinių prekybos biržų (pvz., Roterdamo, Nyderlandų) duomenimis. Rekomenduotina tarptautinių prekybos biržų duomenis naudoti indeksuojant labiausiai išbrangusias medžiagas. 2.4. Rinkti ir operatyviai skelbti daugiau statistikos ne tik apie medžiagų grupes, bet ir konkretesnių medžiagų kainų pokyčius. 3. Apie priimtus sprendimus prašome raštu informuoti Ekonomikos komitetą iki 2022 m. birželio 6 d. 4. Gautą informaciją 2022 m. birželio 8 dieną svarstyti Ekonomikos komiteto posėdyje. )

Dėl padėties atvykstamojo turizmo sektoriuje
(NUTARTA: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūlyti apsvarstyti galimybes sukurti nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apgyvendinimo Lietuvos viešbučiuose mechanizmą, kuris apimtų tiek apgyvenimo, tiek ir maitinimo viešbučiuose paslaugų įsigijimą bei atitinkamų paslaugų kompensavimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų, atvykstančių į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo, skaičius nemažėja, todėl jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimai turės būti sprendžiami sisteminiu būdu. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašyti įvertinti galimybes pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių ir restoranų paslaugoms 2023 metais. Ekonomikos komitetui išvadas prašome pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 22 d. )

Dėl naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Tęsti parlamentinę kontrolę siekiant, kad naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimas Lietuvoje būtų įgyvendinamas laiku ir tinkamai; 2. Pritarti Susisiekimo ministerijos iniciatyvai kurti specialų fondą, transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų lėšas; 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 3.1. skubiai surengti konsultacijas su sektoriaus dalyviais ir, atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus, iš naujo įvertinti pasirinkto techninio sprendimo dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) įdiegimo pagrįstumą. Esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus su tuo susijusius sisteminius pakeitimus; 3.2. imtis visų priemonių, kad kelių rinkliavos informacinės sistema (e-tolling) Lietuvoje būtų pradėta eksploatuoti sklandžiai, nustatytu laiku ir tinkamai; 3.3. priimti ir teikti reikalingų teisės aktų projektus, kuriais būtų plečiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai ir tokiu būdu būtų didinamos lėšos, skiriamos kelių infrastruktūrai išlaikyti; 3.4. sistemingai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, informuoti komitetą apie sistemos įdiegimo Lietuvoje eigą.)

Karo Ukrainoje poveikis Lietuvos ekonomikai ir tolimesnės prognozės
(Ekonomikos komitetas 2022-03-24 raštu kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministeriją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją bei Lietuvos Respublikos finansų ministeriją pagal kompetenciją pateikti informaciją Komitetui apie tai: 1) kokios paramos priemonės Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams jau yra taikomos ar planuojamos taikyti naujai bei kada jos turėtų įsigalioti, ryšium su Rusijos vykdomais karo veiksmais Ukrainoje ir dėl to kylančiomis ir (ar) galimai iškilsiančiomis pasekmėmis; 2) kokie ministerijų veiksmai jau yra vykdomi ar yra suplanuoti įvykdyti, siekiant gerinti investicinę aplinką Lietuvoje, mažinti biurokratinius barjerus; kokie įstatymų projektai jau yra pateikti ar planuojami pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti, siekiant skatinti investuotojų atėjimą į Lietuvą ir gerinti investicinę aplinką Lietuvoje, ir kuo jie yra svarbūs šalies ekonomikai; 3) atsižvelgiant į Lietuvoje atitinkamuose sektoriuose trūkstamų darbuotojų bei žaliavų klausimus, ryšium su Rusijos vykdomais karo veiksmais Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomomis sankcijomis, galimas grėsmes iš Baltarusijos pusės, taip pat atsižvelgiant į santykius su Kinija, kokie ministerijų veiksmai jau yra atliekami ar numatyti atlikti ieškant naujų rinkų bei kokios šalys yra laikytinos draugiškomis Lietuvos verslams bendradarbiauti, ypač Lietuvos vežėjams; 4) kokie ministerijų veiksmai yra numatomi atlikti viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgiant į jau esamas ir ateityje galimai iškilsiančias naujas problemas dėl ženkliai padidėjusių ir galimai dar didėsiančių žaliavų, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainų ir dėl mechanizmų indeksuoti jau įvykusių viešųjų pirkimų kainas nebuvimo; 5) atsinaujinančią energetiką remiantis „Žaliasis paketas“ – kokie numatomi reguliaciniai pakeitimai ir/ar palengvinimai; 6) kokie yra planuojami atlikti ministerijų veiksmai dėl Lietuvos verslo subjektų paramos teikimo Ukrainai, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl taikomų draudimų gabenti automobilių kurą bei reikalavimų paramos sumas, viršijančias įstatymo numatytą paramos dydį, tvirtinti notariškai; 7) kokie yra planuojami pakeitimai dėl draudimo ir kitų finansinių produktų, orientuotų į eksportuotojus, importuotojus bei investuotojus; ar svarstomos galimybės skolintis palankiomis sąlygomis iš ES Atgaivinimo fondo; ar svarstoma dėl nacionalinio plėtros banko įsteigimo. )

Dėl AB Lifosa susidariusios situacijos ryšium su įmonės veiklai pritaikytomis sankcijomis
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. AB „Lifosa“ dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų ir net tokiam regionui kaip Kėdainiai tai sudaro ženklų dirbančiųjų skaičių; 1.2. Bendrovė Kėdainių miestą aprūpina pigia šilumos energija. Nutraukus AB Lifosa veiklą, šilumą miestui tiektų Panevėžio energija, užkurdama dujinius katilus. Dėl to gyventojams ženkliai padidėtų šildymo kaina. O tai, be prarastų darbo vietų, gyventojams būtų papildomas ekonominis smūgis; 1.3. AB Lifosos produkcija skirta žemės ūkio naudmenoms gerinti (iš esmės - tai maisto produktų gamybai) ir yra svarbi Lietuvoje ir pasaulyje mineralinių trąšų bei pašarų priedų gamintoja; 1.4. Bendrovės produkcijos eksporto logistikos grandinėje sukuriama ženkli pridėtinė vertė ir darbuotojų užimtumas; 1.5. AB Lifosa galėtų gaminti trąšas be žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos; 1.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra įtraukęs AB Lifosa į sąrašą pavojingųjų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant aukštesniojo lygio reikalavimus ar juos viršija; 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 2.1. Esant poreikiui – teikti Seimui ypatingos skubos tvarka svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimus; 2.2. Atsižvelgiant į AB Lifosa galimybę paklausią ir strategiškai svarbią produkciją gaminti be įvežtinės žaliavos iš sankcionuotų valstybių – ateityje spręsti klausimą dėl bendrovės galimo akcininkų struktūros keitimo. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai: 3.1. Įvertinti galimybę sudaryti sąlygas AB Lifosa veiklai, įvertinus bendrovės pateiktą informaciją apie jai būtinus atlikti mokėjimus (darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, komunalinėms paslaugoms ir pan.) ir mokėjimus, kurie nėra susiję su lėšų pervedimu sankcionuotiems asmenimis (bendrovės kontrolinio akcijų paketo savininkui (-ams). Šį laikotarpį taip pat būtų galima tikslingai išnaudoti maksimaliai sprendžiant aplinkosauginius, ekologijos klausimus; 3.2. Įvertinti ES praktiką ir patirtį, sprendžiant sankcijų taikymo įmonėms klausimus ir, esant poreikiui, teikti teisės aktų pakeitimų pasiūlymus, nustatančius įmonių, kurioms taikomos sankcijos, veiklą. 3.3. Esant poreikiui – nedelsiant inicijuoti tarpinstitucinį (Vyriausybės lygio) susitikimą AB Lifosa klausimams spręsti. )

Informacija dėl šilumos kainų reguliavimo
(NUTARTA. įvertinus UAB Ekopartneris direktoriaus Romualdo Rutkos ir Energetikos ministerijos viceministrės Ingos Žilienės pateiktą informaciją apie susidariusią konkurencinę situaciją Kauno miesto šilumos ūkyje ir įvertinus Šilumos taryboje bei Šilumos tarybos darbo grupėje apsvarstytų alternatyvių šilumos supirkimo tvarkos modelių praktinio taikymo Kauno miesto savivaldybėje siūlymus, atsižvelgiant į tai, kad nei vienas pristatytas šilumos gamybos organizavimo modelis neužtikrina šilumos iš atsinaujinančių išteklių gaminančių šaltinių ilgalaikio ekonominio tvarumo, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai: • Rekomenduoti skubos tvarka parengti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomos šilumos supirkimo tvarkos reikalingus pakeitimus, siekiant suderinti vartotojų ir valstybės interesus atitinkančių šilumos šaltinių būtiną minimalų finansinį gyvybingumą ir prielaidas veiksmingai bei lygiavertei konkurencijai, operatyviai superkant bet kuriuo metu siūlomą pigiausią šilumą, atitinkančią klimato kaitos ir technologinius kriterijus. • Iki 2021 m. gruodžio 1 d. informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus ar artimiausiu metu planuojamus priimti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimus dėl Šilumos taryboje ir Šilumos tarybos darbo grupėje apsvarstytų ar kitų šilumos supirkimo tvarkos modelių praktinio taikymo Kauno miesto savivaldybėje ir kituose Lietuvos miestuose. )

Dėl didžiausio leistino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo
(2 SVARSTYTA. Dėl didžiausio leistino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo. NUTARTA: Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybai nustatyti didžiausią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių – 260. Balsavimo rezultatai: „už“ – 8, „susilaikė“- 4. )

Sprendimo priėmimas dėl 2021 m. birželio 11 d. komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą
(NUTARTA: 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas) šiuo metu yra vienas iš efektyviausiai išnaudojančių uosto teritoriją krovai (santykis tarp uosto teritorijos ir perkrautų krovinių kiekio tonomis) ir tokias pozicijas siektina išlaikyti; 3.2. Investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą skatina privačias investicijas į uosto suprastruktūrą, didina uosto konkurencingumą ir kuria papildomą naudą regiono bei valstybės ekonomikai; 3.3. Klaipėdos uosto kompanijų diegiamos technologinės inovacijos sudaro prielaidas darniam uosto vystymui, kas atitinka Europos žaliojo kurso politiką; 3.4. Siekiant naujų rinkų ir galimybių, tikslinga skatinti Klaipėdos uosto ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą, išnaudojant ir traukinio Vikingas potencialą; 3.5. Plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto pietinę dalį, kartu spręsti klausimus, susijusius su privažiuojamų kelių, aplinkkelių, miesto infrastuktūros (gatvių, kelių ir jų jungčių) vystymu. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant pilnai išnaudoti Klaipėdos uosto potencialą bei didinti uosto ir jame dirbančių kompanijų konkurencingumą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją: 4.1. Atlikti Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostuose taikomų rinkliavų, mokesčių ar kitų mokėjimų, mokamų uostuose veikiančių įmonių, jų finansinės naštos lyginamąją analizę ir, esant poreikiui, priimti reikalingus sprendimus; 4.2. Aktyviai bendradarbiauti su uoste veikiančių kompanijų asocijuotomis struktūromis, sprendžiant investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus, nustatant mokesčius ar rinkliavas bei jų apmokestinimo bazę, atsižvelgiant į uoste vykdomą veiklą: krovą, laivų statybą, remontą ar pan. Išnagrinėti galimybę mokesčių ar rinkliavų didinimo pokyčius išdėstyti nuosekliai per tam tikrą laiką ir tokiu būdu sudarant sąlygas verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams; 4.3. Atsižvelgiant į galimus neigiamus krovinių pokyčius dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, numatyti galimybes kompensuoti krovinių praradimus; 4.4. Įvertinti galimybę, o jai esant – nustatyti sąlygas, tvarką ir sąlygas, kada ir kaip privati žemė galėtų būti naudojama laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. 4.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. veiklos ataskaita
(NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliuotojo, statusą, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų pareigas ir atsakomybę vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikti Seimui Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ patvirtintų grupių sąrašo II grupės būtų perkelta į I grupę. )

Dėl karantino priemonių švelninimo esant Galimybių pasui
(Atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 24 d. įsigaliosiantį Galimybių pasą pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 (su visais pakeitimais) „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir įvertinti papildomų karantino priemonių švelninimo taikymo galimybę asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą žemiau išvardintose srityse, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas: 1.1. peržiūrėti aukšto meistriškumo sporto varžybas stebinčių asmenų skaičiaus apribojimą ir jį nustatyti - 75 % sėdimos vietos, atsižvelgiant į sporto arenos dydį; 1.2. teikiant sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas; 1.3. teikiant baseinų, pirčių ir SPA paslaugas, 1.4. teikiant neformaliojo vaikų švietimo paslaugas; 1.5. teikiant neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas (mokymus, verslo konferencijas, etc.). 1.6. teikiant kino teatrų ir kino klubų paslaugas; 1.7. teikiant sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, kūno rengybos centrų paslaugas; 1.8. teikiant muziejų, galerijų ir kitų ekspozicinių erdvių, zoologijos ir botanikos sodų lankymo paslaugas; 1.9. teikiant profesionaliojo scenos meno įstaigų lankymo paslaugas; 1.10. teikiant viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų paslaugas. 2. Pailginti viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų paslaugų teikimo laiką nuo 7 iki 23 valandų. 3. Viešojo maitinimo įmonėms, teikiančioms paslaugas apgyvendinimo įmonėse, sudaryti galimybę maitinimą teikti švediško stalo principu. 4. Atnaujinti naktinių klubų paslaugų teikimą asmenims, turintiems galiojantį Galimybių pasą. 5. Peržiūrėti testo galiojimo laiką atitinkamai: - arba ilginti SARS-CoV-2 (Koronaviruso) testo galiojimo laiką iki 48 val. - arba 48 val. testų galiojimą taikyti tik SARS-CoV-2 (Koronaviruso) PGR tyrimams, o greitiesiems testams (antigeno testams) taikyti 24 val. galiojimo laiką, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. )

2021-04-06 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-3 „Valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų valdysena“
(

NUTARTA:

1. Pritarti Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje išdėstytoms išvadoms ir rekomendacijoms;
2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai atlikti teisės aktų peržiūrą, priimti reikiamus sprendimus ar teikti Lietuvos Respublikos Seimui priimti reikalingus įstatymų projektus, kuriais būtų:
1. nustatyti ir užtikrinti vienodi gerosios valdysenos principai tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek ir visoms (ne tik viešo intereso) savivaldybių valdomoms įmonėms;
2. nustatyta tvarka, pagal kurią Valstybės kontrolės, Vyriausybės atstovų įstaigos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų priimti sprendimai ir rekomendacijos būtų privalomi įgyvendinti tiek valstybės, tiek savivaldybių valdomoms įmonėms arba argumentuojami teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais;
3. VšĮ Valdymo koordinavimo centras (toliau - VKC) įpareigotas užtikrinti, kad nepriklausomų kolegialių valdymo organų narių dalyvavimas būtų privalomas visose (ne tik viešo intereso) savivaldybių valdomose įmonėse, turinčiose kolegialius valdymo organus, o VKC atliktų ir savivaldybių valdomų įmonių nepriklausomų narių atranką;
4. išnagrinėta galimybė riboti savivaldybių valdomoms įmonėms vykdyti vidaus pirkimų sandorius, jei jos atsisako sudaryti kolegialius valdymo organus ar į juos deleguoti nepriklausomus narius.
3. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.

)

„Naujos kartos Lietuva“ plano projekto tikslų pristatymas ir jų pagrindimas Susisiekimo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Energetikos ministerijos kuruojamose srityse
(NUTARTA: Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei atitinkamų ministerijų dėmesį į tai, kad Ekonomikos komitetas, apsvarstęs „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą Ekonomikos komiteto kuruojamose srityse, remia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Energetikos ministerijos iniciatyvas, kurioms lig šiol nepavyko gauti pakankamo finansavimo. Taigi Ekonomikos komiteto vertinimu, didesnis nei šiuo metu numatoma finansavimas turėtų būti skiriamas inovacijoms, taip pat atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti, įskaitant, bet neapsiribojant papildomu septyniasdešimt milijonų eurų finansavimo numatymu vandenilio gamybai Lietuvoje skatinti, o turizmo srities priemones, skirtas šio sektoriaus konkurencingumui didinti, būtų tikslinga įtraukti į „Naujos kartos Lietuva“ plano projektą kaip atskirai vykdomą reformą. Ekonomikos komiteto vertinimu, trūksta pagrindimo bei apibrėžtumo dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos projekte siūlomų taikyti priemonių. )

Dėl civilinės aviacijos perspektyvų Lietuvoje
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Lietuvoje yra gerai išvystytas visų pagrindinių aviacijos sričių įmonių tinklas, o Lietuvos aviacijos įmonės turi puikią reputaciją pasaulinėje oro transporto rinkoje; 1.2. Lietuvoje yra gera infrastruktūra (4 oro uostai, Kauno oro uosto LEZ, 28 aerodromai), aviacijos sektoriuje dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir yra stipri aviacijos specialistų rengimo ir mokymosi bazė; 1.3. Reorganizuota valstybinė aviacijos sektoriaus priežiūros sistema, aukštas valstybės skaitmenizavimo lygis; 1.4. Nėra patvirtintos valstybinės ilgalaikės aviacijos raidos strategijos, neaiškios oro uostų vystymo kryptys, nepakankami valstybės dėmesys ir pagalba aviacijos įmonėms, ypač COVID pandemijos metu; 1.5. Reguliacinė aplinka nelanksti ir vis dar inertiška. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant pilnai išnaudoti visą turimą Lietuvos aviacijos potencialą siūlyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją: 2.1. Sudaryti nuolat veikiančią Nacionalinę patariamąją aviacijos tarybą prie Susisiekimo ministerijos, kurios veikloje dalyvautų ir asocijuotų aviacijos įmonių atstovai; 2.2. Kartu su Nacionaline patariamąja aviacijos taryba imtis priemonių (gerinti teisinį reguliavimą) siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – kad Lietuva taptų pasauliniu aviacijos paslaugų klasteriu; 2.3. Parengti ilgalaikę valstybinę aviacijos (transporto) plėtros strategiją ir priemonių planą, siekiant įgyvendinti 2.2. punkte nustatyto tikslo ir šalinant esamus trūkumus; 2.4. Atsisakyti žalingos praktikos taikant išplėstinę ir perteklinę teisės aktų interpretaciją, kuri ne tik mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą kitų ES teisinėje sistemoje veikiančių įmonių atžvilgiu, bet ir žlugdo dešimtmečiais kurtą verslą, veda aukščiausius reitingus ir autoritetą pasaulinėje rinkoje turinčias Lietuvos aviacijos įmones link bankroto arba veiklos persikėlimo į užsienį. 2.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

Dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu
(Komiteto 2021 m. gegužės 12 d. posėdyje  pakartotinai  priimtas sprendimas LR Vyriausybei: NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. Pakartotinai įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1.1. priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ realaus vykdymo, taip pat atskiros subsidijų priemonės Turizmo sektoriui sukūrimo tikslingumo; 1.2. šiuo metu taikomos palūkanų kompensavimo tvarkos peržiūros numatant, kad palūkanų kompensavimo mechanizmas būtų taikomas ir paskoloms, paimtoms iki 2020 m. sausio 1 d.; 1.3. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos priemonė – pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimas - nepasieks visų turizmo rinkos dalyvių (ši priemonė negali būti taikoma kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų versle), apsvarstyti ir kitas specifines paramos priemones; 1.4. turizmo srities priemonių, skirtų šio sektoriaus konkurencingumui didinti, finansavimo įtraukimo į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą kaip atskirai vykdomos reformos; 1.5. su Galimybių pasu siejamų atvėrimų, papildomai numatant priemones turizmo sektoriui. 2. Išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. gegužės 21 d. Komiteto 2021 m. kovo 23 d. sprendimas NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1) subsidijų lubų pakėlimo verslo subjektams būtinumo; 2) poreikio peržiūrėti taikomas subsidijų skyrimo tvarkas, siekiant spartinti paramos skyrimo tempus; 3) pridėtinės vertės mokesčio lengvatos laikino išplėtimo ir viešbučių sektoriui; 4) galimybių taikyti darbo užmokesčio subsidijas asmenims, netekusiems darbo antrojo karantino laiku, kurie grįžta į aktyvią darbo rinką; 5) kreipimosi į Lietuvos bankų asociaciją dėl paskolų moratoriumo atnaujinimo galimybių; 6) poreikio imtis veiksmų, numatant de minimis paramos lubų padidinimą; 7) galimybių numatyti papildomą reikiamą finansavimą aukščiau išdėstytoms priemonėms ir sprendimams įgyvendinti; 8) galimybių Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatyti finansavimą turizmo sektoriui; 2. išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 13 d. bei jas pristatyti gyvai Ekonomikos komiteto artimiausiu metu organizuojamuose klausymuose.)

Dėl aktualios statistinės informacijos pristatymo apie šalies ekonominę, finansinę bei socialinę situaciją ir taikomų bei suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą.
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas: atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos statistikos departamento atstovų ir kitų asmenų Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 24 d. posėdyje pateiktą informaciją apie viešai jau teikiamą ir dar planuojamą reguliariai teikti statistinę informaciją apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę bei taikomų ir numatytų taikyti COVI-19 pandemijos paramos verslui priemonių eigą; atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo metu statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę yra teikiama įvairiose skirtingose informacinėse platformose skirtingu reguliarumu, dažniausiai mėnesio tikslumu, o toks dažnumas yra nepakankamas atsižvelgiant į dėl pandemijos greitai kintančią padėtį šalyje; įvertindamas svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją, remiantis 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės „aktualią statistinę informaciją <...> nuolat ją kas savaitę atnaujinant teikti Komitetui“; nusprendė: 1. pritarti Ekonomikos komiteto posėdyje atsakingų institucijų atstovų išdėstytiems planams - artimiausiu laiku užtikrinti statistinės informacijos reguliarų skelbimą vienoje informacinėje platformoje; ir 2. pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti tokius su statistinių rodiklių viešinimu susijusius pakeitimus: 2.1. užtikrinti, kad reguliariai teikiama statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę pilnai apimtų 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu patvirtintą statistinių duomenų lentelę (išsiųstą Vyriausybei 2020 m. balandžio 23 d.) ir svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją; 2.2. užtikrinti, kad teikiama statistinė informacija apie taikomų ir suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą apimtų visas taikomas ir suplanuotas priemones; 2.3. užtikrinti, kad visa aukščiau minima statistinė informacija būtų skelbiama vienoje informacinėje platformoje ir kas savaitę teikiama raštu Ekonomikos komitetui. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )