Pasirengimas vykdyti elektroninės atpažinties paslaugų politiką ir atpažinties paslaugų naudojimas prisijungiant per elektroninius valdžios vartus „epaslaugos.lt"
(NUTARTA: 1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai imtis lyderystės: ir užtikrinti, kad išduodant naują ir keičiant asmens tapatybės kortelę, pagal nutylėjimą, būtų išduodama asmens tapatybės kortelė tinkama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams dokumentams pasirašyti, nepriklausomai nuo to ar asmuo, kuriam išduodama/keičiama asmens tapatybės kortelė pats susimoka už paslaugas ar priklauso, asmenims, kuriems šios paslaugos teikiamos nemokamai. 2. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį. 3. Stebėti pasirengimo vykdyti elektroninės atpažinties paslaugų politikos formavimo ir atpažinties paslaugų naudojimosi, prisijungiant per elektroninius valdžios vartus „epaslaugos.lt“, procesą ir tęsti klausimo svarstymą kituose pakomitečio posėdžiuose. )

2023 m. spalio 24 d. ataskaita Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, įvertindamas Valstybės kontrolės 2023 m. spalio 24 d. ataskaitos Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas” (toliau - Ataskaita) pristatymą, jos išvadas ir rekomendacijas, išklausęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) informaciją dėl taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumų, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir Energetikos ministerijos informaciją dėl susidariusios situacijos, pabrėždamas Lietuvos vartotojų ir viešojo intereso užtikrinimo svarbą, nusprendė: 1. Konstatuoti, kad Ataskaitoje pateikti audituoti klausimai išnagrinėti ir įvertinti neišsamiai bei vienpusiškai, todėl išvados yra nepakankamai objektyvios ir nesukuria konstruktyvios vertės, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus akcentuotinus trūkumus ir netikslumus: <...> <...> NUTARTA: 2. Pasiūlyti Valstybės kontrolei patikslinti 2023 m. spalio 24 d. ataskaitoje Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ nurodytus netikslumus ir iki 2023 m. gruodžio 1 d. pateikti informaciją Ekonomikos komitetui. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai: 3.1. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės nustatytą (2018–2022 m. laikotarpiu) elektros skirstymo infrastruktūros būklę, siekiant užtikrinti tinkamą jos vystymo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimą, peržiūrėti būsimą AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pelno paskirstymą, užtikrinant investicijų vykdymą; 3.2. Atsižvelgiant į geriausias korporatyvinės valdysenos praktikas, papildomai įvertinti ir esant poreikiui priimti reikiamus sprendimus dėl AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dividendų politikos tikslinimo poreikio. 4. Rekomenduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai: 4.1. Nustatyti lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiko kriterijus atitinkamai patikslinant reguliuojamų įmonių kainų nustatymo metodiką. 4.2. Iki 2023 metų gruodžio 29 d. suderinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiką, numatant galimai trumpiausius terminus bei šiuos skirtumus įvertinti nustatant reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas. 5. Rekomenduoti AB „Energijos skirstymo operatorius“: 5.1. Pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiką, numatant galimai trumpiausius terminus; 5.2. Įvertinti investicijų prioritetus ir sudaryti ilgalaikę bendrovės investicijų programą, taip užtikrinant tvarų bendrovės veiklos tęstinumą, finansinį stabilumą, garantuojant viešąjį interesą ir patikimą paslaugų elektros energijos vartotojams teikimą. )

Dėl elektromobilumo programų, finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF), įgyvendinimo
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 4 d. posėdyje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktus duomenis apie tai, kad valstybėje nebus pasiekti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 22 straipsnyje įvardinti tikslai, t. y.: 1) iki 2025 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 procentų metinių pirkimų sandorių; 2) iki 2030 metų M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių pirkimų sandorių, N1 klasės elektromobilių skaičius – 100 procentų); pritaria įvairioms elektromobilių įsigijimo skatinimo priemonėms ir siūlo Susisiekimo ministerijai pakartotinai apsvarstyti galimybes grįžti prie pirminiame plane „Naujos kartos Lietuva“ įtvirtintos priemonės „Skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje“ 1.3. veiklos „1.3. Elektra arba vandeniliu varomų lengvųjų transporto priemonių įsigijimo juridiniams asmenims skatinimas“ įgyvendinimo, tam numatant bei suderinant lėšas, kad tokia veikla galėtų būti įgyvendinama. Pažymėtina, kad 2023 m. vasario mėn. viešuose pristatymuose buvo teigiama, kad šiai priemonei bus skiriama 50 mln. Eur. Po to ši suma mažėjo iki 41 mln. Eur. Tačiau šiuo metu lėšos šios veiklos įgyvendinimui yra išvis nebeplanuojamos. Apie priimtus sprendimus elektromobilumui skatinti Susisiekimo ministerijos prašome nuolat informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad, komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau - įstatymas) įgyvendinimo tvarka, kai su vežėjais, atitinkančiais įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, sudaromos terminuotos sutartys - neatitinka nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso pakeitimų, komiteto išvadose suformuluotos nuomonės ir įstatymų leidėjo siekio keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinant nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą, bei maksimaliai apsaugant keleivių ir vežėjų interesus. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai, Transporto kompetencijų agentūrai, kitoms Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms, pagal kompetenciją: 2.1. patikslinti įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant, kad vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, leidimai išduodami ir sutartys sudaromos neterminuotai, pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojantį Kelių transporto kodeksą (jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikęs prašymą ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo). Po 18 mėnesių, paslaugų teikimą norintys tęsti vežėjai, turi atitikti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto, 182 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus. 2.2. Aktyviau ir konstruktyviai bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus. 2.3. Pristatyti komitetui keleivių vežimo reformos gaires, pateikti komitetui informaciją apie numatomus priimti esminius reformą įgyvendinančius sprendimus. 2.4. Informuoti komitetą apie priimtus ir numatomus priimti sprendimus, susijusius su šiuo komiteto sprendimu. )

Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaita
(2023 m. gegužės 31 d. Ekonomikos komiteto posėdžio protokolo Nr. 108-P-22 išrašas)

Dėl greičio matuoklių diegimo politikos: tikslai, uždaviniai, esama padėtis ir planai
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Greičio matuokliai yra efektyvi, bet ne vienintelė priemonė ir geriausiai veikia visumoje (sąveikoje) su kitomis priemonėmis, užtikrinant saugų eismą keliuose; 1.2. Siekiant didinti vairuotojų sąmoningumą, formuoti jų įprotį laikytis leistino greičio, bei siekiant administracinių nuobaudų skyrimo tikslų yra prasminga, kad paskirtos nuobaudos pasiektų atsakingus asmenis kuo greičiau; 1.3. Jau šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nespėja apdoroti matuoklių perduodamų duomenų, todėl baudų skyrimas vėluoja. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad greičio matuoklių plėtra turi būti proporcinga ir suderinta su galimybėms apdoroti iš jų gaunamus duomenis - pasiūlyti AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai planuojant greičio matuoklių plėtrą konsultuotis, bendradarbiauti su Lietuvos kelių policijos tarnyba, vertinant šios tarnybos pajėgumus ir galimybes laiku ir tinkamai apdoroti didėjančių duomenų kiekį ir skirti administracines nuobaudas. 3. AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai vertinant naujų greičio matuoklių įrengimo perspektyvas ir efektyvumą, išnagrinėti galimybes tam skirtas lėšas panaudoti kelių priežiūros tikslams. )

Dėl elektromobilumo programų finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF) įgyvendinimo
(NUTARTA. Periodiškai tęsti šio parlamentinės kontrolės klausimo nagrinėjimą komitete. )