Seimo komisija siūlo nepritarti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektui

2018 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

2018 m. birželio 13 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdyje papildomos komisijos teisėmis svarstė Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektą (XIIIP-2075) ir nutarė siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Komisijos posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pristatė įstatymo projekto tikslus ir uždavinius. Akcentuota, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas vykdyti psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją, užtikrinti visų asmenų vienodas teises į kokybiškas ir prieinamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų teises, atitinkančias galiojančias Civilinio kodekso nuostatas.

Komisijos nariai kėlė klausimus dėl įstatymo projekto rengėjo – Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos darbo grupės – nepakankamo bendradarbiavimo ir kompromisų nesuradimo, diskutuojant su žmogaus teises ginančiomis institucijomis. Daugiausia diskutuota dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo taikymo sąlygų, sprendimų dėl minėtų procedūrų  pratęsimo ir tokių sprendimų apskundimo teisinio reglamentavimo. 

Komisijos posėdyje dalyvavę Seimo kontrolierių įstaigos atstovai išsakė nemažai kritinių pastabų dėl įstatymo projekto: neišbaigtumo (neatspindint psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kompleksiškumo), nepakankamo priverstinio hospitalizavimo sąlygų reglamentavimo, priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo procedūrų neatskyrimo, priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo be teismo leidimo trukmės ir kitų klausimų. Seimo kontrolierius Raimondas Šukys akcentavo, kad „įstatymo projekte nėra nurodoma nuosekli priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo procedūra, nėra aiškių ir konkrečių galimo priverstinio hospitalizavimo kriterijų.“ Pažymėta, kad tai neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisinių konvencijos nuostatų, reglamentuojančių, kad negalia negali būti priverstinio hospitalizavimo pagrindu. Seimo kontrolierius taip pat akcentavo, kad žmogaus teises apribojančios priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo procedūros turėtų būti aiškiai atskirtos ir įstatyme (o ne poįstatyminiuose teisės aktuose) atskirai nustatomi jų taikymo principai, sąlygos ir teisiniai pagrindai. Taip pat pabrėžta, kad įstatymo projekte pateiktos nuostatos neatitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Neįgaliųjų teisių komiteto pateiktų rekomendacijų.

Komisija po ilgos diskusijos bei prieštaringų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo kontrolierių įstaigos atstovų pasisakymų dėl įstatymo projekto, nutarė siūlyti Seimo valdybai sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, į jos sudėtį įtraukiant įvairių sričių ekspertus, ir jai pavesti parengti naują Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Komisija taip pat svarstė klausimą dėl ribojimų, susijusių su asmens psichikos sveikata, dirbti tam tikrą darbą peržiūrėjimo. Komisijos posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos psichologų sąjungos atstovai pagal kompetenciją išsakė savo pozicijas dėl duomenų apie asmens sveikatą apsaugos, teisės gauti informaciją apie asmens sveikatą ribojimo ir tokios informacijos apimties (istorinių duomenų), taip pat tikslingumo peržiūrėti ribojimus dirbti tam tikrą darbą, nustatytus poįstatyminiuose teisės aktuose (sveikatos tikrinimo tvarkos aprašuose, leidimo dirbti su įslaptinta informacija ir pan.). Komisija ketina išsamiau svarstyti šį klausimą Seimo rudens sesijos metu.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko pavaduotojas

Andrius Navickas, mob. 8 698 42666

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato vedėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 239 6855