Dėl priklausomybės ligų gydymo paslaugų finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų
(Komisijos posėdžio metu vyko diskusija dėl PSDF išlaidų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas išvardijo PSDF biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, teikiamas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Komisijos nariai susipažino su šių paslaugų teikimo dinamika pagal paslaugų grupes 2018– 2020 m. Yra numatyta priklausomybės ligų gydymo paslaugų plėtra: Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Stacionarinių priklausomybės ligų gydymo pagal Minesotos programą paslaugų teikimo asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) patologinio potraukio azartiniams lošimams tvarkos aprašas. Nustatyta šios paslaugos kaina, mokama už kiekvieną lovadienį – 58, 81 eurų (gydymo kursas apima 28 dienas); per metus numatoma gydyti 1000 asmenų, šių paslaugų apmokėjimui prireiks 1,6 mln. eurų. )

Dėl licencijų patęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti
(Komisija posėdyje, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovams bei kitiems priklausomybės ligų specialistams, taip pat svarstė klausimą dėl galimo licencijų pratęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda savivaldybės, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje licencijos šiuo metu yra išduodamos neterminuotam laikui. Licencijų išdavimo rinkliava sudaro 490 eurų. Valstybės rinkliava mokama į išduodančios savivaldybės biudžetą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Komisijos nariams pristatė kitų užsienio šalių (Lenkijos, Latvijos, Airijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės) patirtį ir licencijavimo ypatumus šiose šalyse. Minimose užsienio šalyse licencijos dažniausiai yra ,,terminuotos“, su galimybe jas prasitęsti (arba numatyti kasmetiniai mokesčiai nuo apyvartos/prekybos ploto vertės). Alkoholio fizinis prieinamumas ribojamas nustatytu licencijų skaičiumi arba reikalavimais prekybos vietoms. Kai kuriose šalyse, prieš išduodant licenciją, yra numatyti specialūs ,,atsakingo tiekimo“ kursai personalui. Komisija svarstys ir ieškos būdų dėl galimybės ir Lietuvoje sukurti licencijų pratęsimo modelį, kai rinkliavos lėšas, gautas už licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, būtų galima panaudoti savivaldybės teritorijose vykdomoms pagalboms priemonėms priklausomiems asmenims remti. )

Dėl priklausomybės ligų gydymo apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dinamikos (paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose)
(Komisija Balandžio 14 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdžio metu domėjosi priklausomybės ligų gydymo apmokėjimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose. Planuojama išklausyti Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu darbo grupės rengiamo Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugų ir prieinamumo gerinimo plano pristatymo. Posėdyje pranešimus pristatė ir į klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. )

Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos
(Kovo 17 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai domėjosi, kokios yra galimybės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ir kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse gauti socialinėms kampanijoms neatlygintinai skiriamą reklamos dalį ir kurioms kampanijoms yra suteikiami prioritetai. Apie socialinės informacijos transliacijas LRT programose, Komisiją supažindino viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Komunikacijos departamento vadovė Rūta Putnikienė. Pranešėja apžvelgė 2018–2020 m. nemokamos socialinės reklamos LRT televizijos kanaluose dinamiką, kuri rodo kasmetinį neatlygintinų socialinės informacijos klipų transliacijos augimą: 2018 m. – 55 proc., 2019 m. – 56 proc., 2020 m. – 70 proc. LRT televizijos kanalų neatlygintinai transliuojamos socialinės reklamos kiekis yra keliasdešimt kartų didesnis nei kitų televizijų. R. Putnikienė informavo, kad nuo 2020 m. birželio mėn. vienai socialinei kampanijai neatlygintinai yra skiriama 30 klipų. Turint ribotą eterio laiką, buvo būtina priimti sprendimus, todėl peržiūrėjus tvarką, nuo didžiulio kiekio klipų ribotam skaičiui kampanijų buvo pereita prie optimalaus klipų kiekio didesniam kampanijų skaičiui. Kilus pandemijai, parengti ir dideliu dažniu transliuoti televizijos klipai apie COVID-19 viruso prevenciją. LRT televizijos kanalais ištransliuotos 22 tiesiogiai su pandemija susijusios kampanijos, kurių bendras transliacijų laikas – 1 178 min. arba 20 val. LRT toliau tęsia savo misiją ir prisijungė prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamos komunikacijos kampanijos apie skiepus nuo COVID-19. LRT transliuoja renginius, labdaros koncertus, kurių metu renkamos piniginės lėšos socialiai pažeidžiamoms grupėms, visuomenei aktualioms socialinėms problemoms spręsti. Siekiant užtikrinti efektyvų lėšų pritraukimą, per metus rengiami keturi labdaros renginiai, kurių komunikacijai LRT skiria ypatingą dėmesį. Nacionalinio transliuotojo atstovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos mėnesį LRT priėmė sprendimą nebetransliuoti rėmimo pranešimų, susijusių su lažybomis ar lošimais. Lošimų priežiūros tarnybos prašymu, LRT televizijoje 2017–2020 m. buvo transliuojami tarnybos parengti prevenciniai klipai, kuriems buvo skirtos 924 minutės eterio. R. Putnikienei apžvelgus galimybes transliuoti informaciją LRT eteryje ir esant būtinybei prisitaikyti prie kintančio poreikio visuomenėje, pandemijos bei kitų būtinų priimti sprendimų, 30 nemokamų TV klipų transliacijų išlieka ir yra skiriamos visiems besikreipiantiems socialiniams partneriams. Komisijos posėdyje dalyvavę viešosios įstaigos „Jaunimo linija“, Maltos ordino pagalbos tarnybos (Maltiečiai) atstovai pabrėžė, kad labai vertina tokią galimybę. Ignas Rubikas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas ir Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) tarybos narys, Komisijos narius supažindino su VVSSF sukauptų lėšų iš Vyriausybės nustatyto procento iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir tabaką, panaudojimą visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant ir socialinę reklamą. Pranešėjas pateikė skaičius: 30–40 proc. visų VVSSF lėšų yra skiriama socialinės informacijos komunikacijos kampanijai. 2020 m. viešajai komunikacijos kampanijai buvo skirta 1,2 mln. eurų, 2021 m. yra numatyta skirti 750 tūkst. eurų lėšų. VVSSF skiriamomis lėšomis, planuojant socialinės ir šviečiamosios informacijos sklaidą, galima pasitelkti visus svarbiausius komunikacijos kanalus, ne tik nacionalinę, bet ir regioninę spaudą, kitas visuomenės informacijos sklaidos priemones, tokiu būdu yra pasiekiamas platus auditorijos ratas. I. Rubikas pažymėjo, kad 2021 m. komunikacijos kampanija apims tiek COVID-19 viruso prevencijos kampaniją, tiek ir informaciją apie skiepus nuo COVID-19. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl tinkamiausių kanalų ir kitų aspektų šioms kampanijoms parinkimo. Komisija išklausė informaciją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos. )

Dėl tarptautinės narkotikų politikos
(Vasario 24 d. posėdyje, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, supažindimo Komisijos narius su narkotikų politika tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje. Svarbiausiu įvykiu galima laikyti Lietuvos išreikštą ketinimą kandidatuoti į Narkotinių medžiagų komisijos nares 2022-2025 m. kadencijai. Artimiausi rinkimai vyks 2021 m. balandžio 21 d., kuomet Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC) rinks šalis į tris laisvas Rytų Europos šalių grupės vietas. Šiai dienai, norą išreiškusios yra Lietuva ir Rusija. NTAKD vykdo Lietuvos kandidatavimo kampaniją, yra parengęs šiai kampanijai skirtą informacinę medžiagą (brošiūrą ir reklaminį kampanijos vaizdo klipą), kuri bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija turėtų būti išplatinta ECOSOC valstybėms narėms, taip pat, informaciją apie kandidatavimą, skirtą interneto svetainės skilčiai (http://ntakd.lrv.lt/en/events-1/lithuania-candidate-to-the-commission-on-narcotic-drugs). Tikimasi, kad bus patikėta Lietuvos kaip gerosios narkotikų politikos praktikos įgyvendintoja ir tapsime ta šalimi, kuri taip pat, galės balsuoti už tarptautinius sprendimus dėl narkotikų politikos. Departamentas pristatė, kokiose organizacijose atstovauja Lietuvą tarptautinėje erdvėje: ES Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės (angl. Horizontal working party on drugs, HDG) narys, Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijoje ( angl. The Commission on Narcotic Drugs, CND), yra Europos Tarybos Pompidou grupės narys. Posėdžio metu, NTAKD atstovai, pristatydami narkotikų politiką tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje, kalbėjo apie tarptautinę narkotikų kontrolės sistemą, pagrįstą trimis tarptautinėmis narkotikų kontrolės konvencijomis, kurių pagrindinis deklaruojamas tikslas yra apsaugoti žmogaus sveikatą ir gerovę, taip pat, supažindino su svarbiausiais politiniais šios srities dokumentais. Apžvelgė pagrindines Europos Sąjungos narkotikų politikos kryptis: ES Taryba po aktyvių ir rezultatyvių diskusijų, 2020 m. gruodžio 18 d. patvirtino ES narkotikų strategiją 2021-2025 m., kurioje pateikiama visa apimanti 2021–2025 m. Europos Sąjungos narkotikų politikai skirta politinė sistema ir prioritetai. Strategijos tikslai yra siejami su visuomenės ir asmenų gerove, visuomenės sveikatos apsauga ir propagavimu, aukšto plačiosios visuomenės saugumo ir gerovės lygio užtikrinimu ir sveikatos raštingumo didinimu. Pranešėja Gražina Belian pažymėjo, kad 14 šalių jau yra įgyvendinamos nacionalinės narkotikų politikos strategijos, kurias vykdant sprendžiami ne tik su neteisėtais narkotikais susiję klausimai, bet ir įvairialypės priklausomybės medžiagoms ir priklausomybę sukeliančio elgesio problemos: visuose dokumentuose, taip pat sprendžiama alkoholio problema, dešimtyje – tabako, devyniuose – vaistų, aštuoniuose – kito priklausomybę sukeliančio elgesio, pavyzdžiui, lošimo problemos. Taip pat, buvo apžvelgta situacija, kaip Lietuva atrodo tarptautinės ir Europos Sąjungos politikos kontekste. Pagrindas kompleksiniam požiūriui į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“, kuria buvo raginama formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje. Kitas svarbus dokumentas – Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa (Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 m.), kuri numato koordinuotą, ilgalaikę, kompleksinę ir subalansuotą valstybės politiką psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkančią Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų politikos kryptis. Posėdžio metu, Komisijos nariams buvo pristatytas video filmukas apie dekriminalizavimo sampratą, kuriame aiškiai išskirtos dekriminalizavimo – depenalizavimo – legalizavimo sąvokos. )

Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų
(Vasario 17 d. posėdyje Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys apžvelgė Lošimų priežiūros tarnybos veiklos aktualijas, pateikė statistinius duomenis ir įvardino pagrindines veiklos sritis. Likusi posėdžio dalis buvo skirta azartinių lošimų prevencinės veiklos aktualijoms, leidinio „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“ pristatymui, diskusijoms ir Komisijos narių klausimams pranešėjams. Komisijos posėdyje, taip pat, dalyvavo azartinių lošimų ir loterijų organizatorių atstovai. Lošimų priežiūros tarnybos konsultantas Oleg Mackevič, Komisijai pristatė pagrindinius LPT vykdomos prevencinės veiklos aspektus. Pasidžiaugė, 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimu patvirtintu Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planu ir jame numatytomis plano įgyvendinimo priemonėmis. Išvardijo pagalbos galimybes probleminiams lošėjams, apžvelgė esamą situacija, apimančią 2004–2020 metus ir LPT vykdomą prevencinę veiklą: • Savanoriškų prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų priėmimą. Vidutiniškai gaunama: 13 prašymų per parą, 89 prašymai per savaitę, 381 prašymai per mėnesį. Per 2020 m. gauti 5 816 tokie prašymai (2019 – 5 079). Didžiąją dalį (30 proc.) prašymų teikėjų sudaro 31-40 m. amžiaus vyrai. Naujausiais duomenimis, tokių prašymų iki 2020 m. vasario 11 d. pateikta 18 076. • Psichologinę pagalbą ir konsultacijas (telefonu, raštu, internetu, gyvai, Artimųjų savitarpio paramos grupėse). 2020 m. tokių konsultacijų atlikta 1 959, apie 658 val. (2019 – 1 778 konsultacijų, apie 429 val.). 15 asmenų vykdomos tęstinės psichologų konsultacijos. • Socialinę reklamą (vaizdo klipai, garso klipai, prevenciniai plakatai). • Paskaitų ir pranešimų skaitymą (kariuomenės daliniuose, universitetuose, kolegijose, gimnazijose, Jaunimo linijoje, Minesotos programoje, konferencijose). Posėdyje prof. dr. Gediminas Navaitis pristatė naują, 2021 m. pasirodžiusį leidinį „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“. Komisijai pateikta informacija, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis žmonių nebesirinko žaisti loterijų, nes rečiau lankėsi prekybos centruose, ir tik 1,1 proc. dažniau žaidė loterijose. G. Navaitis pažymėjo, kad nei Lietuvoje, nei užsienyje atlikti tyrimai nerodo, kad dalyvavimas loterijose yra priklausomybė nuo loterijų, tai daugiau yra masinis laisvalaikio leidimo būdas. Lietuvoje per 2019 m. buvo parduota 116 160 592 loterijų bilietai už 113 890 906 eurų sumą. Tais metais laimėtojams išmokėta 64 031 429 eurų. Per 2019 m. į valstybės biudžetą didžiųjų loterijų organizatoriai sumokėjo 5 631 916 eurų mokesčių ir skyrė labdarai arba paramai 9 111 280 eurų. 2018 m. atlikto reprezentuojančio Lietuvos gyventojus tyrimo duomenimis, tik labai maža dalis (0, 2 proc.) lošusių azartinius lošimus kartais lošimams išleido daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. 2020 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai žaidžiantys loterijose, kurių tiražo reikia laukti, per mėnesį joms išleidžia 6, 2 euro. Momentinėms loterijoms per mėnesį išleidžiama 6,1 euro. Pranešėjo manymu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys geriausiai atskleidžia priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymą: nuo 2015 m. tik 60–70 žmonių buvo išleisti pinigai gydymui nuo priklausomybės, t. y. 40–50 tūkst. eurų per metus. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ligų klasifikaciją, priklausomybė nuo azartinių lošimų yra apibrėžiama kaip itin reta liga. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 2020 m. dėl priklausomybės nuo lošimų gydėsi 49 asmenys. Komisijos posėdyje pranešimus skaitę institucijų, akademinės visuomenės, reabilitacijos įstaigos atstovai paskatino jų ir Komisijos narių aktyvias diskusijas dėl esamos padėties: trūksta mokslinių tyrimų, kurie galėtų leisti sužinoti, ar lošimų grėsmė yra tikrai auganti, ar kinta tik jų formos, ar vaikai iš tiesų vis labiau linkę lošti, ar tai tik nepagrįstas nerimas matant vis didesnę kompiuterių ir technologijų, interneto vaidmenį mūsų gyvenime. Rūpestį kelia ir spragos teikiant konsultacijas su lošimų keliamais sunkumais susiduriantiems žmonėms, trūksta prieinamų psichologų paslaugų, informacijos apie nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centruose, reikia tobulinti psichologų pasirengimą konsultuoti priklausomus žmones. Vis dar neveikia efektyvi prevencija, susitelkta į paskaitas, nors informacijos teikimas yra pripažinta neveiksminga prevencijos priemone, turi būti skubiai persiorientuojama į mokslu pagrįstą prevenciją, nukreiptą į vaiko asmenybės ugdymą. Komisija planuoja atskiro posėdžio metu svarstyti klausimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos. 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisai, savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. Minėto įstatymo pataisa įpareigoja visus be išimties Lietuvoje registruotus ir savo veiklą vykdančius lošimų organizatorius neleisti lošti asmenims, įtrauktiems į minėtą registrą. Už minėto įstatymo nesilaikymą lošimų organizatoriams yra numatyta administracinė atsakomybė. )

Dėl NTAKD parengtų rekomendacijų savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo
( Vasario 10 d. posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas Komisijai pristatė Departamento parengtas rekomendacijas savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo. Siekiant puoselėti gyventojų sveikatą, socialinę gerovę, svarbus yra psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo užtikrinimas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Savivaldybės gali prisidėti prie subalansuotos psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo politikos įgyvendinimo. Pranešėjas informavo, kad Departamentas 2020 m. atlikęs savivaldybių NKK apklausą apie jų vykdytą veiklą 2019 m. bei mokymų poreikį specialistams, parengė ir išplatino rekomendacijas savivaldybėms dėl NKK veiklos stiprinimo „Rekomendacijos savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų veiklos stiprinimui“. Taip pat, Departamentas 2020 m. organizavo mokymus, kuriuose 135 NKK nariai patobulino kompetencijas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. Parengtos rekomendacijos savivaldybėms apima šiuos pagrindinius siūlymus: • Savivaldybėse steigti NKK (2019 m. NKK buvo įsteigtos ir veiklą vykdė tik 34 savivaldybėse); • pasirengti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos programas; • atlikti vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėjimą ir vertinti vykdomos veiklos rezultatus; • vadovautis patikima statistika, kuri leistų planuoti ir matuoti vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos kokybę, užtikrinti duomenų palyginamumą; • viešinti NKK veiklą, išryškinant gerąją darbo patirtį, dalintis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybių NKK; • stiprinti bendradarbiavimą su valstybės bei savivaldybės institucijomis, įstaigomis sprendžiant aktualius klausimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų kontrole ir vartojimo prevencija; • intensyviau bendradarbiauti ir gerinti komunikaciją tarp savivaldybėse įkurtų tarybos komitetų, komisijų bei sukurtų darbo grupių Šiuo metu rengiamame naujame strateginiame dokumente – Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 metų, yra planuojama savivaldybių narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos komisijų veiklos stiprinimą numatyti kaip atskirą įgyvendinimo kryptį. Komisijos nariai, dalyvaujant įvairių institucijų atstovams, aktyviai diskutavo dėl NKK tobulinimo galimybių, pasidžiaugė, kad šios rekomendacijos prisidės prie NKK darbo gerinimo, esant narių kaitumui, buvo svarstoma, ar nevertėtų pagalvoti ir apie NKK veiklos išplėtimo galimybę, neapsibrėžiant tik psichoaktyvių medžiagų kontrolės ir prevencijos kontrole. )

Dėl Komisijai adresuotų kreipimusi dėl socialinio ir emocinio ugdymo užtikrinimo priemonių įtraukimo į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą (Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija, Klaipėdos rajono švietimo centras, Lietuvos mokyklų vadovų as
(Priklausomybių prevencijos komisija 2021 m. vasario 10 d. posėdyje išnagrinėjo Komisijai adresuotus Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos, Klaipėdos rajono švietimo centro, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus, VšĮ „Vaiko labui“, Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos kreipimusis. Komisija pritaria socialinio ir emocinio ugdymo užtikrinimo priemonių įtraukimui į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Komisija rekomenduoja Vyriausybės kanceliarijai, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimą, derinimo ir viešo aptarimo stadijose, aktyviai diskutuoti su suinteresuotomis institucijomis, atsižvelgti į poreikį tobulinti planą ir užtikrinti socialinio ir emocinio ugdymo horizontalią integraciją į švietimo turinį. )

Dėl savivaldybių visuomenės sveikatos biurų paslaugų teikimo priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino metu. Priklausomybių mažinimo Plungės rajono savivaldybėje 2018–2025 metų programos kaip pil
(Priklausomybių prevencijos komisija (toliau – Komisija) išklausė Plungės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro priemonių apie „Priklausomybių mažinimo Plungės rajono savivaldybėje 2018-2025 m. programos“ (toliau – Programa) vykdymo eigą ir rezultatus. Komisija teigiamai įvertino Plungės rajono savivaldybės, Plungės visuomenės sveikatos biuro pastangas ir Programos 3 uždavinį „Didinti priklausomų nuo alkoholio asmenų motyvaciją ir teikti jiems kompleksinę pagalbą“ bei uždaviniui įgyvendinti numatytas priemones. Atsižvelgdama į Komisijos posėdžio metu išklausytą informaciją, Komisija siūlo: 1. Plungės rajono savivaldybei toliau tęsti uždavinyje numatytų priemonių įgyvendinimą. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai rekomenduoja išanalizuoti uždavinyje numatytų priemonių įgyvendinimą, galimybes šią praktiką paskleisti visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse, siekiant, kad būtų sukurta psichikos sveikatos paslaugų sistema, kurioje būtų užtikrinta tęstinė pagalba priklausomiems žmonėms bendruomenės lygmenyje. Visuomenės sveikatos biurai, propaguodami sveikos gyvensenos principus, organizuotų priklausomų žmonių identifikavimą bei motyvacinius pokalbius, pasirenkant priklausomybės gydymosi būdą, palaikytų priklausomų asmenų stebėseną bei ryšį, suteiktų jiems tinkamą pagalbą po grįžimo iš gydymo įstaigų. Spręsti šių teiktinų paslaugų finansavimą. )

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento veiklos pristatymas
(Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pristatė Departamento veiklą. Pranešėja įvardijo pagrindinius penkis Departamento prioritetus 2021 metams: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinės veiklos kokybės užtikrinimas, ūkio subjektų priežiūros funkcijų efektyvumo ir veiklos skaidrumo didinimas bei administracinių paslaugų gerinimas, inovatyvios stebėsenos vystymas, kandidatavimas dėl Lietuvos tapimo oficialia Jungtinių Tautų Narkotikų komisijos (angl. CND) nare 2021 m., psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos krypčių suformulavimas Nacionalinėje darbotvarkėje. Komisijos nariai buvo informuoti, kad dar 2018 m. pabaigoje buvusi patvirtina Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės 2018-2028 m. programa yra keičiama į dokumentą „Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės klausimais iki 2035 m.“. Komisijoms nariams buvo patikinta, kad šiuo dokumentu ir toliau bus siekiama psichoaktyviųjų medžiagų politikos nuoseklumo: dvigubai mažesnio suvartojamojo alkoholio kiekio, tenkančio gyventojams (amžius -15+), dvigubai mažiau rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį 15–64 m. gyventojų dalies, išlaikyto dvigubai mažesnio nei ES šalyse narkotikų vartojimo paplitimo tarp 15–64 m. gyventojų, tris kartus išaugusio pakaitinio gydymo, dvigubai sumažėjusio švirkščiamųjų narkotikų vartojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose, suvaldyto naujų ŽIV atvejų, siejamų su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu, plitimo, 0 mirčių dėl narkotikų perdozavimo. Komisijos nariams buvo įvardintos grėsmės, su kuriomis Departamentas susiduria savo kasdieninėje veikloje, taip pat, aptartos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimo priemonės. Pristatyta Departamento kaip Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo Reitox nacionalinio centro Lietuvoje veikla, apimanti internetines apklausas, narkotikų tyrimo paslaugas, likučių švirkštuose analizę, nuotekų vandens analizę, skubios pagalbos suteikimo ligoninėje atvejus. Komisija ir ateityje planuoja bendradarbiauti su Departamentu. )