Komisijos veiklos kryptys ir įgaliojimai

Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija. Joje turi būti atstovaujamos visos Seimo frakcijos. Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius ir Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos. Seimo frakcijų pasiūlymai dėl kandidatų į Etikos ir procedūrų komisiją Seimo Pirmininkui pateikiami raštu.

Jeigu Seimas du kartus iš eilės nepatvirtina tos pačios Seimo frakcijos pasiūlyto kandidato, dėl trečią kartą šios frakcijos pasiūlyto kandidato į komisijos narius atskirai nebalsuojama.

Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją.

Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:

rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;

vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių;

prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;

nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;

kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį;

analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, skelbti Seimo interneto tinklalapyje informaciją apie be pateisinamų priežasčių Seimo narių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą;

nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais;

prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas, ir jas saugoti;

remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimais;

savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas;

apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą atsakymą;

nuolat kontroliuoti, ar Seimo nariai nepažeidžia Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir Seimo pavedimu tirti Seimo narių veiklą;

pradėti tyrimą dėl galimo Seimo nario padaryto Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo.

Jeigu pradėjus tyrimą kyla įtarimų, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ar 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Etikos ir procedūrų komisija pasiūlo Seimui pavesti jai atlikti Seimo nario veiklos tyrimą arba sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Seimo pavedimu atlikusi Seimo nario veiklos tyrimą ir nustačiusi, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Etikos ir procedūrų komisija kartu su atlikto tyrimo išvada pateikia Seimui nutarimo projektą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte ir šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

Jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką, Etikos ir procedūrų komisija ne mažesne kaip 4/5 visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą.

Jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai padarė nusikaltimą, Etikos ir procedūrų komisija artimiausiame Seimo posėdyje apie tai praneša Seimui ir nedelsdama raštu Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 2, 3, 4 dalyse nustatytais atvejais Etikos ir procedūrų komisijos darbo tvarkai mutatis mutandis taikomos Seimo statuto 233–236 straipsnių nuostatos.

Lietuvos Respublikos Seimo statutas, 77-78 straipsniai