Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė septynias rezoliucijas

2017 m. lapkričio 3 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja G. Barysaitė)

Spalio 23–27 d. Seimo rūmuose posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija baigė posėdžių sesiją ir spaudos konferencijoje pristatė 7 rezoliucijas:

1. Dėl galimybių grįžti gyventi į Lietuvą sudarymo

2. Dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos 2018 m. liepos 1 d.

3. Dėl Lietuvos informacinio saugumo

4. Dėl pilietybės išsaugojimo

5. Dėl valstybės pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis užsienyje priemonių tobulinimo

6. Dėl pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą

7. Dėl „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo

    

   Viename iš posėdžių komisijos nariai siekė įsiklausyti į išvykusių lietuvių išsakomus lūkesčius tam, kad juos suburtų, jiems padėtų grįžti ir pagelbėtų iš naujo integruotis Lietuvoje. Priimtoje rezoliucijoje Dėl galimybių grįžti gyventi į Lietuvą sudarymo komisija kviečia Vyriausybę visiems norintiems grįžti į Lietuvą asmenims aktyviai teikti visą reikiamą informaciją „vieno langelio“ principu, laikytis Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo terminų, remti verslumo ir užimtumo skatinimo programas, socialinės ir kitokios atskirties mažinimo, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių vienijimo, lietuvybės stiprinimo ir kitus projektus bei iniciatyvas, padedančias užsienio lietuviams išlaikyti ryšį su Lietuva ir į ją sugrįžti. Komisija taip pat prašo Švietimo ir mokslo ministeriją sudaryti sąlygas grįžtančiųjų gyventi į Lietuvą vaikams sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją – numatyti reikiamą pagalbą ir paramą grįžtantiesiems. Visas kitas atsakingas valstybės institucijas komisija kviečia aktyviau bendradarbiauti su Pasaulio lietuvių bendruomene ir kitomis užsienio lietuvių bendruomenėmis. Taip pat komisija kreipėsi į Seimą su prašymu priimant įstatymus ir kitus teisės aktus atsižvelgti į jų įtaką emigracijai, užsienio lietuvių ryšių su Lietuva išlaikymui ir jų grįžimui į Lietuvą.

   Komisija daug dėmesio skyrė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pasirengimui. Po įvairių sričių specialistų pranešimų ir aktyvios diskusijos komisija, atsižvelgusi į Pasaulio lietuvių vienybės dienos paminėjimo ir užsienio lietuvių bendruomenių pristatymo 2018 m. liepos 1 d. svarbą užsienio lietuvių ir Lietuvos ryšiams stiprinti, ir į tai, kad šis renginys yra integrali Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir tam skirtos Dainų šventės programos dalis, rezoliucijoje Dėl Pasaulio lietuvių vienybės dienos 2018 m. liepos 1 d. paprašė Seimą ir Vyriausybę rasti galimybę skirti reikiamas tikslines lėšas šiam renginiui finansuoti iš 2018 m. Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo programai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

   Komisija, išklausiusi ministerijų ir įvairių sričių atstovų pranešimus ir ilgai diskutavusi apie šiuolaikinėje informacinėje erdvėje kylančius pavojus ir grėsmes, palaikydama patriotiškumo idėjų sklaidą, ypač jaunimo ugdymą, priėmė rezoliuciją Dėl Lietuvos informacinio saugumo, kurioje pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai įtraukti informacinio saugumo raštingumo ugdymą į švietimo programas Lietuvos mokyklose ir užsienio lituanistinėse mokyklose bei skirti lėšas Lietuvoje ir užsienio lituanistinėse mokyklose dirbančių mokytojų parengimui mokyti informacinio saugumo raštingumo ir parengti atitinkamą mokymo medžiagą.

   „Simboliška, kad visi kartu paminėjome nepriklausomos demokratinės valstybės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-metį,“ – Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencijoje pasidžiaugė komisijos pirmininkas Antanas Vinkus pabrėždamas, kad „kartu su komisija tą dieną diskutavo ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Lansbergis“. Išklausiusi pranešimus, gerbdama Konstitucinio Teismo sprendimą ir palaikydama Seimo narių išreikštą politinę valią svarstant Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti teisę po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems piliečiams ir įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę, išsaugoti Lietuvos pilietybę, komisija priėmė rezoliuciją Dėl pilietybės išsaugojimo, kurioje prašo Seimo užtikrinti gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę, pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

   Šiuolaikinė vergystė ir prekyba žmonėmis yra labai skaudus išvykusiems gyventi svetur klausimas. Apie tai nuolat diskutuoja komisijos nariai. Didelį nerimą kelia tai, kad Lietuvos piliečiai dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis, potencialių aukų sąmoningumas yra žemas, jos nežino savo teisių, į šios problemos prevenciją įsitraukia tik nedaugelis institucijų. Komisija rezoliucijoje Dėl valstybės pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis užsienyje priemonių tobulinimo pažymi, kad į šią veiklą aktyviai yra įsitraukusios Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos policija, prašo Vyriausybės į kovą su prekyba žmonėmis kviesti įsitraukti ir kitas valstybės institucijas, vykdyti aktyvų Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių regionuose, švietimą vykdant aktyvesnę edukacinę prevenciją per savivaldybes. Rezoliucijoje taip pat prašoma į minėtos problemos sprendimą aktyviau įtraukti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, vykdant moksleivių edukaciją per švietimo sistemos įstaigas, taip pat Švietimo ir mokslo ministeriją, aktyviau įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir kraštų bendruomenes, siekiant skleisti informaciją ir vykdyti prevencinę edukacinę veiklą. Taip pat komisija siūlo Vyriausybei teikti pagalbą prekybos žmonėmis aukoms per Lietuvos diplomatines atstovybes, aktyviau įtraukiant Užsienio reikalų ministeriją ir Vidaus reikalų ministeriją, paskiriant specialiuosius atašė diplomatinėse atstovybėse. Komisija prašo atsakingų valstybės institucijų padėti prekybos žmonėmis aukoms integruotis į visuomenę, teisės aktais užtikrinti prekybos žmonėmis aukų saugumą grįžus į Lietuvą, aktyviau įtraukiant Teisingumo ministeriją.

   Pasaulio lietuvių bendruomenė nori prisidėti pertvarkant ir stiprinant aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje bei gerinant aukštojo mokslo kokybę. Rezoliucijoje Dėl pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą komisija kviečia Seimą priimti sprendimus dėl Lietuvos aukštojo mokslo struktūrinės reformos, siekiant išvengti neapibrėžtumo, kuris trikdo Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojus, esamus ir būsimus studentus ir su Lietuvos mokslo institucijomis bendradarbiaujančius pasaulio lietuvius. Komisija siūlo Seimui aktyviai bendradarbiaujant su pasaulio lietuviais, dirbančiais užsienyje, užtikrinti Lietuvos mokslo tarybos tarptautiškumą, nurodydama būdus, kaip tai pasiekti. Komisija taip pat kviečia Seimą užtikrinti informacinę sklaidą ir finansinę paramą 2018 metais rengiamam Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumui Bostone (JAV).

   Rezoliucijoje Dėl „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos įgyvendinimo komisija siūlo Vyriausybei sudaryti „Globalios Lietuvos“ kūrimo programos atnaujinimo darbo grupę, į kurią būtų įtraukti ir PLB deleguoti atstovai, dalyvausiantys rengiant, derinant ir vertinant šią programą, siekti, kad tautinio tapatumo išsaugojimas taptų šios programos prioritetu, o pačios programos, kuria apibrėžiamas Lietuvos valstybės ryšys ir santykis su užsienio lietuviais, koordinavimą pavesti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijai.

   Į kitą posėdžių sesiją Seimo ir Pasaulio lietuių bendruomenės komisija planuoja susirinkti 2018 metų balandžio mėnesį.

   Komisijos spaudos konferencijos vaizdo įrašą galima rasti čia. Posėdžių vaizdo įrašus galima rasti Seimo „YouTube“ paskyroje. Rezoliucijas galite rasti čia.

    

   Daugiau informacijos:

   Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas

   Antanas Vinkus

   Tel. (8 5) 239 6720

    

   Parengė

   Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėja Jolita Šedauskienė, tel. (8 5) 239 6860, el. p. [email protected]