Komandiruotės pagrindas

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. SV-S-126.

Kviečiančioji institucija

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Komandiruotės vieta ir laikas

Briuselis, Belgijos Karalystė,

2017 m. kovo 5–7 dienos

Komandiruotės 

tikslas

Dalyvauti Briuselyje (Belgijos Karalystė) aukšto lygio susitikimuose su Europos Komisijos (toliau – EK) ir Europos Parlamento (toliau – EP) nariais aptarti: Europos Sąjungos (toliau – ES) ateities, sanglaudos politikos formavimo po 2020 m., energetikos sąjungos, transporto infrastruktūros, ES santykius su Rytų partnerystės šalimis ir Rusija, ES ir NATO bendradarbiavimą ir iniciatyvas gynybos srityje  ir EK prioritetus.

Finansavimo šaltinis

Seimo Europos reikalų komitetui skirtos lėšos

Įvykę renginiai, 

susitikimai

1. Dalykinė vakarienė Europos Komisijos kvietimu;
2. Susitikimas su už saugumo sąjungą atsakingu Komisijos nariu seru Julianu KINGU;
3. Susitikimas su Komisijos Pirmininko J.-C. JUNKERIO vyresniuoju politikos patarėju Telmo BALTAZAR;
4. Rytų partnerystė ir santykiai su Rusija tema;
5. Europos Komisijos politikos prioritetai ir sąveika su kitomis institucijomis;
6. Susitikimas su Energetikos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoju Gerassimosu THOMASU;
7. Susitikimas su už transportą atsakingos Komisijos narės Violetos BULC kabineto vadovu  Mateju ZAKONJŠEKU
8. Susitikimas su Kęstučiu SADAUSKU, Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato direktoriumi;
9. Susitikimas su Vyriausiuoju ES derybininku dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES Micheliu BARNIER;
10. Susitikimas su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento nariais;
11. Susitikimas su EP nariu, Užsienio reikalų komiteto nariu, buvusio jo pirmininku Elmaru BROKU;
12. Susitikimas su EP nariu, Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange’u;
13. Susitikimas su už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingu Komisijos nariu Philu HOGANU;
14. Pietūs su už sveikatą ir maisto saugą atsakingu Komisijos nariu Vyteniu ANDRIUKAIČIU;
15. Susitikimas su už regioninę politiką atsakinga Komisijos nare Corina CREȚU.

Nagrinėtos temos, aptarti klausimai

Vykusios diskusijos ir pagrindiniai aptarti klausimai:

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su už saugumo sąjungą atsakingu EK nariu seru Julianu KINGU. EK narys pažymėjo, kad didelis dėmesys skiriamas kovai su terorizmu ir kibernetinėmis atakomis.  Per paskutinius 12 mėn., EK  dėjo pastangas sustiprinti išorės sienas (nauja iniciatyva sukurti sienų ir pakrančių tarnybą), Šengeno sienų kodeksą (duomenų bazių dalijimuisi), reformavo Šengeno informacinę sistemą. Vyksta FRONTEX (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra)  ir EUROPOL (Europos policijos biuras) stiprinimas. Dirbama su valstybėmis narėmis, kad sprendimai būtų įgyvendinami praktiškai: dėl PNR (keleivių duomenų įrašo sistema), Prium (automatinis DNR keitimasis duomenimis), sprogstamųjų medžiagų pirmtakų kontrolės ir kt. Kovoje su radikalizavimu dirbama su visuomene ir interneto paslaugų tiekėjais dėl nesaugaus turinio šalinimo. Yra reglamentas skirtas neteisėtai prekybai šaunamaisiais ginklais, kovojant su grupuočių finansavimu, galvojama apie prevenciją teroro išpuoliams. 2017 m. Estijos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai metu bus svarbu daryti pažangą kibernetinio saugumo srityje. EK šiais metais numato pasiūlymą dėl  informacinių tinklų direktyvos, valstybėms narėms svarbu dalintis gerąja patirtimi ir turėti planus kaip saugotis nuo kibernetinių išpuolių, privatus sektorius labiau pažengęs šioje srityje. EK numato darbą ir su naująja Jungtinių Amerikos valstijų (toliau – JAV) administracija. Planuoja didinti finansavimą ir skirti 50 mln. eurų kibernetinio saugumo stiprinimui. 2013 m. priimta kibernetinio saugumo strategija, Estijos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai metu ketinama imtis konkrečių veiksmų įgyvendinimui. Delegacijos vadovas G. KIRKILAS pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas priėmęs politinių partijų sutarimą dėl 2014-2020 m. LR užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, taip pat  š. m. sausį patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija (Strategijoje apibrėžiamos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai; grėsmės, pavojai, rizikos veiksniai; įvardijami nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai).

E. ZINGERIS akcentavo, kad  Briuselyje įvykdyti išpuoliai parodė, kad žvalgybinių tarnybų tarp Belgijos ir Prancūzijos keitimosi informacija efektyvumas nėra pakankamas. A. KUBILIUS pritarė, kad terorizmas yra vienas iš iššūkių su kuriais susiduria Europa šiandiena, tačiau pažymėjo ir Rusijos Federacijos  agresiją, siekiant politinio dominavimo. Lietuvos delegacijos nariai kėlė ypač aktualų Rusijos kibernetinių grėsmių ir išpuolių klausimą. D. KREIVYS atkreipė dėmesį į  gynybos pajėgumus ir galimą jų apjungimą, turint sukurtą gynybos infrastruktūrą įmanoma ginti ir kovoti tiesiogiai su išpuolių vykdytojais įsteigiant ,,internetinę policiją“.  Seras J. KINGAS atsakydamas į Seimo narių klausimus pažymėjo, kad kovai su hibridinėmis grėsmėmis NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) ir ES privalo bendradarbiauti ir praeitą savaitę pavyko susitarti dėl veiksmų plano gynybos srityje tarp NATO ir ES, š. m. birželį bus peržiūrėti 22 punktai, tai taps darbo pagrindu kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Pačių valstybių narių kompetencijoje pasirinkti  priemones (2 formos ,,nepatrauklus taikinys“ ir ,,atsako baimė“), kurių jos imsis atgrasymui nuo hibridinių grėsmių.  Rytų partnerystės klausimais ES turi vieningą poziciją dėl Krymo aneksijos ir Minsko susitarimo.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su EK Pirmininko J. C. Junkerio vyresniuoju politikos patarėju Telmo BALTAZAR. Pabrėžė, kad J. C. Junckerio vadovaujama EK nusprendė dirbti glaudžiai su nacionaliniais parlamentais pagal Lisabonos sutartyje išplėtotas protokolų nuostatas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Šios kadencijos EK remiasi nauja praktika, EK nariai aktyviai bendradarbiauja su nacionaliniais parlamentais ir vyriausybėmis, darbo strategija – kuo labiau priartėti prie žmonių, įtraukti nacionalinius parlamentus ir nevyriausybinį sektorių į problemų sprendimus, ieškoti bendrų sprendimų. EK darbo programa pagrįsta  įsipareigojimais įgyvendinti dešimt politikos gairių politinių prioritetų, nustatytų šios EK kadencijos pradžioje:

• Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis;
• Sujungta skaitmeninė bendroji rinka;
• Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika;
• Stipresnė, teisingesnė ir tvirtesnės pramoninės bazės vidaus rinka;
• Glaudesnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga;
• Prekyba. Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV;
• Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė;
• Nauja migracijos politika;
• Svarbesnis vaidmuo pasaulyje;
• Demokratinių pokyčių sąjunga.

10 politikos prioritetų, tai konkrečios sritys kur ES gali sukurti pridėtinę vertę, pvz. Lietuvai tokie aktualūs projektai kaip transporto infrastruktūros ,,Rail Baltica“ projektas, elektros sistemų sinchronizavimas ir suderinamumas su kitomis rinkomis, naftotiekio projektai.

Lietuvos delegacijos nariai teiravosi dėl ES ateities Jungtinei Karalystei (toliau – JK) išstojus iš ES, atsižvelgiant į EK Baltojoje knygoje paskelbtus 5 Europos ateities scenarijus iki 2025 m. (2017 m. kovo 1 d. EK pirmininkas J.C. Junker‘is pristatė Komisijos Baltąją knygą dėl ES. Joje numatyti 5 scenarijai dėl tolimesnės ES raidos iki 2025 m.). A. KUBILIUS akcentavo, kad netrukus švęsime Romos sutarties pasirašymo 60-ąsias metines (pasirašyta 1957 m. kovo 25 d.), Romos sutartis padėjo pamatus ES ir ilgalaikiam stabilumui, gerovei ir saugumui ne tik Europoje, bet ir už jos ribų, tačiau svarbu prognozuoti ir ES ateitį, kaip ES atrodys dar po 60 m. kai bus švenčiamos 120-osios metinės, galbūt ES taps pasauline politine jėga tokia kaip JAV. Pasak A. KUBILIAUS galimas ir 6-asis ES ateities scenarijus, t. y. įprasta ES raida be įsikišimų. D. KREIVYS atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvai stojant į ES, viena iš sąlygų buvo Ignalinos atominės jėgainės uždarymas, akcentavo, kad EK turi laikytis griežtos pozicijos dėl 40 km atstumu nuo Vilniaus Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (toliau - AE), kurią ji stato pažeisdama JT ESPO konvenciją. A. Ažubalis pripažino, kad  Europos lyderių veiksmai yra atidžiai stebimi  ir analizuojami santykiai su JAV ir Rusijos Federacija, mano, kad EK lyderiai turėtų būti labai subalansuoti savo pareiškimuose. T. BALTAZAR atsakydamas į Lietuvos Seimo narių delegacijos klausimus, paminėjo, kad Sąjunga nenuolaidžiauja  Rusijai santykiuose lyginant su JAV (ilgalaikiai projektai ir nusistovėję ryšiai su JAV). Valstybių narių per didele energetinė priklausomybė nuo Rusijos, todėl turime galvoti apie politiką, kuri užtikrintų rinką ir mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo energetikos rinkoje. Reikia Europos solidarumo numatant vidutinio ir  ilgojo laikotarpio strategijas: energetikos, kibernetinio saugumo, skaitmeninės rinkos klausimais. EK vicepirmininkas M. Šefčovič, kuris atsakingas už energetikos sąjungą pradės turą ir š. m. gegužės pabaigoje lankysis ir Lietuvoje bus galimybė aptarti strateginius energetinius klausimus (Rusijos ,,,Gazprom“ ir Baltarusijos Astravo AE), kaip mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo,  Baltijos valstybių tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais ir kt.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su  Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) direktoriumi Rusijos ir Rytų partnerystės reikalams Lucas DEVIGNE‘AS. Pradėdamas diskusiją padėkojo Lietuvai už indėlį Rytų partnerystės srityje. Akcentavo, kad Rytų partnerystės politika yra nelengva ir prioritetinė ES užsienio ir saugumo politikos sritis neseniai patvirtintoje globalioje ES strategijoje. Reikia atsižvelgti į visas šešias Rytų partnerystės šalis  (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina), kurios savo europinius siekius įgyvendina per Rytų partnerystę. Svarbu, kad 2017 m. lapkričio 24 d. vyksiančiame 5–ąjame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime būtų visos 6 šalys įtrauktos į pasirengimo procesą. Akcentavo, kad sėkmingai baigtos derybos dėl ES-Armėnijos naujo susitarimo, įsigaliojo ES-Gruzijos Asociacijos susitarimas. A. KUBILIUS atkreipė dėmesį, kad ES – Ukrainos Asociacijos sutarimas buvo lėtas. Sunku būtų tikėtis, kad Ukrainai per artimiausią dešimtmetį būtų  pasiūlyta ES narytės perspektyva ar NATO, kai tuo tarpu Rusija siekia išlaikyti savo dominavimą Rytų partnerystės šalyse. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas diskutuoja apie naują ilgalaikę Vakarų ir Ukrainos santykių strategiją (inicaityva ,,Naujas Europos planas Ukrainai’’). Lietuva siekia, kad vyksiančiame Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikime Briuselyje būtų aptartas ,,naujas Europos planas Ukrainai’’ ir ieskoma galimybių jam įgyvendinti. Lietuvos delegacijos atstovai (E. ZINGERIS, V. ČMILYTĖ-NIELSEN, D. ŠAKALIENĖ, L. BALSYS, A. GELŪNAS), taip pat kėlė klausimus dėl:

- importo iš Ukrainos tebevykdomo dempingo, Azerbaidžano ir Armėnijos Kalnų Karabacho konflikto sprendimo;

- Estijos Respublikos pirmininkavimo ES Tarybai metu vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimo numatomų rezultatų, (kokia bus gynybinė Sąjungos strategija Rusijos atžvilgiu).

Delegacijos vadovas G. KIRKILAS pabrėžė, kad Astravo AE klausimu patys Baltarusijos mokslininkai konstatavo, kad Astravo AE aikštelė yra seismiškai aktyvioje zonoje ir parinkta netinkamai. L. DEVIGNE‘AS atsakydamas pažymėjo, kad Ukrainos politinės valios klausimas dėl klestinčios korupcijos yra valdžios rankose, EEAS remia Ukrainos nacionalinį kovos su korupcija biurą, tačiau vizų liberalizavimas negali pakeisti geros valdysenos. EK buvo prieš netarifines kvotas, saugantis nuo sukčiavimo, Ukraina neišnaudoja kiekio nors prašo vis daugiau. ES Taryba yra pateikusi poziciją dėl Ukrainos, dėl santykių su Rusija ES valstybių narių pozicijos išsiskiria. Rusija pažeidžia tarptautinius susitarimus ir teritorinį suverenumą, 2016 m. kovo mėn. ES Užsienio reikalų taryboje sutarti 5 pagrindiniai principai, kuriais ES vadovaujasi vystydama santykius su Rusija, numatytos 3 tipų sankcijos, santykiai įtempti, tačiau Taryba pritaria vienbalsiai - reikia kalbėtis. Su Rytų partnerystės šalimis bandome stiprinti santykius, būtina stiprinti atsparumą prieš hibridines grėsmes, taip pat tęsiamos diskusijos ir su Rusija bendro intereso klausimais (Sirijos, Irano, regioninių konfliktų, migracijos ir kt. kl.). Rytų partnerystės klausimais įvyksiančiam aukšto lygio susitikime bus siekiama tęsti nuoseklią politiką, europinis metodas pasiteisina, siekiant kasdienės piliečių gerovės.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su EK Komunikacijos generaliniu direktoriumi nepriklausomu ES reikalų ekspertu Jo VANDERCAPPELLENAS.  Pristatė  planuojamo JK išstojimo iš ES derybų (ES Sutarčių 50 str.) punktus, pažymėjo, kad toks išstojimo ,,skyrybų klausimas“ atvejis yra pirmas Sąjungos istorijoje, kad derybos prasidės tik JK pranešus Europos Vadovų Tarybai (EVT) apie ketinimą aktyvuoti ES Sutarties 50 str. (toliau - notifikacija) ir išstoti iš ES. Vasario 1 d. JK Bendruomenių rūmai (498 už, 114 prieš) pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymui dėl notifikacijos. JK Vyriausybė tikisi pateikti notifikaciją kovo pradžioje (minima kovo 9 d., kuomet vyks EVT). 2017 m. vasario 2 d. EK paskelbė Baltąją knygą dėl išstojimo iš ES ir naujos JK-ES partnerystės, kurioje išdėstė savo požiūrį į JK išstojimo iš ES ir būsimus JK–ES santykius. Derybos vyks iki 2018 m. rudens (derasi ES institucijų paskirti derybininkai 27 valstybių narių vardu: EK paskirtas vyriausiasis derybininkas M. Barnier, kuris apsilankys visose valstybėse narėse, Tarybos generalinio sekretoriato derybininkas – D. Seeuws, EP – G. Verhofstadt,  įsteigta  ES 27 valstybių narių darbo grupė klausimams svarstyti. Nepavykus susitarti, po dviejų metų nuo notifikacijos valstybė narė nustos būti ES nare, tačiau kol nepasibaigęs JK iš ES išstojimo procesas, JK galioja visos ES narystės teisės ir pareigos. Lordų rūmai konstatavo, kad britų vyriausybei teks įvertinti kokios teisės išliks JK piliečiams (bendroji rinka ir 4 pagrindinės laisvės, neįmanomi be laisvo asmenų judėjimo). Valstybių narių nuomonės skiriasi vienos pasisako už liberalesnius kitos už radikalesnius veiksmus ateinantiems dvejiems metams. Nacionaliniai parlamentai turės ratifikuoti galutinę sutartį, gali būti numatytas ilgesnis laikotarpis techniniams klausimams išspręsti, neaišku ar pakaks 18 mėnesių. Atsistatydino JK ambasadorius ES Seras Ivanas Rogersas. Pasak premjerės  T. May JK norės kontroliuoti migraciją, neliks vidaus rinkoje, muitų sąjungoje, bet sieks kuo gilesnės laisvosios prekybos sutarties taip pat tapti pasaulio lydere, šalia JAV, Kinijos ir Rusijos rinkų. Europa – pasaulinio lygio žaidėja Europos ekonomika per metus paauga 1-1,5 proc., pasaulio – 2,5 – 4 proc. Lietuvos delegacijos atstovai (A. KUBILIUS, K. MASIULIS, R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ),  kėlė klausimus dėl:

- EK Pirmininko Baltojoje knygoje paskelbtų 5 scenarijų;

- efektyvaus valstybių narių ir EK bendradarbiavimo.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su Energetikos generalinio direktorato direktoriaus pavaduotoju Gerassimosu THOMASU. Pažymėjo, kad EK remia Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį, dirba sinchronizavimo klausimu dėl naujo energetinio susitarimo ir imasi veiksmų (finansavimas, techninė pagalba, stebėsena) dėl Astravo AE, kad atitiktų tarptautinius reikalavimus. Stengsis dalyvauti Astravo AE rizikos ir atsparumo vertinimo testuose (stress testai). Kartu su Lietuvos institucijomis dirba Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimu. EK 2016 m. lapkričio mėn. pateikė ,,Švarios energijos visiems europiečiams“ pasiūlymų paketą. Tai vienas išsamiausių teisinių pasiūlymų paketų ES energetikos istorijoje, apimančių Energetikos sąjungos valdymo sistemą, atsinaujinančius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą, elektros rinkos dizainą ir pasirengimą rizikoms elektros sektoriuje. (ES valstybėms narėms  suteikiama teisė pačioms pasirinkti siektiną tikslą ir priemones, pakete numatomas tikslas ne mažiau 27 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame energijos suvartojime iki 2030 m.). V. PODERYS kėlė klausimus dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją ir dujotiekio projekto „Nord Stream 2“. D. KREIVYS, atkreipė dėmesį į Seime 2017 m. vasario 10 d. Lietuvos parlamentinių politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl bendrų veiksmų nesaugios Astravo AE klausimais (Susitarime pripažįstama, kad nesaugiai ir vos 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus statoma Astravo AE yra grėsmė Lietuvai, ir sutariama, kad būtina imtis visų reikiamų veiksmų grėsmei sumažinti).   A. KUBILIUS pabrėžė, kad Astravo AE  yra ne Baltarusijos, bet Putino geopolitinis projektas, taip pat domėjosi kaip keisis Sąjungos energetinė strategija per ateinančius dešimtmečius.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su EK Aplinkos generalinio direktorato direktoriumi Kęstučiu SADAUSKU. Pristatė Žiedinės ekonomikos paketą (2015 m. gruodžio 2 d. EK pateikė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį –EK komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ ir teisėkūros pasiūlymus dėl atliekų direktyvų pakeitimų). Žiedinė ekonomika – ne tik atliekų vengimas, tai medžiagos vertės išsaugojimas ir pakartotinis panaudojimas, dizainas, plastiko sektorius ir vartojimas. Iki šio į Žiedinę ekonomiką buvo žiūrima per energetikos efektyvumo prizmę, tai ir resursų efektyvumas, tai didelė augimo galimybė tiek Europai, tiek ir Lietuvai kaip valstybei narei. Įvardijo labiausiai pažengusias valstybes: Slovėnija, Nyderlandai, šiaurinė Italijos dalis ir sostines: Liubliana, Helsinkis, Talinas, deja Vilnius pagal visų sostinių efektyvumą yra pačiame gale. Lietuvai rekomendavo visų pirma sutvarkyti atliekų rūšiavimą, sudaryti galimybes perdirti antrines žaliavas, įtraukiant verslą, investuoti į komunalinių atliekų rūšiavimą, panaudojant ES struktūrinius fondus. Paminėjo REACH reglamentą, ES pagamintų arba į ją importuotų cheminių medžiagų registracijos duomenų bazė - didžiausia pasaulyje, kurios galimybės dar neišnaudotos.

Lietuvos delegacijos atstovai (L. BALSYS, V. PODERYS, V. VINGRIENĖ, D. KREIVYS, R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, K. MAŽEIKA, K. MASIULIS, A.GELŪNAS), kėlė klausimus dėl:

- EK ir Vyriausybių bendradarbiavimo;

-  kogeneracinių jėgainių poreikio ilgalaikėje perspektyvoje;

- dumblo kaip atsinaujinančio energijos šaltinio panaudojimo;

- pakuočių užstato sistemos efektyvumo Lietuvoje.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su EK narės Violetos Bulc kabineto vadovu Mateju ZAKONJŠEKU. Susitikimo pradžioje EK atstovas pasiūlė aptarti 3 aktualias Lietuvai temas dėl: projekto „Rail Baltica“; EK naujų pasiūlymų paketo dėl kelių transporto ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ konkurencingumo. Pažymėjo, kad EK narė atsakinga už transportą Lietuvos Respublikos Vyriausybėje lankėsi š. m. vasario 9 d. ir aptarė projekto ,,Rail Baltica“ numatomos plėtros klausimus. Džiaugėsi š. m. sausio mėn. trijų Baltijos valstybių Ministrų Pirmininkų Taline pasirašytu susitarimu dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtros. Priminė, kad laukia ratifikavimo procesas parlamente, ir pabrėžė, kad politines deklaracijas turi lydėti konkretūs įgyvendinimo veiksmai. EK ragina Lenkiją vystant geležinkelių infrastruktūra naudotis Europos infrastruktūros tinklų priemone. Atkreipė dėmesį, kad EK planuoja pateikti naujus pasiūlymus dėl kelių iniciatyvos vienas iš paketų bus pateiktas dar gegužės mėn., o kitus planuojama pateikti 2017 m. vėliau, kurie bus sudaryti iš 3 blokų: rinkos atvėrimo, socialinio ir skaitmeninio. Atkreipė dėmesį, kad kelių transporto politikoje nacionalinės taisyklės (Prancūzija, Vokietija) skaldo bendrą rinką, EK tikslas suformuoti politines gaires, ir užtikrinti  kad valstybės narės taisykles taikytų vienodai.

E. ZINGERIS pastebėjo, kad svarbus Latvijos ir Estijos efektyvesnis bendradarbiavimas tiesiant europinės vėžės geležinkelį savo teritorijoje. (Lietuvoje pastatytas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos - Lietuvos sienos iki Kauno, kai tuo tarpu Latvijoje rekonstruota Rygos geležinkelio stotis, pastatytas naujas tiltas per Dauguvą bei geležinkelio stotis prie oro uosto; Estijoje pastatyta nauja geležinkelio stotis Taline, pastatyta tramvajaus linija tarp geležinkelio stoties ir aerouosto, rekonstruota Pernugeležinkelio stotis).

V. PODERYS pažymėjo, kad Lenkijoje prioritetas projekto „Rail Baltica“ plėtrai matomas tiek, kiek tai yra susiję su vidaus linijos „Varšuva-Bialystokas“ plėtra.  K. MAŽEIKA akcentavo, kad vystant projektą ,,Rail Baltica“  Lietuvoje jau 2015 m. spalio mėnesį buvo baigta 1435 mm vėžės statyba nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno centrinės stoties. Atkreipė dėmesį, kad nuo Bialystoko iki Lietuvos sienos geležinkelis yra nepatenkinamos būklės (vietomis iki 30 km/h greičio). D. KREIVYS domėjosi koks finansavimas naudojamas Lenkijoje (iš nacionalinio ar Sąjungos biudžeto) vystant kelių transporto infrastruktūrą. R. MILIŪTĖ, atkreipė dėmesį, kad viso projekto vertė Lietuvos teritorijoje yra 2,2 mlrd. eurų, projektui laiku pabaigti reikia didelio, nuolatinio ES finansavimo ir  kitu finansiniu programavimo laikotarpiu. Domėjosi EK planais tvirtinat projekto finansavimą ir iš sekančios ES  finansinės perspektyvos t. y.  po 2020 m. A. GELŪNAS domėjosi EK pasiūlymais oro transporto srityje. A. KUBILIUS, domėjosi nauju EK pasiūlymu kelių transporto srityje dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos ir galimo poveikio bendram rinkos funkcionavimui.

2017 m. kovo 6 d. įvyko delegacijos susitikimas su Vyriausiuoju ES derybininku dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES Micheliu BARNIER. Aptartas Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš ES (BREXIT) pasirengimo klausimas. M. Barnier pažymėjo, kad visų 27 ES valstybių narių dalyvavimas procese bus labai svarbus, kadangi susitarimas bus ratifikuojamas nacionalinių parlamentų. Pagal ES sutarčių 50 str. susitarimą būtina pasiekti per 2 metus nuo notifikavimo.  Nepavykus susitarti ES vyktų ,,hard“ BREXIT scenarijus, nepriimtinas nei Briuseliui, nei valstybėms narėms. Norint, kad procesas vyktų sklandžiai reikalingos 2 sąlygos: 1) išlaikyti vieningą ES, užtikrinant tolimesnio proceso skaidrumą ir atvirumą, šiuo metu netinkamas laikas radikaliems sprendimams, kurie pareikalautų ES sutarčių pakeitimų; 2) būtina išsklaidyti neužtikrintumą  piliečiams (iš viso 3,2 mln. ES piliečių yra JK, tame tarpe apie 200.000 Lietuvos piliečių). Numatomas politikos tęstinumas saugumo ir gynybos srityje, JK turi finansinių įsipareigojimų - 14 proc. įnašas į ES biudžetą 2014-2020 finansinėje perspektyvoje. Derybinius etapus reikia nustatyti nuoseklius ir aiškius, 2017 m. balandžio EVT nustatys gaires išstojimo deryboms, 2017 m. gegužės mėn., ES Taryba tikslins, 2017 m. pabaigoje bus pasiektas susitarimas dėl bendrų principų; 2018 m. rugsėjį bus galima pristatyti pasiektą susitarimo pasiūlymą; toliau seks ratifikavimo procesas; 2019 m. pradžioje būtų priimtas ES Tarybos sprendimas, EP pritarimas ir pasirašyta sutartis. ES valstybių narių sistemos integruotis, reglamentavimo atskyrimas, nereiškia konkurencinių sąlygų sukūrimo, nors T. May pareiškė, kad JK neliks vidaus rinkoje, muitų sąjungoje, bet sieks kuo gilesnės laisvos prekybos sutarties, taip pat norės kontroliuoti migraciją. M. Barnier pažymėjo, kad derybos dėl naujų JK ir ES 27 valstybių narių santykių oficialiai galėtų prasidėti tik JK išstojus iš ES, tačiau neoficialūs kontaktai turėtų prasidėti dar anksčiau. Iki kol nebus sutarta dėl naujų santykių, numatomi pereinamieji laikotarpiai, nors JK linkusi derėtis plačiai ir iš karto. V. PODERYS domėjosi JK finansiniais įsipareigojimais. A. KUBILIUS atkreipė dėmesį, kad galimas ir kitas scenarijus Lisabonos sutarties keitimo jei nebūtų ratifikuota JK sutartis dėl išstojimo iš ES. Taip pat domėjosi JK gyvenančių ir studijuojančių Lietuvos piliečių turimų teisių ir socialinių garantijų išsaugojimu. D. KREIVYS pastebėjo, kad Laisvos prekybos sutarties tarp ES ir JK derybiniame procese, JK liks be prieigos prie bendros finansų rinkos pereinamajame laikotarpyje. D. ŠAKALIENĖ domėjosi tolesniu derybiniu procesu dėl JK dalyvavimo užtikrinant saugumą regione bei glaudų bendradarbiavimą gynybos srityje. A. GELŪNAS ir K. MASIULIS domėjosi, koks ES institucijų požiūris į JK siekį kontroliuoti imigraciją. G. KIRKILAS pakvietė M. Barnier atvykti į Seimą pristatyti JK išstojimo derybų eigos pažangą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Seimo Europos reikalų komitetas suteikia mandatą LR Vyriausybės atstovams prieš vykstant į ES Tarybos posėdžius.

2017 m. kovo 7  d. įvyko delegacijos susitikimas su EP nariais, išrinktais Lietuvoje: Laima ANDRIKIENE, Petru AUŠTREVIČIUMI, Vilija BLINKEVIČIŪTE ir Bronium ROPE. EP nariai pristatė savo veiklą EP, komitetus, kuriems priklauso.  L. ANDRIKIENĖ -  (Tarptautinės prekybos komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio narė) pažymėjo, kad EP priėmė ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą (CETA) (Susitarimu bus panaikinta beveik 99 proc. tarifų, susitarimas leis užtikrinti didesnį paslaugų ekonomikos teisinį aiškumą, didesnį įmonių darbuotojų judumą ir padės sukurti įvairių profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą).  P. AUŠTREVIČIUS  - (Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio narys) atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi užimti aktyvias pozicijas ES gynybos srityje, svarbus transatlantinio ryšio ir dimensijos palaikymas, Rytų partnerystės klausimais. Dėl Baltarusijoje statomos Astravo AE suburta EP narių grupė, kuri planuoja vizitą  per Vilnių apžiūrėti Astravo AE. Dėl Rytų partnerystės Estijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, galima būtų surengti bendrą forumą. V. BLINKEVIČIŪTĖ – (Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje narė)  atkreipė dėmesį, kad EK planuoja pateikti naujus direktyvų pasiūlymus dėl Europos socialinio ramsčio ir šeimos. Akcentavo, kad svarbu ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris (14 valstybių narių jau ratifikavo). EP vyksta intensyvūs svarstymai dėl pasiūlymo dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų, EP jaučiama takoskyra tarp vakarų ir rytų Europos. Dėl BREXIT klausimo frakcija aptarė pagrindinius aspektus dėl būsimos EP rezoliucijos š. m. balandžio mėn. plenarinėje sesijoje.

B. ROPĖ -  (Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Delegacijos ryšiams su Baltarusija ir Delegacijos EURONEST parlamentinėje asamblėjoje narys). Akcentavo pagrindinius aktualiausius klausimus BREXIT ir ES ateitis dėl kurių EP ir nacionaliniai parlamentai turi tampriai bendradarbiauti. Pažymėjo, kad Lietuvoje būtina stiprinti regioninę politiką. Pažymėjo, kad jei ES nedalyvaus Astravo AE ,,stress“ testuose, tuomet bus svarstomas tolimesnis finansavimo klausimas. Dėl Ignalinos AE Lietuvos institucijoms būtina aktyviai bendradarbiauti su ES institucijomis, norit užsitikrinti lėšas uždarymui. V. PODERYS, atkreipė dėmesį, kad Seime patvirtintas 2017 metų parlamentinės diplomatijos veiksmų planas. D. KREIVYS, pažymėjo, kad Seimas ruošiasi priimti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos. Įstatymo projekte yra numatoma, kad Baltarusijos Astravo rajone statoma AE yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes jėgainei statyti parinkta netinkama aikštelė, ją renkant buvo pažeisti branduolinės saugos principai ir tarptautinės konvencijos. J. BERNATONIS informavo, kad š. m. kovo 12 d.  Seime rengiama Parlamentinio demokratijos forumo organizuojama tarpparlamentinė diskusija  „Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos: transatlantinio solidarumo patvirtinimas" (bus aptarti iššūkiai ir grėsmės transatlantinėje erdvėje, taip pat bus ieškoma naujų būdų solidarumui užtikrinti; dėmesys bus skirtas Europos ir JAV bendradarbiavimui siekiant įtvirtinti Vakarų demokratinės bendruomenės vertybes už ES ir NATO ribų, visų pirma – rytinėje kaimynystėje). G. KIRKILAS atkreipė dėmesį, kad š. m. kovo 17 d. Romos sutarties pasirašymo 60-mečio proga Seimo Europos reikalų komitetas, Seime rengia konferenciją, skirtą ES ateities perspektyvoms aptarti (Konferencijoje numatomos diskusijos apie Europos vidaus ir išorės saugumą ir atsparumą, atsižvelgiant į neramią ir precedento neturinčią vidaus ir tarptautinės politikos padėtį, bei ES įtakos, patrauklumo ir visuomenės palaikymo didinimo klausimai). Pakvietė EP narius dalyvauti konferencijoje ir Europos reikalų komiteto posėdžiuose.

2017 m. kovo 7  d. įvyko delegacijos susitikimas su EP nariu, Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu LANGE‘U.

Pažymėjo, kad neseniai priimtas ES ir Kanados prekybos susitarimas (CETA), kuriuo nustatomas naujas pasaulinės prekybos standartas. Šis susitarimas suteiks ES įmonėms naujų galimybių – bus skatinama prekyba ir stiprinami ekonominiai ryšiai. Dėl to palengvės verslas su Kanada, bus panaikinti muitai, iš esmės pagerintos galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartis, atverti nauji Kanados paslaugų rinkos sektoriai, sudarytos prognozuojamos sąlygos investuotojams. (CETA sutartis buvo pasirašyta 2016 m. spalio 30 d. po 7 m. trukusių derybų ES ir Kanados viršūnių susitikimo metu. Vasario 15 d. balsavime EP pritarė CETA). Susitarimas bus pradėtas laikinai taikyti 2017 m. balandžio – gegužės mėn.). B. LANGE‘U pabrėžė, kad šiais metais tikimasi tokio pati susitarimo tarp ES ir Japonijos.

A. KUBILIUS pažymėjo, kad Seimas pasiruošęs ratifikuoti CETA Seimo pavasario sesijoje, domėjosi dėl sutarčių ir kvotų sistemos taikomos Ukrainai ir ES – JAV TTIP susitarimo. K. MASIULIS domėjosi ES prekybiniais santykiais su Rusija ir Baltarusija, R. MILIŪTĖ su Turkija.

2017 m. kovo 7 d. įvyko delegacijos susitikimas su už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingu EK nariu Philu HOGANU. Paminėjo, kad Sąjunga šiandiena susiduria su nauju iššūkiu dėl JK išstojimo iš ES, laukia naujas etapas ir derybos dėl išstojimo ,,skyrybų klausimas“ bus pradėtas taikyti ES Sutarčių 50 str. ir tai įtakos ES ateitį ir palies visas 27 valstybes nares, tai naujas istorinis etapas ir naujos galimybės ES ir jos piliečiams. Paminėjo, kad EK š. m. kovo 1 d. pateikė Baltąją knygą dėl Europos ateities. Kaip siekti 27 ES šalių vienybės? Baltojoje knygoje pateikiami penki scenarijai kaip Sąjunga, pasirinkusi vieną iš krypčių, galėtų pasikeisti iki 2025 m. Baltoji knyga yra EK indėlis į 2017 m. kovo 25 d. Romoje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą. Per jį ES aptars pastarųjų 60 metų laimėjimus ir 27 valstybių narių Sąjungos ateitį. Baltąja knyga pradedamas procesas, per kurį šalys apsispręs, kokia turi būti būsima Sąjunga. Naują politiką formuos ir JAV naujos administracijos ir Prezidento santykiai su Rusija ir Europa dėl tarptautinių prekybos sutarčių.

Pabrėžė, kad šiuo metu EK yra paskelbusi viešas konsultacijas dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) ateities, gavo 10000 atsakymų, į kuriuos reikia įsigilinti. Laukia sunkus darbas. Valstybės narės nori vienodų tiesioginių išmokų ir kt. EK siekia supaprastinti BŽŪP norėdama sumažinti administracinę naštą ūkininkams, padaryti politikos nuostatas labiau suprantamas ir lengviau įgyvendinamas žemdirbiams. Taip pat EK siekia  BŽŪP modernizuoti atsižvelgiant į ateities iššūkius, tokius kaip produkcijos kainų svyravimai, apsirūpinimas maistu ir kt.

Atkreipė dėmesį į krizę Baltijos šalyje tiek pieno, tiek mėsos sektoriuje dėl nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. Rusijos ž įvesto importo draudimo daugumai žemės ūkio ir maisto produktų iš ES (Rusijos embargo). 2016 m. liepos mėn. EK pristatė 500 mln. eurų vertės paramos rinkoms priemonių paketą, Lietuvai iš 350 mln. eurų sumos skirta 13,3 mln. eurų iš ES biudžeto. Derantis dėl sekančios daugiametės finansinės perspektyvos, laukai sunkus derybų etapas, valstybės narės nori suvienodintų išmokų. Seimo narių delegacijos atstovai (L. BALSYS, V. VINGRIENĖ, E. VAREIKIS), kėlė klausimus dėl būsimų išmokų po 2020 m. K. MAŽEIKA kėlė klausimą kokią strategija bus pasirinkta po 2020 m. ar bus subsidijuojama ekologiška ar produkcija su genetiškai modifikuotais organizmais, taip pat atkreipė dėmesį į susiklosčiusią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro padarinių. D. ŠAKALIENĖ kėlė pridėtinės vertės mokesčio taikymo/netaikymo maisto produktams klausimą. V. ČMILYTĖ- NIELSEN teiravosi dėl ES žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo žemės ūkio politikoje.

2017 m. kovo 7 d. įvyko delegacijos susitikimas su už regioninę politiką atsakinga EK nare Corina CRĘTU. Susitikimo pradžioje EK narė trumpai pristatė savo veiklos krytis. Kalbėdama apie J. C. Junckerio vadovaujamos EK veiklą ir pasiekimus, EK narė akcentavo, kad Komisijai pavyksta sėkmingai įgyvendinti 10 Komisijos prioritetų, patvirtintų šios kadencijos pradžioje. EK, pasak narės, dabar labai svarbu sukurti efektyvius komunikacijos su piliečiais kanalus, pasiekiant ir pristatant Komisijos darbus jos piliečiams. Problema, kad pasiekimai nėra tapatinami su ES institucijomis, tačiau su vietinėmis vyriausybėmis. Tuo pačiu nesėkmes vidaus politikoje, pasak p. C. CRĘTU, šalių vyriausybės „nurašo Briuseliui“. Pabrėždama kad taip pat yra iš Rytų Europos (Rumunijos), CRĘTU priminė, kad mes, naujos ES narės, turime  būti dėkingos ES dėl visos eilės reformų ir lėšų, padedančių mums  greičiau pasivyti ES senbuves.

A. GELŪNAS domėjosi, kokia bus situacija dėl regionų finansavimo pasibaigus 2016-2020 daugiametei finansinei perspektyvai. Seimo narys priminė, kad turime vieną regioną Lietuvoje, kuriame tenka jau apie 75 proc. BVP vidurkio. Tuo pačiu esama regionų, kuriuose pragyvenimo lygis siekia ir 40 proc. Pasak Seimo nario, turime situaciją, kai regionams skirtos lėšos investuojamos į infrastruktūrą, kurią ateityje bus brangu išlaikyti. Tuo pačiu metu šios lėšos nėra skiriamos darbo vietų kūrimui. Seimo narys klausė ar EK tai mato ir ar planuoja pakeitimus, kad lėšos būtų skiriamos ten, kur jų iš tisų reikia. EK narė priminė, kad ES regionus skirsto į tris grupes atsižvelgiantį į BVP tenkantį vienam gyventojui. Mažiau išsivystę regionai yra tie, pragyvenimo lygis kuriuose yra mažiau 27 ES šalių vidurkio. Pareinamojo laikotarpio regionai - tarp 75 ir 90 proc. 27 ES šalių vidurkio. Labiau išsivystę regionai yra turintys daugiau nei 90 proc. 27 ES šalių BVP vidurkio. Komisijos tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau regionų pasiektų 90 proc., o ten jau esantys „taptų dar turtingesni“. Pasak CRĘTU, iš 600 mln. eurų, skirtų regioninei politikai, vos 100 mln. tenka miestams. Visos kitos lėšos skiriamos rajonų ir kaimų vietovėms. Efektyviai jas naudojant, galima pasiekti reikšmingų pasikeitimų, tačiau juos turi daryti pati vietos valdžia.

EK narė pabrėžė, kad Lietuvai skirtame „lėšų krepšelyje“ socialiniai politikai neišnaudota dar daugiau nei pusė lėšų ir pakvietė Lietuvą aktyviau šias lėšas įsisavinti. 

     Seimo nariai

Rūta Miliūtė
Gediminas Kirkilas
Juozas Bernatonis
Kęstutis Mažeika
Linas Balsys
Andrius Kubilius
Audronius Ažubalis
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Arūnas Gelūnas
Dainius Kreivys
Aušra Maldeikienė
Kęstutis Masiulis
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Virgilijus Poderys
Dovilė Šakalienė
Egidijus Vareikis
Virginija Vingrienė
Emanuelis Zingeris