|
Nagrinėtos temos, aptarti klausimai
|
Posėdžiui pirmininkavo ir įžanginį pranešimą skaitė Maltos Respublikos Atstovų Rūmų pirmininkas ponas Angelo Farrugia. Jis pasveikino susirinkusiuosius ir trumpai pristatė LVII COSAC plenarinio posėdžio programą, numatomas diskusijų temas, glaustai pateikė LVII COSAC išvakarėse vykusio pirmininkaujančio trejeto (Maltos Respublikos, Estijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Europos Parlamento) susitikimo rezultatus, aptarė LVII COSAC posėdžio procedūrinius klausimus.
COSAC plenarinio posėdžio pradžioje ponas Angelo Farrugia pakvietė COSAC sekretoriato vadovę Christianą FRYDĄ pristatyti COSAC pusmetinio pranešimo rezultatų.
I. MALTOS PIRMININKAVIMO EUROPOS TARYBAI EIGA
Konferencijos darbe dalyvavo Maltos Respublikos užsienio reikalų ministras George VELLA, kuris konferencijos dalyviams pristatė Maltos pirmininkavimo ES Tarybai eigą. Maltos pirmininkavimas vyko sunkiu Europos Sąjungai laikotarpiu (BREXIT, saugumo iššūkiai, bendrosios gynybos kūrimas, migracija, Prancūzijoje vykę rinkimai, kurie galėjo destabilizuoti Europą), tačiau pirmininkavimas vyko sklandžiai. Maltos pirmininkavimo prioritetas - kaimynystės politika, ir ypatingas dėmesys buvo skirtas Pietų kaimynystės šalims (Malta labai palaiko Balkanų šalių narystę ES, Juodkalnija ir Serbija dalyvavo šame COSAC plenariniame posėdyje svečio teisėmis). Kalbant apie humanitarinės migracijos krizės suvaldymą, atliktas didelis darbas vykdant Dublino reglamento peržiūrą, bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis siekiant mažinti migracijos srautus, stiprinama ES išorės sienų apsauga, skirtas dėmesys terorizmo, hibridinių grėsmių įveikimui, piliečių saugumo užtikrinimui.
Kitas Maltos prioritetas - skaitmeninė rinka, energetikos vidaus rinkos užbaigimas, Europos strateginių investicijų fondo finansinių pajėgumų išplėtimas. Buvo siekiama taikyti pažangų požiūrį į visuomenės įtraukimą ir tokius klausimus, kaip lyčių lygybė darbo rinkoje, Socialinės darbotvarkės svarba. Malta skatino visuomenės diskusijas dėl Europos Sąjungos veiklos krypčių, jos vaidmens, ir jai kylančių iššūkių, siekiant užtikrinti, kad ES taptų artimesnė piliečiams. Svarbus Maltos pirmininkavimo ES Tarybai darbas – sėkmingas Jungtinės Karalystės referendumo pasekmių suvaldymas.
II. NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMUO ES ATEITIES KONTEKSTE
Pranešimą skaitęs Europos Komisijos Pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas TIMERMANSAS, kalbėdamas apie 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisijos paskelbtą Baltąją knygą dėl ES ateities akcentavo, kad tai yra EK indėlis į diskusiją dėl ES ateities, minint Romos sutarties 60-metį. Baltojoje knygoje pateikti 5 galimi scenarijai dėl tolimesnės ES raidos iki 2025 m. Jis kalbėjo, kad dažnai kalbant apie Europos ateitį dėmesys telkiamas į klausimą norime „daugiau Europos“ ar „mažiau Europos“. Tai klaidinantis požiūris. Kelias pirmyn dar kartą patvirtina, kad svarbu toliau skatinti bendrą šūkį „suvienijusi įvairovę“, ir pripažįsta, kad bendradarbiavimas ir dialogas yra tvaraus vystymosi ir taikos įsikūnijimas. Po 8 metų nuo Lisabonos sutarties vėl kalbame apie nacionalinių parlamentų vaidmens skatinamą. Šis klausimas Europos diskusijų centre. Kartu su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, Komisija skatina surengti diskusijas dėl Europos ateities nacionaliniuose parlamentuose. Pagrindinis šių diskusijų tikslas - patvirtinti svarbų demokratinį aspektą ES ir užtikrinti, kad Europos piliečiai yra pilnai įtraukti į šio bendro projekto –ES- kūrimą.
Antroji pranešėja Europos Parlamento viceprezidentė Mairead McGUINNESS, atsakinga už nacionalinius parlamentus, akcentavo, kad didelių iššūkių - BREXIT, saugumas, migracija kontekste, Europa išlieka vieninga. Ji akcentavo, kad galima pasižiūrėti į šiuos iššūkius iš pozityvios pusės. Nacionaliniai parlamentai turi pagrindinį vaidmenį dirbant kartu su EP dėl ES ateities vizijos. Artimiausių 10 metų tikslas – saugi, klestinti, konkurencinga, darni, socialiai atsakinga ES, pajėgi imtis globalaus vaidmens ir atvira Europos šalims, kurios gerbia ir remia europines vertybes. Saugi Europa, kurioje visi jos piliečiai jaučiasi saugūs ir gali laisvai keliauti, yra užtikrintas sienų saugumas, humaniškas ir efektyvus migracijos valdymas, kovojama prieš terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą. Klestinti ir darni Europa- tai vystanti vidaus rinką, stiprinanti vieningą valiutą, kurios generuoja augimą, darbo vietas, inovacijas, investicijas ir švarią aplinką. Socialinė Europa, skatinanti ekonominį ir socialinį progresą, sanglaudą ir konvergenciją, atsižvelgianti į nacionalinių sistemų įvairovę, užtikrinanti lygias teises ir lygias galimybes visiems, kovojanti prieš diskriminaciją, atskirtį ir skurdą, užtikrinanti kokybišką švietimą ir studijas, sauganti kultūros paveldą ir skatinanti kultūrinę įvairovę.
Trečioji šios diskusijos pranešėja Italijos Deputatų Rūmų ES politikos komiteto narė Marina BERLINGHIER akcentavo, kad ES svarbiausia pastarųjų metų tema - ES piliečiai, kur susiduria skirtingų politinių partijų interesai. Daugumoje ES valstybių narių vyksta demonstracijos, nes piliečiai nebepatenkinti. Turim mažinti atstumą tarp ES institucijų ir piliečių. Pastaruoju metu ES deda daug pastangų, kad piliečiai atgautų pasitikėjimą ES. Europos projektas - esminis, turim pabrėžti EP vaidmenį ir jo bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais svarbą.
Diskusijoje dalyvaujantis Seimo pirmininko pavaduotojas Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas KIRKILAS pabrėžė, kad „mūsų esminis interesas - Europos projekto išsaugojimas ir tęstinumas. Pasisakome už stiprią ir klestinčią Europos Sąjungą, kaip buvo pažymėta vadovų priimtoje Romos deklaracijoje. Tai užtikrins Europos piliečių saugumą ir gerovę“. Akcentuodamas, kad „turime veikti galiojančių ES sutarčių ribose“, G. KIRKILAS pažymėjo, kad „Europos Sąjungoje priimama daug sprendimų vidaus ir išorės saugumo, išorinių sienų apsaugos, energetikos, vidaus rinkos, skaitmeninės darbotvarkės srityse. Būtina šiuos sprendimus įgyvendinti“. Jis pasidžiaugė, kad sekantį pusmetį pirmininkausianti Estija vieną didžiausių savo pirmininkavimo prioritetų yra įvardinusi Skaitmeninės rinkos plėtrą.
Europos reikalų komiteto narė Rūta MILIŪTĖ, pasisakydama konferencijoje, pabrėžė, kad „Europos Komisijos paskelbta Baltoji knyga – geras indėlis diskusijai dėl ES ateities, tačiau joje pateikti scenarijai neturėtų riboti tolesnių diskusijų apimties ir politinių sprendimų. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai svarstė Baltąją knygą ir vieningai sutarė, kad dėl ES ateities būtina platesnė diskusija, kurią numatoma surengi Seimo posėdyje po to, kai bus pateikti visi penki diskusiniai dokumentai dėl ES tolimesnės raidos atskirose srityse“.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad EK pasiūlyti scenarijai turėtų būti vertinami kaip indėlis tolesnėms diskusijoms, siekiant rasti geriausią bendrą vardiklį ateities veiksmams. Akivaizdu, kad atsakymų į klausimus, kaip didinti ES patrauklumą ir įtakingumą, kokios ES nori piliečiai, kaip skatinti visuomenės paramą, paieška yra nesibaigiantis procesas besikeičiančioje ES. Svarbiausias uždavinys – bendromis jėgomis atremti pastangas skaldyti valstybių narių solidarumą.
III. JUNGTINĖS KARALYSTĖS IŠSTOJIMO IŠ EUROPOS SĄJUNGOS EIGA
Posėdžiui pirmininkavo Maltos Respublikos Atstovų Rūmų pirmininkas ponas Angelo Farrugia.
Pirmasis pranešėjas vyriausiasis ES derybininkas deryboms su Jungtine Karalyste Michel BARNIER akcentavo, kad E27 vienybė bus labai svarbi BREXIT kontekste, pasidžiaugė, kad visų ES27, taip pat ir valstybių ir vyriausybių vadovų vienybė jau pasireiškė kai buvo priimtos gairės dėl ES derybų su JK. Jis informavo, kad derybose bus kalbama apie skyrybas, ir kiekvienas nacionalinis parlamentas turi turėti savo poziciją kaip bendrausime su JK. Taip pat neužilgo prasidės derybos ir dėl ateities bendravimo su JK. Labai svarbūs prekybos klausimai. Kiekvienas parlamentas turės ratifikuoti partnerystę su JK.
Susitarimas vyks palaipsniui. Jungtinė Karalystė buvo ES narė 44 metus, ji sėkmingai integravosi, dabar vyksta skyrybos, ir JK gali norėti pakeisti savo taisykles, kurios buvo priderintos prie ES reikalavimų, harmonizuotos su ES. Susitarimas priimtas EP ir EVT turi būti išsaugotas visų derybų metu. Derybos beprecedentės, vyks pirmą kartą, turi vykti skaidriai. Pareiškėme ES27 poziciją dėl dviejų sričių: piliečių teisių ir finansinio reglamento. Michel BARNIER užtikrino, kad visi derybų dokumentai bus prieinami, nacionaliniai parlamentai galės pareikšti savo poziciją, išsakyti pasiūlymus, galima bus tartis su savo piliečiais. JK vartotojai buvo apsaugoti aukštų standartų, nebuvo roamingo mokesčių, bankų, draudimo ir finansinių įmonių atsiskaitymo mokesčių, buvo prieinamas mokslas ir darbas. Prekybos susitarimai buvo pasirašomi ES vardu. Tokią naudą pamiršo JK piliečiai ir vartotojai. Reikia skleisti gerą žinią ES piliečiams ES27 šalių viduje ir reikią tą komunikuoti visų labui. Lisabonos sutartis išplėtė nacionalinių parlamentų vaidmenį. Michel BARNIER jau susitiko su devynių parlamentų atstovais. Lankys kitus nacionalinius parlamentus, tęs dialogą. „BREXIT – labai sunkus sprendimas, kuris reiškia, kad derybos bus sudėtingos. Skyrybos niekada nebūna lengvos“, – kalbėjo aukštas konferencijos svečias ir patikino, kad jis, „kaip vyriausiasis ES derybininkas, bandys rasti geriausią susitarimą su Jungtine Karalyste“.
Antroji pranešėja Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkė Danuta HUBNER akcentavo, kad derybos visiems „atvers akis“, mes visi pasimokysime iš to. Šis procesas sumažins Europos Sąjungą, sumažės ne tik gyventojų skaičius, bet ir ES svoris pasaulyje. Mes ne kartą apgailestavome dėl šio britų sprendimo, tačiau buvome sutarę gerbti JK piliečių apsisprendimą. Turime apsaugoti ES konstitucinę sąrangą, turime gerbti sutarčių ribas. Visos derybos turi būti pagal pasirašytas sutartis, svarbu ir skaidrumas. ES visada buvo labai skaidri. Nors JK dar vis yra ES narė, tačiau daug yra labai ekstremalių pozicijų, pavyzdžiui dėl finansinių įsipareigojimų. Labai svarbus yra Airijos klausimas, būtų naudinga nestatyti fizinės sienos tarp šių valstybių. Pasienio gyventojai dirba vienoje valstybėje, o gyvena kitoje ir sieną kerta kelis kartus per dieną. 2019 metų kovo 30 d. yra derybų pabaiga. Šią datą galima atidėti, tačiau bus susidurta su teisine problema.
Seimo Europos reikalų komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasisakydama diskusijoje Lietuvos delegacijos vardu, padėkojo Mišeliui Barnje už gerą pasiruošimą deryboms bei išreiškė palaikymą.
Politikė pabrėžė, kad „po BREXIT Lietuvai išlieka labai svarbus bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste saugumo srityje“ bei išreiškė viltį, kad Jungtinė Karalystė užtikrins tų ES piliečių, kurie jau nuolat gyvena, dirba ir mokosi JK, teises bei laikysis visų savo finansinių įsipareigojimų Europos Sąjungai. „Vieni nusprendė išeiti, nepamirškim tų, kurie turi europines aspiracijas – Ukraina, kitos Rytų kaimynystės šalys ir Vakarų Balkanai. Jei jie ne su mumis – liks su kitais“, – kalbėjo R. Morkūnaitė ir pabrėžė, kad „ES turi pasiųsti tvirtą žinutę, jog šios šalys yra laukiamos“.
IV. MĖLYNOSIOS EKONOMIKOS PLĖTRA SIEKIANT TVARESNĖS INTEGRUOTOS ES JŪRŲ POLITIKOS
Posėdžiui pirmininkavo Maltos Respublikos Atstovų Rūmų pirmininkas ponas Angelo Farrugia.
Pagrindinis šios dalies pranešėjas buvo Maltos atstovas EK, Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, jūrų veiklą ir žuvininkystę Karmenu VELLA, kuris pasidžiaugė, kad Malta didelį dėmesį savo pirmininkavimo metu skyrė jūrų politikai bei mėlynosios ekonomikos plėtrai. Jis paminėjo, kad prieš 10 dienų Maltoje vyko ES ministrų susitikimas šia tema, o spalio mėnesį numatyta didelė ES konferencija taip pat Maltoje jūrų politikos klausimais. Jis pagyrė Regionų komitetą, kuris daug daro šioje srityje, pavyzdžiui Christophe Clergeau iš Regionų komiteto parengė ataskaitą apie jūrų politiką ir mėlynosios ekonomikos plėtrą, kuri buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 12 d. Taip pat pagyrė EP Jūrų, upių, salų ir pakrančių sričių intergrupės (SEARICA) 2017 m. balandžio 26 d. patvirtintą Jūrų deklaraciją. Dirbama bendromis jėgomis.
K. Vella išskyrė tris problemines sritis, kuriose reikia dirbti intensyviau: didinti galimybę finansuoti jūrų energetikos projektus, nes ši sritis dar neišnaudota, daug energetinio potencialo yra jūrose ir vandenynuose, ypač kalbant apie atsinaujinančią energetiką, taip pat didinti naujų technologijų kūrimo šioje srityje finansavimą. Investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, nes trūksta kvalifikuotų jūrų srities specialistų. Trečia svarbi sritis - regioninis bendradarbiavimas, nes projektus vystant kartu yra pigiau ir efektyviau. EK praeitų metų lapkričio mėnesį išleido komunikatą dėl tarptautinių vandenynų valdymo, kuriame išskyrė 50 iniciatyvų šioje srityje. EK narys pasidžiaugė, kad net ir nejūrinės ES valstybės narės turi darbuotojus, kurie dirba jūrų srityje, pvz. Slovakija turi 1700 darbo vietų, Austrija 7000 darbo vietų. Šiose šalyse yra statomi laivai.
Antrasis šios dalies pranešėjas Estijos Riigikogu Europos reikalų komiteto pirmininkas Toomas VITSUT pristatė Talino jūrų uosto skaitmeninius projektus. Jis pasidžiaugė, kad Estija didelį dėmesį skiria skaitmeninei ekonomikai, taip pat skaitmenizuoja ir mėlynąją ekonomiką. Jūros ir vandenynai turi didelį potencialą Europos ekonomikos augimui ir inovacijoms. Skaičiai rodo, kad mėlynoji ekonomika gali generuoti daugiau nei 5 mln. darbo vietų bei beveik 500 milijardų eurų per metus. Šis sektorius vis dar turi potencialą augti. Šios iniciatyvos yra svarbios Baltijos jūros regione. 2014 m. EK priėmė Tvarią mėlynojo augimo darbotvarkę, skirtą Baltijos jūros regionui, kuris yra geras vystyti inovacijoms ir konkurencingumui. Geras pavyzdys yra jūrinis turizmas: bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių ir Šiaurės šalių didėja. 2016 m. apie pusė milijono kruizinių laivų turistų lankėsi Estijoje, o apskritai Estijos jūrų keltai perveža 9,1 milijono keleivių per metus. Estija netrukus perims pirmininkavimą ES, ir skaitmeninė Europa yra vienas iš Estijos prioritetų. Viena iš pagrindinių iniciatyvų Estijoje yra jūrų transporto skaitmenizavimas. Kai laivas pasiekia uostą, ekipažas privalo užpildyti įvairius dokumentus. Šiuo metu pildomi popieriniai dokumentai, tačiau Estija stengiasi viską skaitmenizuoti, nes tai pigiau, patogiau ir efektyviau. Baltijos jūros regiono šalys pradėjo pilotinį projektą laivo įguloms naudoti elektroninius sertifikatus ir sukūrė elektroninę duomenų bazę šiems sertifikatams. Idėja buvo sujungti duomenų teikėjus ir vartotojus kiek įmanoma labiau, todėl buvo sujungtos jūrų administracijų duomenų bazės į vieną saugų tinklą, kad jie galėtų gauti duomenis iš kitų duomenų bazių ir laivų. Talino uostas ir „Tallink“ firma jau aktyviai naudoja skaitmeninį komponentą ataskaitoms apie atliekas prieš laivui įplaukiant į uostą. Numatoma, kad sertifikatai dėl krovininių, atliekų ir kitų dalykų ateityje bus integruoti į šią duomenų bazę.
Trečioji pranešėja Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Europos reikalų komiteto pirmininkė Danielle AUROI kalbėjo, kad žmogaus veikla jūroje intensyvėja ir darosi įvairesnė, o ES ekonomikos augimas tampa vis labiau priklausomas nuo šios veiklos. Visa tai neišvengiamai atsiliepia jūrų aplinkai. Visų pirma, tarša pavojingomis medžiagomis, naftos išsiliejimas, padidinti maistingųjų medžiagų kiekiai, intensyvi žvejyba ir kiti neigiami veiksniai pažeidžia jautrų jūrų aplinkos balansą, daro neigiamą poveikį natūralioms buveinėms ir kelia grėsmę jūros gyvūnų rūšių įvairovei. Pranešėja akcentavo, kad ypač kenkia jūrų gyvūnams plastiko atliekos, daug plastiko randama jūrinių gyvūnų organizmuose. Ji pabrėžė, kad ne visos jūsų panaudojimo galimybės yra išnaudotos, kad ES yra daug kur tobulėti, ypač integruotame jūrų valdyme. Ši politika suskaldyta, o kad tinkamai valdyti, reikia parengti tinkamą teisinę bazę. Taip pat svarbu kaimyninių šalių bendradarbiavimas.
Diskusijų dalyviai pasidžiaugė Maltos pirmininkavimo metu šiai sričiai skiriamu dėmesiu ir palinkėjo Estijai tęsti pradėtą darbą.
V. MIGRACIJA. KOVA SU KONTRABANDA ŽMONĖMIS IR NELEGALIA MIGRACIJA BEI EFEKTYVIOS GRĄŽINIMO POLITIKOS IR READMISIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS
Paskutinėje, penktojoje sesijoje buvo diskutuojama apie migraciją, tačiau šiai problemai buvo skirta daugiausiai dėmesio. Kaip ir visai konferencijai, taip ir šiai sesijai pirmininkavo pirmininkas ponas Angelo Farrugia.
Europos parlamentų atstovai išreiškė paramą pirmininkaujančios ES Tarybai Maltos pastangoms siekti pažangos įgyvendinant visus Europos Sąjungos tvarios migracijos politikos elementus: užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų kontrolę ir sustabdyti nelegalios migracijos į ES srautus, įskaitant aktyvią kovą su nelegaliu žmonių gabenimu bei prekyba žmonėmis.
Pirmasis šios sesijos pranešėjas Maltos Respublikos užsienio reikalų ministras George VELLA informavo konferencijos dalyvius, kad Maltai migracijos tema buvo tarp svarbiausių užsienio politikos sričių bei didžiausias Maltos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetas. Jis pristatė Maltos pasiektą pažangą migracijos srityje pirmininkavimo laikotarpiu ir akcentavo, kad ES šalys turi veikti kartu. Ekonominiai migrantai turi atvykti teisėtai. Netgi maltiečiai teisėtai emigruoja į kitas šalis (Australijoje yra nemaža maltiečių bendruomenė). Jis kalbėjo, kad migracija didelė humanitarinė problema, nes vyksta prekyba žmonėmis, vaikais, daugybė vaikų migruoja vieni, be tėvų, vyksta prekyba organais, savižudybės, prievartavimai, žudymai. „Kas vyksta Libijoje - baisiau, negu Dikenso knygose“- kalbėjo pranešėjas. Alžyras patyrė pilietinį karą dėl radikalizacijos ir ekstremizmo. „Negalvoju, kad ten galima steigti centrus (Libijoje ar Alžyre), bet pvz. Egipte tikrai galima“ - kalbėjo Maltos ministras. Malta neturi sausumos sienų, todėl negali jų pastatyti. Malta bus pirma, kuri nukentės nuo Libijos migrantų, jeigu jie pradės plūsti. Negalima leisti žmonėms nuskęsti, nes tai yra tokie patys žmonės kaip ir mes, moterys ir vaikai.
2017 m. vasario 3 d. priimtoje Maltos deklaracijoje „Migracijos išorės aspektai: centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto problemos sprendimas“ buvo palankiai įvertintos pirmininkaujančios Maltos pastangos daryti pažangą įgyvendinant visus visapusiškos ES migracijos politikos elementus, patvirtintas pasiryžimas veikti visapusiškai gerbiant žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Europos vertybes, kartu su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru ir Tarptautine migracijos organizacija. Pažymėta, kad vienas pagrindinių tvarios migracijos politikos elementų– užtikrinti veiksmingą mūsų išorės sienų kontrolę ir sustabdyti nelegalios migracijos į ES srautus. Patvirtintas pasiryžimas imtis papildomų veiksmų, kad smarkiai sumažintume migracijos srautus centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir sužlugdytume neteisėto žmonių gabenimo verslo modelį, pastangos suintensyvinti darbą su Libija, kaip pagrindine išvykimo šalimi, taip pat su jos kaimyninėmis šalimis Šiaurės Afrikoje ir Užsachario regione, sustiprinti ES grąžinimo pajėgumus. Jis pabrėžė, kad jau vyksta kova su kontrabandininkais. Buvo sulaikyti 109 įtariamieji kontrabandininkai ir prekiautojai žmonėmis, konfiskuotos 442 valtys iš nusikalstamų organizacijų. Pranešėjas pabrėžė, kad svarbiausia riboti galimų ekonominių migrantų skaičių, gražinti migrantus atgal į jų šalis, parodant, kad neverta leistis į tokias pavojingas gyvybei keliones. Taip bus suvaldyti kontrabandininkai ir prekiautojai žmonėmis, kurie šiuo metu laisvai veikia Afrikos dalyje ir nepaiso žmogaus teisių bei orumo.
Italijos Senato Europos reikalų komiteto pirmininkas Vannino CHITI pristatė apsilankymo Sicilijos pabėgėlių priėmimo centruose rezultatus. Italijos prašymu š. m. gegužės 5–6 d. ES valstybių narių parlamentų atstovai COSAC kontekste buvo nuvykę į Pozzalo pabėgėlių priėmimo centrą Sicilijoje, kad savo akimis pamatyti migrantų gyvenimo sąlygas. Iš viso delegacijoje dalyvavo 28 parlamentarai iš 18 valstybių narių, keli EP nariai, 11 Italijos parlamentarų, taip pat 4 Italijos regionų vietinės valdžios atstovai bei dar dviejų ES valstybių narių parlamentų kanceliarijos darbuotojai. Vizitas buvo padalintas į dvi dalis.
Š. m. gegužės 5 d. popietę parlamentarai lankėsi Ragusa prefektūroje ir susitiko su nacionaliniais lyderiais, pilietinės visuomenės atstovais, įskaitant NVO atstovus. Kitą dieną, t. y. gegužės 6 d. rytą aplankė „Hotspot“ Pozzallo miestelyje. Šis vizitas įrodė, kad COSAC tikrai gali veikti kaip jungiamoji grandis tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento aktualiais ES darbotvarkės klausimais.
Gegužės 6 d. delegacija rado 67 pabėgėlius šiame Pozzallo pabėgėlių centre, bet buvo tikimąsi, kad dar 400 migrantų atvyks tos dienos vakarą. Migrantai, kurie atvyksta, ar tai būtų ekonominiai migrantai, ar prieglobsčio prašytojai, yra identifikuojami, nes jie atvyksta be dokumentų, paimami jų pirštų antspaudai, juos apžiūri gydytojai. Jų padėtis sudėtinga, moterys laukiasi kūdikių, serga įvairiomis ligomis, yra iškankinti sudėtingų keliavimo sąlygų, ypač kenčia vaikai, dauguma jų yra vieniši, t. y. jų nelydi suaugę, dauguma moterų yra patyrę smurtą bei yra prekybos žmonėmis aukos, todėl visiems reikia medicininės pagalbos. Pozzallo centre yra 300 lovų, dar trijuose Italijai priklausančiuose centruose (Trapanyje, Lampedūzoje ir Taranto) yra dar 1300 lovų.
Pranešėjas informavo, kad perkėlimo laukia 160 000 migrantų iš Graikijos ir Italijos, o perkelta tik 5700 migrantų. Pozzalo migrantų priėmimo ir perkėlimo centras Sicilijoje yra modelis, kuris veikia labai gerai, todėl reikia naudoti šio centro gerąją praktiką. Delegacijos nariai siūlė naudoti Pozzallo kaip darbuotojų mokymo dirbti su migrantais centrą. Visiems tokiems centrams turi būti skiriami ištekliai, reikia išreikšti palaikymą ir bendradarbiauti. Pranešėjas įsitikinęs, kad gera praktika ir patirtis leis suvaldyti šią didelę humanitarinę krizę. Jis akcentavo, kad reikia gerbti žmogaus teises (pabėgėlių priėmimo centruose vyksta žmogaus teisių pažeidimai), todėl visose veiklose turi būti užtikrintas žmogaus orumas. Delegacijos nariai akcentavo, kad ES turi įsipareigoti plėsti savo partnerystės sutartis su Maliu, Nigeriu, Nigerija, Senegalu ir Etiopija, iš kurių plūsta didžioji dalis migrantų ir taip pat stabilizuoti tranzito šalis, ypač Libiją. Reikėtų steigti tokias priėmimo stovyklas Šiaurės Afrikoje, turi būti užtikrinta pasienio kontrolė Pietų Libijoje, siekiant patikrinti atvykusius iš dykumos, nes ten dauguma žmonių žūsta.
COSAC plenariniame posėdyje dalyvavusi Europos reikalų komiteto (ERK) narė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad fragmentiškas ir lėtas ES reagavimas į augančius migracijos krizės iššūkius, įskaitant ypatingai spartų prekybos vaikais, moterimis bei organais augimą, kainuoja šimtus tūkstančių gyvybių. „Milijardų vertės prekybos žmonėmis „verslas“ maitinasi migracijos krize – pažeidžiami, nuo mirties bėgantys, dokumentus žmonių kontrabandininkams atidavę moterys ir vaikai tapo greitos apyvartos preke. Deja, šiandien mes daugiau gesiname dūmus nei ugnį, nors turėtume ženkliai glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant problemą ten, kur ji atsiranda,“– sakė D. Šakalienė.
Daugelį metų su žmogaus teisių klausimais ekspertiniame lygyje dirbusi politikė pakvietė ES keisti požiūrį į migracijos krizę iš esmės. „Mums reikalingos stiprios ir tikslios tarpvyriausybinės kovos su žmonių kontrabanda ir prekyba operacijos, kurių efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo tarpusavio pasitikėjimo bei dalijimosi informacija. Todėl turime sutvarkyti antikorupcinius saugiklius, tokius kaip nuolatinė rotacija ir komandų komplektavimas iš skirtingų šalių atstovų, ir suduoti tikslius koordinuotus smūgius prekeiviams žmonėmis jų „medžioklės“ vietose. Mes turime gesinti gaisrą ten, kur jis kyla“, – kalbėjo parlamentarė.
ERK narė įsitikinusi, kad šiandieninė migracijos politika – kova su pasekmėmis. „Milijonai žmonių bėga nuo teroro ir karo, Europa skęsta migrantų jūroje, o mes vis dar kalbamės ir stebime. Jei skęsta Jūsų vaikas – ar rengiate konferenciją apie efektyvius gelbėjimo metodus ir svarstote kiek atsakomybės galite prisiimti? Ne, Jūs nedelsdami kviečiate gelbėtojus ir patys šokate į vandenį. Europa skęsta ir mes turime transformuoti lėtus biurokratinius procesus bei suformuoti aiškią politinę valią tiek nacionaliniame lygmenyje, tiek Briuselyje – mums nebereikia kalbų, mums reikia praktinių ryžtingų veiksmų,“– kalbėjo Lietuvos delegacijos narė D. Šakalienė.
Konferencijos dalyviai patvirtino pasiryžimą veikti visapusiškai gerbiant žmogaus teises, tarptautinę teisę ir Europos vertybes, esant reikalui imtis papildomų veiksmų, kad būtų smarkiai sumažinti migracijos srautai centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, ir sužlugdytas neteisėto žmonių gabenimo verslo modelis. Parlamentarai kvietė ES institucijas suintensyvinti darbą su Libija, kaip pagrindine išvykimo šalimi, jos kaimyninėmis šalimis Šiaurės Afrikoje, susijusį su įvairiais gerai veikiančiais ES readmisijos susitarimais su trečiosiomis valstybėmis, ir sustiprinti ES grąžinimo pajėgumus.
LVII COSAC IŠVADŲ PRIĖMIMAS
COSAC posėdžio pabaigoje buvo priimtos LVII COSAC išvados. Dokumentas priimtas bendru sutarimu be didelių diskusijų, nes COSAC išvadų projektas buvo aptartas su delegacijų vadovais pirmąją posėdžio dieną.
|
Numatomos transliacijos
