Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

Rūtos Miliūtės ataskaita po komandiruotės Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje Taline (Estija) 2017 m. rugsėjo 7–9 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAI

JUOZAS BERNATONIS, RŪTA MILIŪTĖ, VYTAUTAS BAKAS, LAURYNAS KASČIŪNAS

KOMANDIRUOTĖS

ATASKAITA

2017-09-22

Vilnius

Komandiruotės
pagrindas

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. SV-S-338 „Dėl Juozo Bernatonio ir Rūtos Miliūtės dalyvavimo Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje“ ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. Nr. SV-S-341 ,,Dėl Vytauto Bako, Lauryno Kasčiūno ir Virgilijaus Poderio dalyvavimo Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje“.

Kviečiančioji institucija

Riigikogu Estijos Parlamentas

Komandiruotės
vieta ir laikas

Talinas, Estija, 2017 m. rugsėjo 7-9 d.

Komandiruotės
tikslas

Dalyvauti Tarpparlamentinėje bendros užsienio ir saugumo ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijoje (Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (toliau – ES) renginys).

Finansavimo
šaltinis

Seimo komitetų dalyvavimui pirmininkavimo ES Tarybai parlamentiniuose ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose skirtos lėšos.

Įvykę renginiai, susitikimai

Tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencija: plenarinės sesijos, seminarai.

Nagrinėtos temos, aptarti klausimai

1)  Kodėl Europa svarbi? – Europa globaliame kontekste;

2)  Vakarų ir transatlantinių santykių vienybės atgaivinimas;

3)  Apsikeitimas požiūriais į ES BUSP ir BSGP prioritetus;

4)  Situacija už Europos Sąjungos ribų;

5)  ES gynybos stiprinimo galimybės;

6) Praktiniai kovos su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinį saugumą ir strateginę komunikaciją, aspektai;

- Šiaurės Korėja,

- Vakarų Balkanai

- Rusija.

             Konferencijos pradžioje dalyvius pasveikino Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko MIHELSON, Riigikogu pirmininkas Eiki NESTOR ir Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas David McALLISTER. Įžanginėse kalbose atkreiptas dėmesys, kad pasaulinės grėsmės ir iššūkiai kelia pagrįstą nerimą. Pabrėžta diplomatijos svarba, kaip vienintelio būdo ieškant pusiausvyros tarp vertybių ir globalių iššūkių. Kalbėta apie ES kaip sprendimų iniciatorės vaidmenį sprendžiant saugumo iššūkius. Šiame kontekste būtina diskutuoti apie nacionalinių parlamentų vaidmenį BUSP ir BSGP srityje, nacionalinių parlamentų balsas turi būti išgirstas.

 

1. Kodėl Europa svarbi? – Europa globaliame kontekste.

Šiuo klausimu pasisakė Estijos Prezidentė Kersti KALJULAID ir Europos investicinio banko viceprezidentas, buvęs Suomijos Ministras Pirmininkas Alexander STUBB.

Diskusijoje, į kurią įsitraukė ir nacionalinių parlamentų delegatai, buvo bendrai sutarta, kad ES išlieka svarbi veikėja pasaulinėje arenoje. Buvo iškelta daug klausimo, kodėl Europai svarbus pasaulinis kontekstas, aspektų, tačiau dauguma kalbėtojų minėjo šiuos du esminius aspektus.

Pirma, bendrai išpažįstamų demokratijos, žmogaus teisių, ekonominių ir politinių laisvių vertybių aspektas ir būtinybė išlaikyti ir skatinti šių tradicinių ES ir Vakarų vertybių laikymąsi. Antra, atkreiptas dėmesys į laisvos prekybos, kaip esminio globalizacijos elemento, svarbą ir ES vaidmenį ginant laisvąją prekybą.

Daugelis kalbėtojų išreiškė nuomonę, jog būtina daugiau dėmesio skirti ES gynybos politikos stiprinimui. Tiksliau, diskusija buvo kreipiama į  bendradarbiavimo gynybos srityje formą, ar tai būtų savanoriška, ar privaloma. Prieita išvados, kad savanoriškas valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje leistų nustatyti aukščiausius tokio bendradarbiavimo standartus. Privalomo bendradarbiavimo atveju valstybės narės turėtų siekti bendro sutarimo ir nustatyti standartus, kurie būtų priimtini visiems, o tai sudarytų galimybes sumažinti keliamus reikalavimus tokiam bendradarbiavimui gynybos srityje.

Nors  ES yra pasaulinė veikėja, ji susiduria su nuolatiniais vidaus iššūkiais. Vienas svarbiausių -  pamatinių iššūkių -  kaip priartinti ES prie savo piliečių. Iškelta mintis, kad pamėgtas kai kurių šalių narių vidaus politikos kovų argumentas – kad „dėl visko kaltas Briuselis“, nepadeda ir dar labiau kenkia siekti ES piliečių pasitikėjimo jos institucijų priimamais sprendimais. Tai paprastai vyksta krizės metu. Nepaisant to, kad ES visada įveikia sunkumus, kaltinimai Briuseliui tokiu įtemptu metu pakerta piliečių pasitikėjimą ES ilguoju laikotarpiu.

Diskusijos pabaigoje apibendrinta, kad atsižvelgiant į šių dienų tikrovę, t. y. „Brexit“, globalios situacijos netvarumą ir Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos norą sutelkti dėmesį labiau į šalies vidaus reikalus, svarbu, kad ES liktų vieninga ir kalbėtų vienu balsu pasaulinėje arenoje.

 

2. Vakarų ir transatlantinių santykių vienybės atgaivinimas.

 

Diskusijos pradžioje savo poziciją išreiškė Ed ROYCE, JAV Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto primininkas. Diskusijoje dalyvavo David McALLISTER, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, Robert NURICK, Atlanto Tarybos Tarptautinio saugumo Brent Scowcroft centro vyriausiasis bendradarbis, taip pat Wouter COUSSENS, Europos Tarybos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais.

Pagrindinis diskusijų apie transatlantinius santykius akcentas buvo saugumas ir prekyba. Europa turėtų spręsti, kokią kryptį pasirinkti transatlantiniuose santykiuose ir kaip spręsti bendrus iššūkius, kylančius Vakarų pasaulyje. Taip pat buvo aptarti transatlantinių santykių aspektai ir perspektyvos Donaldo TRUMPO prezidentavimo laikotarpiu. Nors ir buvo nesusikalbėjimų, ES yra svarbi JAV partnerė globaliuose  klausimuose, o laisva, vieninga Europa, yra kertinis JAV užsienio politikos interesas. ES ir JAV parodė nepajudinamą vienybę dėl sankcijų Rusijai įvedimo dėl esminių demokratinių vertybių ir tarptautinių normų nesilaikymo ir tyčinio pažeidimo.

ES ir JAV santykiai yra gilūs, o ekonomika yra glaudžiai susijusi. ES ir JAV prekyba sudaro pusę viso pasaulio BVP, ir, buvo teigiama, kad transatlantinės prekybos susitarimas būtų dar labiau naudingas abiem pusėms, suteikiant dar didesnį ekonominį potencialą.

Buvo pabrėžta, kad ES gynybos politikos vystymas gali vykti tik glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant veiklą su NATO ir bendradarbiaujant su JAV. Klausimas dėl naštos pasidalijimo buvo keliamas ne kartą. Europa turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį už savo saugumą, o Nuolatinio struktūruoto bendradarbiavimo (PESCO) plėtojimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Taip pat buvo keliamas klausimas, dėl platesnės diskusijos būtinybės, siekiant įvertinti realius valstybių narių įnašus į saugumo ir gynybos politiką. 2 proc. gynybos išlaidų standartas neapima nekarinių įnašų į saugumą, tačiau turi politinę svarbą. Buvo pabrėžta, kad šiuos pinigus taip pat reikėtų išmintingai ir efektyviai išleisti. NATO sąjungininkėms svarbu tęsti savo įsipareigojimų didinti išlaidas gynybai vykdymą. Taip pat akcentuota, kad šis klausimas vis labiau suprantamas Europoje ir stebima teigiama pažanga.

ES reikalinga visapusiška JAV parama sprendžiant visuotinio atšilimo, migracijos krizės ir terorizmo klausimus. ES ir JAV turi veikti kartu, kad būtų išlaikyta pasaulio tvarka, pagrįsta taisyklėmis ir bendromis vertybėmis. Vakarai vaidino svarbų vaidmenį kuriant šią tvarką, kurią dabar reikia apsaugoti. ES ir JAV vadovaujasi visuotinai priimtomis pagrindinėmis demokratijos, žmogaus teisių, laisvosios prekybos ir atviros rinkos vertybėmis, kurios yra transatlantinio Aljanso kertinis akmuo. ES turėtų imtis vadovaujančio vaidmens Vakarų ir transatlantinių santykių srityse, kuriose dabartinė JAV administracija yra mažiau aktyvi.

Diskusijoje taip pat buvo keliami klausimai, susiję su klimato kaita, ES ir JAV kariniu bendradarbiavimu kovojant su ISIS, bendradarbiavimu sprendžiant Šiaurės Korėjos krizę, globalizacijos poveikiu ir laisvąja prekyba, Europos kariuomenės idėja ir tai, ką Europa gali padaryti dėl transatlantinių santykių gerinimo.

 

3. Apsikeitimas požiūriais į ES BUSP ir BSGP prioritetus.

Šioje sesijoje vyko parlamentarų diskusija su ES Vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Federika MOGHERINI. Savo įžanginėje kalboje Vyriausioji įgaliotinė pabrėžė, kad ES savo esme nėra vien tik abstraktus konceptas, tai vieningas organizmas, kai reikia veikti kartu, o išorės santykiai ir yra būtent tokia sritis. Atsakomybė yra visų – ir ES institucijų, ir Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, nacionalinių vyriausybių, piliečių. Vyriausioji įgaliotinė apžvelgė klausimus, aptartus neoficialiuose ES gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimuose.

Diskusijos su parlamentų delegacijų nariais metu kelti klausimai buvo skirti aktualioms užsienio politikos problemoms, tiksliau, situacijai Šiaurės Korėjoje, Vakarų Balkanuose, Venesueloje, Artimųjų Rytų taikos procesui, Rytų partnerystei, migracijai, terorizmui, Gynybos sąjungai, ES ir JAV santykių raidai, ir būsimiems santykiams su Jungtine Karalyste.

Kalbant apie migraciją, buvo pabrėžta, kad ES padarė didelę pažangą - nuo reagavimo į krizes iki visa apimančio požiūrio. Veiksminga migracijos politika apima tiek vidaus, tiek išorės veiksmus, apimančius teisėtus, kontroliuojamus ir saugius kelius pabėgėliams.

Buvo keliami klausimai apie Rytų partnerystę. Vyriausioji įgaliotinė patikino, kad visi klausimai bus aptariami būsimame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime. Atsakydama į Lietuvos delegacijos paklausimą, kokią žinią ES transliuoja Rytų partnerystės šalims, Federika MOGHERINI patikino, kad pagrindinė žinia šioms valstybėms aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti tai, jog ES politika šių valstybių atžvilgiu yra įtraukianti, o ne išskirianti (angl. k. „inclusive, not an exclusive policy“).

Diskutuojant apie kovą su terorizmu, buvo pabrėžta, kad būtina koordinuoti ES ir jos valstybių narių bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais. Taip pat buvo pabrėžta keitimosi informacija svarba.

Nors prieš metus buvo išreikštas pradinis skeptiškas požiūris į Gynybos politiką, dabar ji laikoma svarbiu ES lygmens klausimu. Kyla klausimas ne dėl to, ar ir kiek išleisti gynybai, bet ir kaip išleisti kuo efektyviau. Buvo pabrėžta, kad Gynybos Sąjungos esmė nėra ES militarizacija, bet siekis išleisti gynybai skiriamas lėšas kiek galima efektyviau.

Atsakydama į klausimus dėl situacijos Venesueloje Vyriausioji įgaliotinė  patikino, kad Venesuela yra svarbi ES, dar svarbiau užtikrinti regiono stabilumą. ES tiki Venesuelos institucijų nepriklausomumu bei galimybėmis dirbti kartu.

Federika MOGHERINI, kalbėdama apie būsimus santykius su Jungtine Karalyste, labai trumpai pabrėžė, kad prieš nustatant bet kokios naujos partnerystės gaires turi būti baigtos derybos dėl išstojimo.

Daug dėmesio skirta situacijai Šiaurės Korėjoje. Diskusijos metu Vyriausioji įgaliotinė akcentavo, kad ES nepalaiko karinės intervencijos kaip krizės sprendimo būdo. Dar yra galimybė situaciją išspręsti politinėmis, diplomatinėmis ir ekonominėmis priemonėmis. Labai svarbūs yra nuoseklūs veiksmai, visiškai suderinti su regioniniais partneriais.

Buvo išreikštas susirūpinimas dėl įvykių, susijusių su Artimųjų Rytų taikos procesu. Buvo pakartota, jog ES pasisako už dviejų valstybių sprendimą. Buvo pabrėžta, kaip svarbu toliau dirbti efektyviausiais būdais. Buvo pabrėžtas poreikis nuolat bendradarbiauti su regioniniais partneriais.

Taip pat patvirtintas ES nuoseklus požiūris į santykius su Vakarų Balkanų šalimis. Buvo teigiama, kad ES išlieka tvirtai įsipareigojusi Vakarų Balkanų integracijai į ES. Buvo prieita išvada, kad taikos išsaugojimas ir pažanga šiame regione aiškiai atitinka ES piliečių interesus.

Kalbant apie ES ir JAV santykius, buvo teigiama, kad ES ir JAV išliks partneriais, nors ir yra skirtingų požiūrių.

 

4. Situacija už Europos Sąjungos ribų.

Diskusiją Sven MIKSER, Estijos Užsienio reikalų ministras, pradėjo nuo to, jog ES išorės santykių prioritetai yra įtvirtinti Globalioje Strategijoje. Globalizacijos amžiuje saugumas yra nedalomas, kaip ir nėra aiškių išorės ir vidaus saugumo atskyrimo ir geografinio padalijimo. Visuotinė tvarka, pagrįsta taisyklėmis, yra pagrindinis ES išorės politikos prioritetas, o ES užsienio politikos sėkmę galima vertinti atsižvelgiant į jos sėkmę artimiausioje kaimynystėje.

Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, Krymas  aneksuotas. ES politika šiuo klausimu buvo ir išlieka nuosekli ir vieninga. Minsko susitarime nustatyti įsipareigojimai turi būti įvykdyti, o Europa privalo laikytis savo principų. Artėja kitas Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas ir ES privalo turėti aiškią viziją, kaip judėti į priekį ir „paversti“ politines sėkmes realia nauda šių šalių gyventojams. ES ir Rusijos santykiuose ES vieša komunikacija turėtų siekti sugrąžinti Rusiją į tarptautiniu mastu priimtiną elgesį.

Pietuose yra daug iššūkių. Nesibaigiantys konfliktai Sirijoje, Libijoje, Jemene, Irake ir nestabilumas Sahelio regione. Šiais metais vyks ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas, daugiausia dėmesio skiriant galimybių jaunoms afrikiečių kartoms paieškai. Padėčiai Sirijoje esant labai sudėtingai, ES gali vaidinti svarbų vaidmenį atstatant šalį po konflikto. Tuo trapu konstatuota, kad Libija turi pereiti prie nacionalinio susitaikymo proceso, o ES yra pasirengusi paremti šį procesą. Kitas svarbus prioritetas yra kova su terorizmu ir ekstremizmu.

Kiti diskusijų klausimai buvo susiję su išorės ir vidaus aspektais, susijusiais su migracija ir Artimųjų Rytų taikos procesu. Pakartota ES pozicija dėl vienintelio tvaraus konflikto sprendimo varianto - dviejų valstybių sprendimas. Taip pat pabrėžta transatlantinių santykių svarba, kalbėta apie šių santykių dabartinę padėtį ir ateities perspektyvą.

 

Seminaras: Šiaurės Korėja.

Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta galimai ES reakcijai į nerimą keliančius Šiaurės Korėjos veiksmus, taip pat į tai, kaip kaimyninės regiono šalys vertina padėtį.

Dabartinis Šiaurės Korėjos vadovybės planas, atrodo, yra sukurti branduolinio atgrasymo pajėgumus, kurie užtikrintų, jog JAV negalėtų nuversti ar kitaip grasinti režimui.

Taip pat yra vidinių motyvų, paaiškinančių Šiaurės Korėjos lyderio priešišką elgesį, nes jis galimai buvo laikomas silpnu lyderiu. Kadangi ekonominis augimas ir ginklų programa buvo sėkmingi, jo legitimumas auga. Prieita išvados, jog Šiaurės Korėjos galutinis tikslas, gali būti - taikos sutartis su JAV.

Dėl aktyvių branduolinių bandymų, kuriuos atliko Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos požiūris į savo kaimynę yra labiau rezervuotas. Pietų Korėjos pasiūlymai dėl taikos derybų su Šiaurės Korėja nebuvo atsakyti. Dėl to buvo raginama taikyti papildomas Jungtinių Tautų sankcijas Šiaurės Korėjai. Kinija remia taikias derybas su Šiaurės Korėja ir siekius išlaikyti stabilumą šalyje. Japonija vis dar mano, kad regione Kinija yra didesnė grėsmė nei Šiaurės Korėja; vis dėlto buvo įstatymai, kurie leidžia Japonijos karinėms pajėgoms dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Šiaurės Korėja tikriausiai tęs savo branduolinę programą, kurią jie laiko vienintele saugumo garantija, taigi sankcijos griežtės. Nors ES įvedė sankcijas, vis dar yra valstybių narių, kurios jų visiškai nevykdo. Be to, keliamas klausimas, ar Šiaurės Korėjos piliečiai, dirbantys užsienyje pvz. Europoje nėra  „režimo maitintojai“. Buvo pabrėžta, kad ES turėtų daryti spaudimą Rusijai ir Kinijai tinkamai įgyvendinti įvestas sankcijas. Taip pat buvo pažymėta, kad, nebent Kinija ir JAV būtų aiškiai sutarusios dėl koordinuoto veiksmų plano, Kinijos valios imtis realių veiksmų pažabojant Šiaurės Korėją nesimato.

Kitos temos diskusijoje buvo tarpusavio gynybos susitarimas tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos, Šiaurės Korėjos poveikis Kinijos ir Japonijos vidaus politikai, JAV pasirinkimo klausimą spręsti karinėmis priemonėmis galimybė, humanitarinės sąlygos Šiaurės Korėjoje ir ES sankcijų veiksmingumas.

 

Seminaras: Vakarų Balkanai.

Vakarų Balkanai yra vienas iš Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto prioritetų, kartu su Rytų partneryste ir Pietų kaimynyste.

Kroatijai labiausiai rūpi situacija Bosnijoje ir Hercogovinoje, kurios politinė sistema yra pažeidžiama. Bosnijoje ir Hercogovinoje buvo pakeistas rinkimų įstatymas. Lyginant su Bosnija ir Hercogovina, Serbija yra konstruktyvi ir su ja Kroatija gali susitelkti sprendžiant iškilusias problemas. Serbija juda tinkama linkme, yra progresas. Makedonija prarado pozityvią kryptį. Kroatija pasidžiaugė Juodkalnijos prisijungimu prie NATO. Kroatijos nuomone, ES tikslinga labiau įsitraukti sprendžiant Bosnijos ir Hercogovinos problemas.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad turime būti atsargūs, vartodami sąvoką ES plėtra, kai kalbame apie Vakarų Balkanus. Plėtra turi būti suteikiamas naujas turinys. Vakarų Balkanai turi suteikti ES įrankius, kad juos būtų galima apginti kalbant apie plėtrą. 2014 m. J. C. Junckeris savo kalboje pasakė, kad artimiausius penkerius metus plėtros nebus ir tai tapo tarsi pasiteisinimas Vakarų Balkanų valstybių vadovams nevykdyti pozityvių reformų ir ieškoti kitų alternatyvų.

Jei plėtros vizijos nebeliks, ji gali paskatinti demokratijos standartų mažėjimą Vakarų Balkanų valstybėse. Vito grupės nenori Europos integracijos. ES turi rasti priimtinus sprendimus, ne per griežtus Vakarų Balkanams.

Bosnijoje ir Hercogovinoje pamokos nebuvo išmoktos. 25 m. valstybės valdymas buvo paremtas konstitucija, tačiau vidinės jėgos nori šalį padalinti į dvi dalis. Jei nebus užtikrinta taika ir saugumas Bosnijoje ir Hercogovinoje, nebus užtikrinta taika ir saugumas Europoje.

Ateinančio pirmininkavimo metu Bulgarija susitelks į Vakarų Balkanų problemas. Bulgarijos atstovų nuomone, yra labai svarbu motyvuoti Vakarų Balkanų šalių jaunimą pasilikti šiose šalyse. Klausimas, kad šios šalys taps ES narėmis. Bulgarija stengsis, kiek įmanoma, spartinti šį procesą.

Plėtra nėra šios Europos Komisijos prioritetas, o tai suteikia įrankius Rusijai ir Turkijai plėsti savo įtakos sferas.

Kai kurių dalyvių nuomone, stabilumas baigėsi 2016 m. ES neteikė pagalbos ir nedarė intervencijų Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Tai bandė daryti Graikija. Tie patys procesai vyko Kosove. Didėjo prekybos žmonėmis, narkotikais mastai. Graikų nuomone, ES neįsitraukimas demotyvavo šių valstybių gyventojus. ES pareigūnai turi būti labiau susirūpinę, draugiškesni Vakarų Balkanų valstybėms.

 

Seminaras: Rusija.

Seminare pasisakė Vladimir KARA-MURZA, „Atviros Rusijos judėjimo“ viceprezidentas ir Vladimir JUŠKIN, Rusijos studijų Baltijos centro direktorius.

Diskusija daugiausia buvo skirta aspektams, į kuriuos būtina atsižvelgti nagrinėjant Rusiją.

Vienas aspektų, kuris buvo iškeltas, - tai dažna klaida, kurią daro Vakarų šalys, suvokdamos Rusiją tiesiog kaip Putino autoritarinį režimą. Reikėtų prisiminti, kad Putinas nėra Rusija. Nepaisant to, ką padaro Kremlius, daugelis Rusijos žmonių nepalaiko režimo. Pavyzdžiui, „Atviros Rusijos judėjimas“ nori atkurti teisinę ir demokratinę valstybę.

Kitas dalykas, kuris buvo iškeltas diskusijoje, tai, kad daugelis Vakarų lyderių ilgą laiką nekreipė jokio dėmesio į Putino režimo elgesį su savo piliečiais ir jų teisėmis bei laisvėmis. Šie lyderiai tikisi, kad jei jie nereaguos, tuomet tai nepalies jų ir jų valstybių. Tačiau valstybė, negerbianti savo piliečių teisių,  taip pat nesilaikys ir visuotinai pripažintų taisyklių. Buvo pabrėžta, kad šie du dalykai yra labai tarpusavyje susiję.

Diskusijoje taip pat buvo  kalbama apie vidaus ir išorės grėsmes, galinčias paveikti Putino režimą. Masiniai protestai yra galimai vienintelis veiksmas, kurio režimas negali kontroliuoti, todėl jį gali laikyti viena iš nedaugelio vidinių grėsmių. Kalbant apie išorinę įtaką Rusijos elgesiui, tikslinės sankcijos tikriausiai yra efektyviausia priemonė. Tačiau keltas klausimas, kodėl sunku įgyvendinti patvirtintas sankcijas? Ekonominis-verslo mąstymo būdas dažnai verčia atmesti ilgalaikių tikslų siekiančias sankcijas.

Diskusijoje taip pat buvo priminta, kad Rusija yra Europa, nors Kremlius veikia taip, tarsi Rusija nepriklausytų Europai ir Vakarų pasauliui. Gyvybiškai  svarbu palaikyti ryšį su Rusijos pilietine visuomene, nes ji yra investicija į ateitį. Buvo pabrėžta, kad Vakarų šalys turi ruoštis erai po Putino.

Galų gale buvo aptarti artėjantys prezidento rinkimai. Buvo konstatuota, kad rinkimai vyks pagal parengtą scenarijų. Būtina akylai sekti tai, kas vyks netrukus po rinkimų ir per ateinančią metų kadenciją.

 

5. Situacija už Europos Sąjungos ribų.

Diskusijoje dalyvavo Juri LUIK, Estijos gynybos ministras, Ambasadorius Tacan ILDEM, NATO generalinio Sekretoriaus patarėjas diplomatijai, taip pat buvęs Švedijos Ministras Pirmininkas Carl BILDT.

Pagrindinis diskusijų objektas - riba tarp Europos lyderių parodyto politinio entuziazmo ir faktinių Europos gynybos pajėgumų. ES veikia kaip politinis subjektas, turintis didelę ekonominę galią, tačiau jos karinė sudedamoji dalis vis dar pradinėje užuomazgos stadijoje. Dalyviai sutarė, kad reali ES gynyba būtų neįmanoma esant tokiems ES gynybos pajėgumams, kurie nebuvo vystomi dėl strateginės ir politinės valios trūkumo. Be to, buvo minėta, kad PESCO sukūrimas iš esmės kilo  iš  valstybių narių interesų ir skirtingų požiūrių suderinimo.

Kita svarbi tema - transatlantinių santykių valstybių vienybė. Santykiai tarp NATO ir ES buvo aptariami siekio papildyti, bet ne dubliuoti kontekste. Buvo pabrėžta NATO svarba ir jos pagrindinis kolektyvinės gynybos principas, ypač atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. ES negebėjimas šiai dienai savarankiškai ginti savo teritorijos buvo minimas ne vieną kartą, todėl NATO išlieka Europos gynybos ašimi. Sutarta, kad sąžiningas finansinės naštos pasidalinimas gyvybiškai svarbus sklandžiam transatlantinių santykių plėtojimui, ir raginama daugiau bendradarbiauti, ypač hibridinės ir kibernetinės gynybos srityje.

Diskutuojant dėl išlaidų gynybai buvo keliamas klausimas ar 2 proc. yra riba,  ar šis reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas ne NATO narėms? Garsiai buvo reiškiama mintis, kad svarbiausia ne kiek, o kaip išleidžiama gynybai. Šiame kontekste buvo pabrėžta būtinybė investuoti į naujus pajėgumus ir iškelta Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos idėja.

 

6. Praktiniai kovos su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinį saugumą ir strateginę komunikaciją, aspektai.

Kaip diskusijoje minėjo Giles PORTMAN, EĮVT Rytų strateginės komunikacijos centro vadovas, per pastaruosius keletą metų dezinformacijos Europoje sklaida buvo didelė. Siekdama veiksmingai reaguoti į dezinformaciją – kaip iškilusią grėsmę, ir adaptuoti ES komunikaciją Rytuose, EĮVT 2015 m. įkūrė Rytų StratCom. Šis centras sukūrė tinklalapį, kuriame dalijamasi skleidžiama dezinformacija ir ji identifikuojama (https://euvsdisinfo.eu). Paveikios komunikacijos esmė – perduoti žinią taip, kaip tai priimtiniausia tiems, kam ji skirta. Kitas svarbus aspektas yra skatinti kokybišką žurnalistiką ir gerinti sąlygas nepriklausomai žiniasklaidai. Ilgalaikėje perspektyvoje tikslas yra ne tik identifikuoti dezinformaciją, bet ir užmegzti ryšius su žiniasklaida, o tam reikia daugiau investicijų į strateginę komunikaciją.

Kalbant apie elektroninę erdvę, ji laikoma tobula erdve hibridiniams karams, nes vis daugiau mūsų kasdienio gyvenimo aspektų perkeliama ar priklauso nuo IT sprendimų. Naujausi kibernetiniai smūgiai parodė, kad lengvai galima nulaužti labai skirtingas informacines sistemas ir taip parodyti, kaip mes visi priklausomi ir pažeidžiami. Vienas iš svarbiausių įsilaužimų pavyzdžių yra įsilaužimas į rinkimų sistemas dėl jų pažeidžiamumo. Kadangi labai sunku priskirti kibernetines atakas konkretiems subjektams, o šios srities taisyklės ir nuostatos dar nėra pilna apimtimi įgyvendintos, labai svarbu turėti vienodą požiūrį į situacijos vertinimą bei tiek vyriausybių, tiek socialinių partnerių ir privatus sektoriaus įsitraukimą.

    Seimo nariai

 

 

 

Juozas Bernatonis
Rūta Miliūtė
Vytautas Bakas
Laurynas Kasčiūnas

 

         

 

         
       Naujausi pakeitimai - 2017-10-17 16:08
       Ieva Lenkauskaitė