Komisijos išvada "Dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio viešųjų ir privačių interesų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL SEIMO NARIO GABRIELIAUS LANDSBERGIO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ

2017-04-18   Nr. 101-I-17

Vilnius

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Rita Tamašunienė, Aušrinė Norkienė, Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Andrius Palionis, Kazys Starkevičius, Ona Valiukevičiūtė, gavusi Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos kreipimąsi dėl Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pareiškėjai Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija savo 2017 m. gruodžio 5 d. kreipimesi nurodo, kad Seimo narys Gabrielius Landsbergis savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė šeimos verslo ryšių su UAB „NT Valdos“ bei šios bendrovės teikiamos naudos ir sudarytų išskirtinių sąlygų jo šeimos verslui.

UAB „NT Valda“ priklausančiose patalpose, Gervėčių g. 4, Vilniuje, Seimo nario G. Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės įmonė UAB „Karalienės Mortos mokykla“ bei UAB „Vaikystės sodas“ vykdo veiklą.

Pareiškėjai nurodo, kad 2013 m. balandžio 2 d. UAB „NT Valdos“ be konkurso suteikė Landsbergių šeimai teisę įsteigti Karalienės Mortos mokyklą. 2013 m. balandžio 8 d. be konkurso šiai mokyklai ilgalaike nuomos sutartimis iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo išnuomotas 1770 m² administracinis pastatas. Kitiems potencialiems nuomininkams nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti išsinuomoti šias patalpas. Patalpų nuomos kaina buvo mažesnė nei rinkos. Nuomos sutartimi mokyklai buvo suteikta teisė valstybės valdomos įmonės turtą subnuomoti. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. šios patalpos buvo subnuomojamos UAB „Vaikystės sodas“, kurios akcininke taip pat yra A. Landsbergienė.

Nuomos sutarties 5.5. punktas numato, jog pasibaigus patalpų nuomos terminui nuomininkas (UAB „Karalienės Mortos mokykla“) turi pirmenybės teisę išsinuomoti patalpas. Tai reikštų, jog nuomos sutartis yra sudaryta neribotam laikui.

Kartu su patalpomis UAB „Karalienės Mortos mokyklai“ yra suteikiama teisė neatlygintinai naudotis 3100m² ploto automobilių stovėjimo aikštele, esančia šalia administracinio pastato.

2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „NT Valdos“ pasirašė sutartį su UAB „Karalienės Mortos mokykla“ dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT Valda“ lėšomis.

UAB „NT Valdos“ yra valstybės kapitalo įmonė, veikianti reguliuojamoje energetikos srityje, valdoma valstybės (Finansų ministerijos) per UAB „Lietuvos energija“ ir teikianti paslaugas valstybės valdomoms energetikos sektoriaus įmonėms. Todėl šios įmonės sudaromi sandoriai, o taip pat ir visa veikla turi tiesioginę įtaką energijos vartotojams, teikiamų paslaugų kainai bei viešajam interesui.

Pasak pareiškėjų, UAB „Karalienės Mortos mokykla“ ir UAB „Vaikystės sodas“ akcijos yra laikytinos Seimo nario G. Landsbergio šeimos turtu, o šių įmonių veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, galima preziumuoti, kad Seimo nariui G. Landsbergiui kyla interesų konfliktas dėl valstybės valdomos UAB „NT Valdos“ teikiamos naudos ir sudarytų išskirtinių sąlygų jo šeimos verslui.

2013 m. balandžio 2 d. – 2013 m. balandžio 8 d., kuomet buvo sudaromos sutartys tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokyklos“, G. Landsbergis buvo valstybės tarnautojas, tačiau šių sandorių savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė.

Seimo narys G. Landsbergis yra Seimo Ekonomikos komiteto narys. Pareiškėjų teigimu, dalyvaudamas sprendimų energetikos klausimais priėmime Ekonomikos komitete dėl jo šeimos verslo santykių su Lietuvos energijos dukterine įmone UAB „NT Valdos“ gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

2016 m. kovo 22 d. Seimas nutarimu Nr. XII-2264 patvirtino Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. XII-2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ išvadas. Šių išvadų 5 punkte „Dėl UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ keliami šie klausimai:

„a) ar UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadovė Austėja Landsbergienė, 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašydama sutartį su UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. Eur su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, savo veiksmais nepadarė žalos valstybei, nes privačiam verslui naudojo ir toliau planavo naudoti valstybės turtą ir lėšas;

b) ar tokie veiksmai nebuvo nulemti politinės korupcijos, nes A. Landsbergienė yra įtakingos partijos pirmininko, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininko V. Landsbergio anūko G. Landsbergio žmona. Juo labiau kad sprendimai, leidžiantys dabar sudaryti minėtą sutartį, buvo priimti, kai energetikos ministro pareigas ėjo Arvydas Sekmokas.“

Svarstydama šiuos klausimus Seimo Antikorupcijos komisija vertino taip ir 2013 metais sudarytas sutartis.

Buvo priimtas sprendimas prašyti „Valstybės Kontrolės įvertinti teisėtumo požiūriu sprendimus dėl  2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ preliminarios sutarties ir UAB „NT valdos“ paskelbto nekilnojamojo turto aukciono, kurio metu siūloma įsigyti pastatą, esantį adresu Gervėčių g. 4, Vilniuje, su plėtros projektu. Prašoma pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl UAB „NT valdos“  lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir  ekonomiškumo viešojo intereso gynimo aspektu.

2. UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ vadovė Austėja Landsbergienė 2015 m. rugsėjo 11 d. sudarydama Preliminariąja sutartį  su UAB „NT valdos“ vadovu Olafu Martensu dėl naujos mokyklos statybos savo veiksmais siekė, kad valstybės valdoma įmonė „NT Valdos“, UAB savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų. Dėl tokių veiksmų valstybė galėjo patirti didelę žalą, kadangi valstybės valdomos įmonės ištekliai galėjo būti naudojami ne pagal paskirtį, bet privataus kapitalo subjekto UAB „Karalienės Mortos mokykla“ naudai ir  interesams tenkinti, dėl ko valstybė turėtų papildomų išlaidų. Darytina išvada, jog aukščiau paminėtais neteisėtais veiksmais galėjo būti daroma turtinė žala valstybei bei jos piliečiams.

3. Valstybės valdoma įmonė „NT Valdos“, UAB savo sąskaita, prisiimdama visą finansinę ir verslo riziką, ketino sukurti didelės vertės (7 mln. Eur ) UAB „Karalienės Mortos mokykla“ privačiam verslui reikalingą infrastruktūrą ir pradėjo į ją investuoti, kas laikytina reikšminga finansine materialine pagalba. Atkreiptinas dėmesys,  kad „NT Valdos“, UAB tokio projekto statyba nėra įprastinė veikla, nes tai vienintelis ir išskirtinis sandoris.

4. Naujos statybos ir rekonstravimo projekto „Administraciniai pastatai“ Gervėčių g. 4, Vilniuje, derinimo metu šis sklypas, esantis Vilniaus senamiesčio istorinėje dalyje, 2015 m. liepos mėnesį netgi buvo išimtas iš nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos. Šio skubos tvarka suderinto projekto  pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas vietoj esamo menkaverčio gamybinės paskirties neva rekonstruojamo pastato statyti 4 naujų pastatų, 5745 kv. m. bendro ploto kompleksą.“

Valstybės kontrolė 2016 m. birželio 1 d. priėmė Valstybinio audito ataskaitą „2015 m. rugsėjo 11 d. preliminariosios sutarties tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudarymas ir vykdymas“. Savo ataskaitoje Valstybės Kontrolė vertino tik 2015 m. rugsėjo 11 d.  preliminariosios sutarties sudarymą, turinį, teisėtumą ir ekonominį pagrįstumą, t.y. nevertino 2013 m. balandžio 8 d. administracinių patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“. Audito metu su šia sutartimi ir jos sudarymu susipažino kaip su viena iš preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių; preliminariojoje sutartyje šalių sulygtų sąlygų, t.y. negalėjo vertinti planuoto sudaryti sandorio, jo vykdymo, keitimo, papildomų susitarimų ar galimo nevykdymo sukeltų pasekmių. Taip pat nebuvo vertinami sandoriai dėl nekilnojamojo turto, esančio ir planuoto statyti Gervėčių g. 4, Vilniuje, kurie būtų galėję įvykti tarp šalių ateityje.

Ataskaitoje nurodoma, kad „sudaryta preliminarioji sutartis atitinka teisės aktų nuostatas, UAB „NT Valdos“ veiklos tikslus ir bendrovės steigimo dokumentuose nustatytas valdymo organų kompetencijas; Vertinant ekonominio pagrįstumo aspektu, sutartis sudaryta atlikus investicinio projekto vystymo alternatyvų (dėl alternatyvų mąsto žr. paskesnę pastraipą) vertinimą, tinkamus skaičiavimus ir pasirinkus optimalų scenarijų, kuris UAB „NT Valdos“ skaičiavimais turėjo duoti didesnę, nei numatyta UAB „NT Valdos“ 2015–2020 m. veiklos strategijoje, investuoto nuosavo kapitalo grąžą;

preliminariojoje sutartyje nustatyta nuomos kaina už būsimas administracines patalpas atitiko komercinių patalpų rinkos apžvalgose nurodytą kainą. Tačiau pastebėjome, kad vystytas projektas nebuvo viešintas – toks reikalavimas nebuvo numatytas ir UAB „NT Valdos“ vidinėse tvarkose. Tokiu būdu nebuvo taikyti skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo principai (pagal esamą reglamentavimą VVĮ dukterinėms įmonėms yra rekomendacinio pobūdžio) – nebuvo sudarytos sąlygos kitiems potencialiems nuomininkams pretenduoti išsinuomoti ketintas statyti administracines patalpas. Atsižvelgę į tai negalime įvertinti, ar, viešai paskelbus apie ketinimą statyti administracinius pastatus ir juos nuomoti, nebūtų atsiradę kitų potencialių nuomininkų, kurie būtų pasiūlę geresnes nei nustatytos preliminariojoje sutartyje sąlygas, ir galbūt UAB „NT Valdos“ būtų gavusi didesnę ekonominę naudą;

su sandoriu, sudarytu tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“, susijusios sąnaudos nebūtų įtrauktos į elektros energijos, šilumos arba dujų kainą, nes galutinėms elektros energijos, šilumos arba dujų kainoms vartotojams įtaka daroma tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai yra parduodami energetikos sektoriaus įmonėms, kurių veikla licencijuojama arba kurioms taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kurių sąnaudos įskaičiuojamos į elektros energijos, šilumos arba dujų kainą. Tačiau šiai rizikai suvaldyti būtinas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimas, kuris numatytų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisę gauti informaciją iš visų energetikos įmonių. Atkreipiame dėmesį, kad minėtą įstatymo projektą Energetikos ministerija pateikė Seimui;

Audito metu vertinta UAB „NT Valdos“ vykdoma veikla atitinka bendrovės įstatus ir strateginius dokumentus, tačiau kyla abejonių, ar „Lietuvos energijos“ įmonių grupei priklausanti bendrovė turėtų užsiimti nekilnojamojo turto vystymu – su energetikos sritimi bei „Lietuvos energijos“ įmonių grupei keliamais strateginiais tikslais nesusijusia veikla – ir atitinkamai būti nekilnojamojo turto rinkos dalyvė.“

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje 2015 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 2.1.5-88 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti galimą žalą valstybės interesams dėl 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarios sutarties tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“.

2015 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai Energetikos komisijai susipažinus su A. Landsbergienės ir UAB „Lietuvos energija“ dukterinės įmonės UAB „NT valdos“ sutartimi, paaiškėjo, kad minėta valstybės valdoma bendrovė pradėjo investuoti į A. Landsbergienės privatų verslą – savo lėšomis ėmėsi statyti jai naują 4000 kv. m UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pastatų kompleksą valstybei priklausančioje žemėje. Remiantis tuo prašoma ištirti, ar UAB „NT valdos“ vadovas Olaf Martens, pasirašydamas sutartį su UAB „Karalienės Mortos“ mokyklos vadove A. Landsbergiene (sutarties data 2015 m. rugsėjo 11 d.) dėl naujos mokyklos statybos UAB „NT valdos“ lėšomis (planuojama statybos darbų vertė – apie 7 mln. eurų su PVM) valstybinės žemės sklype, esančiame Gervėčių g. 4, Vilniuje, neviršijo savo įgaliojimų, nepažeidė įstatymų ir, ar savo veiksmais nepadarė žalos valstybei.

Abu Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimai buvo nagrinėjami kartu, galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu.

Prokuratūros nuomone: „Nepriklausomai nuo to, kad AB „Lietuvos energija“ valdo 100 procentų UAB „NT valdos“ akcijų UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarioji sutartis Nr. Ps_N-15-23100-1327 dėl būsimų patalpų Gervėčių g. 4, Vilniuje nuomos yra dviejų privačių ūkio subjektų privatus sandoris dėl ateityje numatomo naudojimosi būsimais privačiais nekilnojamojo turto objektais, kurio sudarymą ir vykdymą reglamentuoja ne viešosios, o privatinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XXII ir XXVIII skyriuose.

Jokios teisės normos nedraudžia UAB „NT valdos“ sudaryti jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų nuomos sandorių su kitais ūkio subjektais.“

Šiuo pagrindu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso priemones.

Taip pat 2016 m. birželio 9 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių.

2016 m. kovo 23 d. šalys (UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“) preliminariąją sutartį nutraukė ir jos pagrindu numatyta pagrindinė sutartis dėl administracinių patalpų nuomos nebuvo sudaryta.

Seimo narys Gabrielius Landsbergis savo paaiškinimų komisijai nepateikė.

G. Landsbergis Seimo nariu tapo 2016 m. lapkričio 14 d. Nuo 2016 m. lapkričio 16 d. Seimo narys G. Landsbergis yra Ekonomikos komiteto narys.

Komisija išnagrinėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pateiktas Seimo nario G. Landsbergio privačių interesų deklaracijas. Seimo narys G. Landsbergis deklaravo privačius interesus 2012 m. kovo 14 d., 2014 m. vasario 18 d., 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. balandžio 21 d. ir 2018 m. vasario 14 d.

G. Landsbergis 2012 metų ir vėlesnėse privačių interesų deklaracijose nurodė savo sutuoktinę Austėją Landsbergienę  kaip UAB „Vaikystės sodas“, UAB „Karalienės Mortos mokykla“ bei VšĮ „Vaikystės institutas“ vadovę, akcininkę bei dalininkę.

Seimo nario G. Landsbergio pateiktų privačių interesų deklaracijų prieduose ID001J „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nėra nurodyta duomenų apie jo ar jo sutuoktinės ryšius su UAB „NT Valdos“.

Seimo statuto 18 straipsnyje įtvirtinta Seimo nario prievolė vengti interesų konflikto.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo šis statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.

Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje aprašyta nusišalinimo procedūra. Prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris tokiame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo  (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis)

Seimo statuto 18 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Seimo narių prievolė deklaruoti privačius interesus.

Seimo nariai, vadovaudamiesi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, privalo pateikti privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Seimo nariai privalo deklaraciją pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo į pareigas dienos.

Jeigu atsirado naujų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją papildyti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja deklaracijos turinį. Deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti: juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktas); artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. KS-73,  23 punkte nustatyta, kad deklaracijos ID001J priede „Ryšiai su juridiniais asmenimis“ nurodomos kitos (deklaracijos formos tituliniame lape ID001 nenurodytos) deklaruojančio asmens ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio darbovietės, narystė, pareigos įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose (išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose), dalyvavimas juridiniuose asmenyse. Šiame priede taip pat nurodomi kiti ryšiai su juridiniais asmenimis, galintys deklaruojančiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.

Deklaracijos priede ID001A „Kiti duomenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ nurodomi kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, susijusios su deklaruojančiuoju arba su jo sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, dėl kurių deklaruojančiam asmeniui gali kilti interesų konfliktas ir kurių nurodyti kituose deklaracijos prieduose dėl jų formos ypatumų nebuvo galima. Taisyklių 35.2. punkte nurodyta, kad kiti duomenys ir (ar) aplinkybės, susijusios su deklaruojančiuoju arba su jo sutuoktiniu, sugyventiniu, partneriu, dėl kurių deklaruojančiajam gali kilti interesų konfliktas, aprašomos laisva forma (Taisyklių 34 punktas).

Deklaracijos priede ID001S „Sandoriai“ nurodomi duomenys apie deklaruojančiojo ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio su fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarytus sandorius, jeigu sandorio vertė yra didesnė nei 3 000 eurų. Pažymėtina, kad sandorį su UAB „NT Valdos“ sudarė ne G. Landsbergis, ne jo sutuoktinė A. Landsbergienė, bet UAB „Karalienės Mortos mokykla“, t.y. nei pats deklaruojantysis, nei jo sutuoktinė. Privačių interesų deklaracijoje nurodžius bendrovę, jos veiklos, sudaromų sandorių atskirai deklaruoti nereikia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas.[…] Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

VTEK savo sprendimuose taip pat yra ne kartą atkreipusi dėmesį į tai, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. VTEK yra pabrėžusi, kad visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostata, kad asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimo pradėjimui dėl Įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo. Komisija tiria Seimo nei Vyriausybės narių elgesį, viešųjų ir privačių interesų konfliktus, todėl  G. Landsbergio veiklos suderinamumą su Įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis gali tik nuo G. Landsbergio tapimo Seimo nariu. Pažymėtina, kad tiek 2013 m. balandžio 2 d., tiek 2015 m. rugsėjo 11 d. sutartys buvo pasirašytos G. Landsbergiui nesant Seimo nariu.

2. G. Landsbergis 2012 m. kovo 14 d. deklaruodamas savo privačius interesus nurodė duomenis apie jo sutuoktinės A. Landsbergienės užimamas pareigas bei turimas UAB „Vaikystės sodas“ bei VšĮ „Vaikystės institutas“ akcijas. Duomenis apie šias bendroves ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ G. Landsbergis taip pat nurodė 2014 m. vasario 18 d., 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. balandžio 21 d. ir 2018 m. vasario 14 d. jo pateiktose privačių interesų deklaracijose.

3. 2016 m. lapkričio 14 d. pradėjęs eiti 2016-2020 m. kadencijos Seimo nario pareigas, G. Landsbergis 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė duomenis apie sutuoktinės valdomas bendroves. Seimo nario G. Landsbergio pateiktose privačių interesų deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie jo ryšius su UAB „NT Valdos“. Sandorį su UAB „NT Valdos“ sudarė ne G. Landsbergis, ne jo sutuoktinė A. Landsbergienė, bet UAB „Karalienės Mortos mokykla“, t.y. nei pats deklaruojantysis, nei jo sutuoktinė. Privačių interesų deklaracijoje nurodžius bendrovę, jos veiklos, sudaromų sandorių atskirai deklaruoti nereikia.

4. Su sandoriu, sudarytu tarp UAB „NT Valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“, susijusios sąnaudos nebūtų įtrauktos į elektros energijos, šilumos arba dujų kainą, nes galutinėms elektros energijos, šilumos arba dujų kainoms vartotojams įtaka daroma tuomet, kai prekės, paslaugos ar darbai yra parduodami energetikos sektoriaus įmonėms, kurių veikla licencijuojama arba kurioms taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kurių sąnaudos įskaičiuojamos į elektros energijos, šilumos arba dujų kainą.

5. Nepriklausomai nuo to, kad AB „Lietuvos energija“ valdo 100 procentų UAB „NT valdos“ akcijų UAB „NT valdos“ ir UAB „Karalienės Mortos mokykla“ sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d. preliminarioji sutartis Nr. Ps_N-15-23100-1327 dėl būsimų patalpų Gervėčių g. 4, Vilniuje nuomos yra dviejų privačių ūkio subjektų privatus sandoris dėl ateityje numatomo naudojimosi būsimais privačiais nekilnojamojo turto objektais, niekuo nesusijęs su bendrovės veikla energetikos srityje.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir konstatuotus teisinius argumentus bei vadovaudamasi Seimo statuto 18 straipsniu, 78 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

1. Seimo narys G. Landsbergis deklaravo savo privačius interesus pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo nuostatas.

2. Rekomenduoti Seimo nariui G. Landsbergiui įvertinti aplinkybes, dėl kurių jam gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, bei nusišalinti nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su jo šeimos verslo sritimi, svarstymo.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė                                                                                                                 Rita Tamašunienė