ŠIMUTIS Leonardas (1892–1975)

 

 

Vardas ir pavardė – Leonardas ŠIMUTIS 

Gimimo data ir vieta – 1892 m. lapkričio 6 d., Šėrikai, Šilalės valsčius, Tauragės apskritis  

Mirties data ir vieta – 1975 m. balandžio 17 d., Čikaga, Jungtinės Amerikos Valstijos

Palaidojimo vieta – Šv. Kazimiero katalikiškos kapinėse Čikagoje, Jungtinės Amerikos Valstijos  

Profesija – žurnalistas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – kilęs iš valstiečių 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Angelė (Eivaldaitė) Šimutienė, dukra – Rūta, sūnūs: Leonardas, Jonas, Raimundas  

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal „Krikščionių demokratų lietuvių katalikių moterų, pavasarininkų, blaivininkų ir kitų katalikiškų organizacijų“ sąrašą Nr. 3 (jame įrašytas trečias);  

1927 m. kovo 8 d. Leonardui Šimučiui prašant Seimas jam suteikė trijų mėnesių atostogas. Dirbti į Seimą nebegrįžo, nes 1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Seimą paleido. 

FRAKCIJA: 

Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1926 m. birželio 9 d. – išrinktas Žemės ir miškų ūkio komisijos nariu; 

1926 m. birželio 9 d. – išrinktas Darbo ir socialinės apsaugos komisijos narių pavaduotoju; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI: 

Gana aktyviai dalyvavo parlamentinėje veikloje, teikė interpeliacijas ir paklausimus, dalyvaudavo diskusijose, svarstant įvairius įstatymus, svarstant valstybės biudžetą. Keletą kartų su frakcijos nariais ir kitais parlamentarais pateikė interpeliacijas ir paklausimus Vyriausybės nariams: 
1926 m. liepos 20 d. kartu su grupe Seimo narių teikė interpeliaciją Ministrui Pirmininkui dėl „dalyvavimo Seimo atstovų užtraukiant užsienio paskolą“ (interpeliacija buvo atmesta); 

1926 m. rugsėjo 27 d. kartu su Juozapu Dagiliu teikė paklausimą vidaus reikalų ministrui dėl paskolos Kauno miestui; 

1926 m. spalio 1 d. kartu su grupe Seimo narių teikė interpeliaciją vidaus reikalų ministrui Vladui Poželai dėl streikų Lietuvoje – akcentavo iškilusią komunizmo grėsmę Lietuvai; 

1926 m. lapkričio 16 d. kartu su grupe Seimo narių teikė interpeliaciją Ministrui Pirmininkui dėl „švietimo ministerio paimtos švietimo srity krypties“ – kritiškai atsiliepė apie švietimo ministro leidimą steigti lenkiškas mokyklas; 

1926 m. gruodžio 3 d. pasisakė dėl studentų demonstracijos Kaune išvaikymo; 

1926 m. gruodžio 14 d. su grupe Seimo narių teikė interpeliaciją dėl plk. Vinco Grigaliūno‑Glovackio ir mjr. Povilo Plechavičiaus areštavimo (skubotumo svarstymas). Balsuojant interpeliacija pripažinta neskubia. 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Baigė Šilalės pradžios mokyklą;  

1904 m. tęsė mokslus Kaune;   

1912 m. baigė gimnaziją Maskvoje;   

1914 m. tęsė mokslus Šv. Bedos kolegijoje Peru, Ilinojaus valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose;  

1917 m. pradėjo studijuoti teisę, anglų kalbą, literatūrą, žurnalistiką De Paul ir Lojolos universitetuose Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose;   

Vėliau studijavo sociologiją Fordhamo universitete Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Būdamas moksleiviu priklausė įvairiems slaptiems rateliams;  

1911 m. pradėjo rašyti į periodinius leidinius „Šaltinis“ ir „Vienybė“;   

1913 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, apsistojo Čikagoje ir įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą: dirbo įvairiose lietuvių katalikų organizacijose, ypač „Lietuvos vyčių“ organizacijoje, steigė vyčių kuopas, kursus jaunimui, chorus, ruošė ir režisavo vaidinimus;  

1914 m. įsitraukė į Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos darbus,  nuo 1932 m. jos generalinis sekretorius, nuo 1953 m. – pirmininkas; 

1914 m. pradėjo redaguoti leidinį „Katalikas“; 

1915 m. įkūrė, redagavo, administravo Amerikos katalikų jaunimo laikraštį „Vytis“;  

1916 m. teikė visokeriopą pagalbą kunigo Petro Lapelio leidžiamam Lietuvių katalikų spaudos draugijos metraščiui, padėjo jį suredaguoti, surinkti būtinas lėšas;  

1916–1917 m. dėstė lietuvių kalbą ir istoriją Šv. Bedos kolegijoje Peru, Ilinojaus valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose;  

1918 m. įsitraukė į Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje darbus, ėjo įvairias atsakingas pareigas organizacijoje, nuo 1932 m. ėjo jos pirmininko pareigas;  

1918 m. kovo mėnesį JAV lietuvių visuotinio Seimo Niujorke pirmasis sekretorius;  

1918 m. vasarą – su kitais Amerikos Lietuvių Tarybos delegacijos nariais susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Vudrou Vilsonu (Woodrow Wilson), susitikimo metu prašė pripažinti Lietuvos valstybę de jure;  

1918–1919 m. – Tautos fondo sekretorius, vadovavo finansinės paramos Lietuvai rinkimui;  

1918–1920 m. – Amerikos Lietuvių tautos tarybos narys;  

1918–1926 m. – Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje leidinio „Garsas“ vyriausiasis redaktorius; 
Lietuvos valstybės pripažinimo de jure klausimu lankėsi pas Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentą Voreną Hardingą (Warren Gamaliel Harding); 

1926–1927 m. su šeima grįžo ir gyveno Lietuvoje; 

1926–1927 m. – vienas iš dienraščio „Rytas“ redaktorių Kaune;  

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys; 

1927 m. pavasarį Lietuvos Respublikos Prezidentui paleidus Seimą, išvyko į JAV, apsigyveno Čikagoje; 

1927 m. liepa–1952 m. –dienraščio „Draugas“ vyriausiasis redaktorius, 1952–1968 m. vienas iš dienraščio „Draugas“ redaktorių ir publicistų;  

1934–1972 m. – Lietuvių Romos katalikų susivienijimo Amerikoje pirmininkas;   

1934 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių kongrese Kaune. Kongrese buvo išrinkta į Pasaulio lietuvių sąjungos valdybą, tapo jos vicepirmininku;   

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, ėmėsi organizuoti bendrą už laisvą Lietuvą kovojančių organizacijų lietuvių tarybą; 

1940 m. rugpjūčio 10 d. Pitsburge su tautine srove sudarė Lietuvai gelbėti tarybą, kuri vėliau susitarė su socialistais ir tapo Amerikos lietuvių taryba (ALT); 

1940–1966 m. ėjo ALT‘o pirmininko pareigas ir vadovavo ALT‘o delegacijoms pas JAV Prezidentus (1940, 1946, 1948, 1952, 1962 metais), kurių metu prašė laikytis Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos. Susitiko su pareigas einančiais JAV Prezidentais: Franklinu D. Ruzveltu (Franklin Delano Roosevelt), Hariu S. Trumanu (Harry S.Truman), Dvaitu Eizenhaueriu (Dwight Eisenhower), Džonu F. Kenedžiu (John Fitzgerald Kennedy), neoficiliai susitiko su Lindonu Džonsonu (Lyndon Johnson). Keletą kartų su delegacijomis lankėsi pas JAV valstybės sekretorius, senatorius, kongresmenus; 

1944 m. buvo vienas iš Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) organizatorių, 1944–1948 m. – BALF‘o direktorius;  

1953 m. Leonardo Šimučio ir ALT‘o iniciatyva JAV Kongresas pradėjo tirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prievartinį inkorporavimą į SSRS 1940 metų vasarą. ALT‘as talkino šį tyrimą vykdžiusiam JAV Kongreso sudarytam Ch. J. Kersteno komitetui (Kersten Committee); 

1951 m. Leonardo Šimučio iniciatyva radijo stotyje „Amerikos balsas“ įkurtas lietuvių skyrius;  

1975 m. balandžio 17 d. mirė St. James ligoninėje, Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 

 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Dalyvavo beveik visų JAV lietuvių katalikų organizacijų veikloje, JAV lietuvių Seimuose ir kt. 

Amerikos lietuvių Romos katalikų federacija; 

Amerikos Lietuvių Taryba (ALT); 

Amerikos Lietuvių Tautos taryba; 

Bendrasis Amerikos lietuvių fondas (BALF); 

Katalikų moksleivių ir studentų susivienijimas; 

Lietuvių Romos katalikų susivienijimas Amerikoje; 

Lietuvių Studentų ir profesionalų Assoc. Amerikoje garbės pirmininkas; 

Lietuvos katalikų federacija; 

Lietuvos katalikų susivienijimas; 

Lietuvos Vyčiai;  

Pasaulio lietuvių sąjunga; 

Tautos fondas; 

Vilniui vaduoti sąjunga.  

 

 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

1937 m. vasario 16 d. – suteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas;  

1952 m. – už ypatingą katalikišką veiklumą suteiktas Šv. Tėvo Pijaus XII ordinas „Pro Ecclesia et Pontifice“. 

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Nuo 1911 metų bendradarbiavo spaudoje, dar būdamas moksleiviu pradėjo rašyti į periodinius leidinius „Šaltinis“ ir „Vienybė“. Vėliau bendradarbiavo leidiniuose: „Katalikas“, „Žvaigždutė“, „Vytis“, „Draugas“, „Darbininkas“, „Moksleivis“.  Redagavo leidinius: „Katalikas“, „Vytis“, „Rytas“ (Kaune). Buvo ilgametis Amerikos lietuvių dienraščio „Draugas“ redaktorius – redaktoriaus pareigas ėjo net 41-erius metus.  Rašė vedamuosius JAV lietuvių savaitraštyje „Garsas“ ir dienraštyje „Draugas“. Rašė eilėraščius,  noveles, libretus operetėms, tarp jų – operetę „Į tėvynę“ (muzika A. Aleksio), scenos vaizdelius, feljetonus. Kai kuriems jo eilėraščiams yra parašyta muzika. Kai kuriuos kūrinius pasirašinėjo L. Šilelio slapyvardžiu.  

Knygos: 

Šimutis, Leonardas. Į tėvynę. Chicago, Ill.: išleido „Draugas“ Pub. Co., 1928; 

Šimutis, Leonardas. Amerikos Lietuvių Taryba: 30 metų Lietuvos laisvės kovoje, 1940–1970. Chicago, Ill.: Amerikos Lietuvių Taryba, 1971; 

Šimutis, Leonardas. Ilgesio valandėlės. Evergreen Park, Ill.: L. ir Z. Šimučiai, 1988; 

Šimutis, Leonardas. Lietuvą aplankius: pirmo Pasaulio Lietuvių Kongreso įspūdžiai (1935). Chicago (Ill.): Lietuviškos knygos klubas, 1995. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

„Amerikos balso“ archyvas. 1974 m. pokalbis su Amerikos lietuvių tarybos steigėju Leonardu Šimučiu, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, 2014-10-10, https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/10471/amerikos-balso-archyvas-1974-m-pokalbis-su-amerikos-lietuviu-tarybos-steigeju-leonardu-simuciu (žr. 2020-05-19).

1926-06-02, 1 posėdis; 1926-06-09, 6 posėdis; 1926-07-20, 23 posėdis; 1926-09-27, 27 posėdis; 1926-10-01, 28 posėdis; 1926-11-16, 43 posėdis; 1926-12-03, 52 ir 53 posėdis; 1926-12-14, 60 posėdis; 1927-03-08, 71 posėdis, Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927. 

A.A. L. Šimutį prisimenant, Tėvynė, 1975-05-16, p. 3. 

A.A. Leonardo Šimučio paskutinė kelionė, Draugas, 1975-04-24, p. 6. 

A.Mž. Šimutis Leonardas, Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, p. 541. 

Altas informavo sostinės spaudą, Draugas, 1953-07-31, p. 1. 

Amerikos Lietuvių Taryba. Leonardą Šimutį amžinybėn išlydint, Naujienos, 1975-04-22, p. 3. 

Bradūnas, Kazys, kai Šimučio jau nėra, o jo labai reikia, Draugas, 1975-04-26, p. 1–2. 

Būtėnas, Vladas. 7 dienos Čikagoje. A. A. Leonardas Šimutis, Dirva, 1975-04-30, p. 8. 

Dargis, P. Povilas. A. a. L. Šimutį prisimenant, Naujienos, 1975-05-16, p. 2. 

Laučka, B. Juozas. Leonardo Šimučio 80 metų sukaktį minint, aidai.eu 

Leonardas Simutis (1892–1975), Find a Grave, https://www.findagrave.com/memorial/203587509/leonardas-simutis (žr. 2023-06-26) 

Leonardas Šimutis, Draugas, 1975-04-18, p. 1. 

Lietuvių delegacija pas S. V. Prezidentą, Dirva, 1940-10-25, p. 1. 

Mingėla, Vl. Leonardas Šimutis – išeivijos atrama, Tėviškės žiburiai, 1975-05-15, p. 3. 

Mirė laisvės kovotojas Leonardas Šimutis, Keleivis, 1975-04-22, p. 1. 

Mirė Leonardas Šimutis, Darbininkas, 1975-04-25, p. 1, 2. 

Mirė Leonardas Šimutis, Dirva, 1975-04-23, p. 8. 

Mirė Leonardas Šimutis, Tėvynė, 1975-04-25, p. 3. 

Mirė Leonardas Šimutis, Vienybė, 1975-04-18, p. 1. 

Netekome didelio lietuvybės šulo – Leonardo Šimučio, Lietuviai Amerikos Vakaruose, 1975, Nr. 6, p. 3. 

Pavykusi lietuvių delegacija pas Prezidentą, Draugas, 1940-10-16, p. 1. 

Po Chicagos dangum. Sudiev didis patriote!, Nepriklausoma Lietuva, 1975-07-09, p. 3. 

Pr. Gr., L. Šimutį amžinybėn palydint, Draugas, 1975-04-19, p. 3. 

Rinkimai į Seimą. Telšių rinkimų apygardos sąrašai, Lietuva, 1926-04-10, p. 3.

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227, p. 11–12. 

Skirius, Juozas. Leonardas Šimutis – žmogus, telkęs JAV lietuvius Lietuvos nepriklausomybės gynimui, Lietuvos aidas, 2022-11-12/18, p. 10–11. 

Stravinskas P. Atsisveikinant A. A. L. Šimutį, Naujienos, 1975-04-19, p. 1, 3. 

Šimutis, Leonardas. Prisiminimai Vasario 16 proga. Didieji darbai ir žygiai Lietuvos laisvės kovoje 1918 m., Draugas, 1975-02-13, p. 4. 

Tamošaitis, Mindaugas. Leonardas Šimutis, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarytojai Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 506–508. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius