STEPONAVIČIUS Jonas (1880–1947)

Vardas ir pavardė – Jonas STEPONAVIČIUS 

Gimimo data ir vieta – 1880 m. kovo 10 d., Zokorių vienkiemis, Antalieptės valsčius, Zarasų apskritis  

Mirties data ir vieta – 1947 m. gruodžio 8 d., Vangenas (Wangen), Vokietija 

Palaidojimo vieta – Šv. Volfgango katalikų kapinės, Vangenas (Wangen), Vokietija 

Profesija – kunigas

Tautybė – lietuvis (katalikas)  

Tėvai – Ignatijus Steponavičius ir Konstancija (buv. Sakalauskaitė) Steponavičienė, ūkininkai  

Šeiminė padėtis – nevedęs 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1921 m. vasario 4 d. – 1921 m. lapkričio 13 d.

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 3 d.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

Seimo nario veikla: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1921 m. vasario 4 d. – 1921 m. lapkričio 13 d.

Rinkimų apygarda: 

Kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Krikščionių demokratų Partijos, Ūkininkų, Darbininkų, Moterų ir „Pavasario“ Sąjungos“ kandidatų sąrašą Nr. 16 (jame buvo įrašytas ketvirtas), tačiau Seimo nariu išrinktas nebuvo. Juo tapo 1921 m. vasario 4 d., po to kai mandato atsisakė Krikščionių demokratų bloko narys Jonas Andziulis.

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai, kuri įėjo į Krikščionių demokratų bloką.  

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

1921 m. vasario 15 d. deleguotas į Konstitucijos komisiją; 

1921 m. vasario 15 d. deleguotas į Krašto apsaugos komisiją; 

1922 m. kovo 14 d. deleguotas į Finansų ir biudžeto komisiją, ėjo jos pirmininko pareigas; 

Taip pat dirbo laikinosiose komisijose: 

Geležinkelininkų bylai tirti, kuri analizavo tvarką geležinkelių sistemoje; 

Miškų reikalams tirti; 

Prekybos ir pramonės departamento revizijai atlikti.  

Mažojo seimo narys: nebuvo 

Paklausimai, pasisakymai 

Steigiamajame Seime buvo vienas aktyviausių Krikščionių demokratų bloko atstovų. Dažnai referuodavo įstatymų projektus Krašto apsaugos bei Finansų ir biudžeto komisijų vardu. Turėdamas karo kapeliono patirtį, domėjosi kariuomenės reikalais. 1921 m. balandžio 20 d. Krašto apsaugos komisijos vardu pristatė Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą. 1922 metais referavo: „Aukštųjų karininkų kursų statutą“, „Karo mokyklos įstatymą“, „Žuvusiems ir netekusiems sveikatos kariams ir jų šeimoms pensijų įstatymą“, įstatymo „Karo stoviui įvesti pakeitimą“, „Sustiprintos apsaugos įstatymą“, „Vyrų, išėjusių mokslą ne mažiau 4 klasių mokyklos, ir puskarininkių demobilizacijos įstatymą“ ir kt. Domėjosi atitinkamais Vokietijos, Šveicarijos, JAV įstatymai, patobulindavo Krašto apsaugos ministerijoje parengtų įstatymų projektus. 1921 m. lapkričio 22 d. Steigiamasis Seimas priėmė Jono Steponavičiaus kartu su kitais Krikščionių demokratų bloko atstovais pasiūlytą „Pasų įstatymo“ pataisą, kuria buvo apribotos galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

1921 m. lapkričio 8 d. kartu su Mykolu Krupavičiumi Krikščionių demokratų bloko vardu teikė paklausimą Finansų, prekybos ir pramonės ministrui dėl to kokiomis priemonėmis Ministrų Kabinetas ketina apsaugoti Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį smunkant Vokietijos markės kursui. 

1921 m. gruodžio 2 d. teikė paklausimą Vidaus reikalų ministrui dėl neturtingos Kauno darbininko šeimos iškraustymo iš būsto ir savivaldybės valdininkų bei milicininkų savivalės. 

1921 m. gruodžio 16 d. teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl geležinkelių demilitarizavimo sukeltų problemų.  

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „L. Krikščionių Demokratų Partijos, Moterų Katalikių ir Blaivybės Draugijų“ kandidatų sąrašą Nr. 6 (jame buvo įrašytas antras). Taip pat kandidatavo VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „L. Krikščionių Demokratų Partijos, L. Katalikų Moterų, „Blaivybės“ ir „Pavasario“ draugijų bei mažažemių“ sąrašą Nr. 15 (jame buvo įrašytas devintas). Prisiekė ir Seimo nario įgaliojimus įgijo 2-ame Seimo posėdyje – 1922 m. lapkričio 17 d. 

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

1922 m. lapkričio 28 d. deleguotas į Krašto apsaugos komisiją; 

1922 m. lapkričio 28 d. deleguotas į Finansų ir biudžeto komisiją; 

1922 m. lapkričio 28 d. deleguotas į Skundų ir peticijų komisiją. 

Paklausimai, pasisakymai 

Krašto apsaugos, Finansų ir biudžeto komisijų vardu referavo įvairius įstatymų projektus, daugiausia Steigiamojo Seimo priimtų įstatymų pakeitimus, susijusius su nacionalinės valiutos lito įvedimu. Įstatymai daugiausia reglamentavo įvairių institucijų tarnautojų ir darbuotojų atlyginimus. Šioje kadencijos vykusiose diskusijose dalyvaudavo retai.  

1923 m. sausio 9 d. Skundų ir peticijų komisijos pirmininko varu įteikė paklausimą Finansų, prekybos ir pramonės ministrui dėl pinigų už rekvizuotus daiktus išmokėjimo. 

1923 m. sausio 23 d. Skundų ir peticijų komisija įteikė paklausimą krašto apsaugos ministrui.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 3 d. 

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Krikščionių Demokratų, katalikių moterų, pavasarininkų, zitiečių ir „Blaivybės“ sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas antras).  

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų  

Seimo komisijų narys: 

1923 m. birželio 8 d. deleguotas į Ekonominę komisiją; 

1923 m. birželio 8 d. deleguotas į Finansų ir biudžeto komisiją (komisijos pirmininkas); 

1923 m. liepos 11 d. deleguotas į Krašto apsaugos komisiją; 

Paklausimai, pasisakymai 

Seimo posėdžiuose referavo nemažai ekonominių įstatymų projektų, tarp jų ir valstybės biudžetą, taip pat Prezidento atlyginimo įstatymą, Privalomo draudimo nuo gaisro, Žemės reformos įstatymų pakeitimus, Karo stovio panaikinimo įstatymą ir jį keičiantį Sustiprintos apsaugos įstatymo sumanymą ir daugybę kitų. Vėliau nuolat pristatinėjo įstatymų, susijusių su įstaigų bei ministerijų etatais, valstybės tarnautojų, karininkų, Seimo narių atlyginimais, projektus. Diskusijose Jonas Steponavičius dalyvaudavo retai, paprastai paaiškindavo Ekonominės komisijos poziciją. 

1924 m. vasario 19 d. kartu su kitais frakcijos kolegomis teikė paklausimą Finansų, prekybos ir pramonės ministrui dėl 9 mln. Lt biudžeto pajamų panaudojimo karių ir valstybės tarnautojų atlyginimams didinti.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų, Lietuvių Katalikių Moterų, Pavasarininkų, Blaivininkų ir kitų katalikiškų organizacijų“ kandidatų sąrašą Nr. 2 (jame buvo įrašytas antras).  

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai 

Seimo prezidiumo narys: 

1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. lapkričio 22 d. – antrasis vicepirmininkas. 

Šių pareigų atsisakė. 1926 m. lapkričio 26 d. Seimo posėdyje buvo perskaitytas Jono Steponavičiaus pranešimas: „Ponui Seimo Pirmininkui. Solidarizuodamas su Krikšč. Dem. fr. nutarimu iš š. m. lapkričio m. 22 d., turiu garbės Tamstai pranešti, kad nuo šios dienos atsisakau erti 3-jo Seimo 2-jo vice-pirmininko pareigas. [...] Kaunas. 1926 m. lapkr. m. 22 d.“ 

Seniūnų sueigos narys: 

Būdamas Seimo prezidiumo nariu dalyvavo ir Seniūnų sueigos veikloje  

Seimo komisijų narys: 

1926 m. birželio 9 d. deleguotas į Finansų ir biudžeto komisiją.

Paklausimai, pasisakymai 

Dalyvaudavo diskusijose Seimo posėdžiuose, pasisakydavo svarstant valstybės biudžetą, taip pat ekonominių įstatymų, tarifų, rinkliavų projektus. 

1926 m. liepos 12 d. su frakcijos kolegomis teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl valdininkų atleidinėjimo.

1926 m. rugsėjo 28 d. su frakcijos kolegomis teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl vidaus reikalų ministro veiklos analizuojant vidaus padėtį, streikų pasekmes ir kita. 

1926 m. lapkričio 3 d. su frakcijos kolegomis teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl abejotinų finansų ministro pateiktų duomenų apie valstybės iždo situaciją. 

1926 m. lapkričio 16 d. ir 18 d. kartu su kitų frakcijų atstovais teikė interpeliaciją Ministrui Pirmininkui dėl švietimo politikos. 

1926 lapkričio 14 d. kartu su kitų frakcijų atstovais pasirašė interpeliaciją Ministrui Pirmininkui dėl Vyriausybės nutarimo atleisti vieną iš dirbančių šeimos narių. 

1926 lapkričio 30 d. pristatyta interpeliacija Ministrui Pirmininkui dėl krašto apsaugos ministro veiklos, kuris interviu pernelyg atvirai išdėstęs neskelbtinus dalykus ir taip pažeidęs įstatymus. 

1926 m. gruodžio 14 d. svarstyta interpeliacija Ministrui Pirmininkui dėl plk. Vinco Grigaliūno‑Glovackio ir mjr. Povilo Plechavičiaus arešto.

Išsilavinimas 

Iki 1890 m. mokėsi namuose, po to įstojo į Rygos Aleksandro III gimnaziją. 

1896–1899 m. mokėsi Rygos miesto valstybinėje gimnazijoje, nebaigęs VI klasės savo noru išvyko iš mokymo įstaigos.

1899–1903 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje.  

1903–1905 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, ten įgijo teologijos magistro laipsnį.  1905 m. už disertaciją apie Imanuelio Kanto mokslą, jam suteiktas teologijos magistro laipsnis.  

1906 m. įšventintas į kunigus. 

1905–1912 m. studijavo Miunchene, Berlyne, Leipcige, gilinosi į gamtos mokslus, eksperimentinę psichologiją. 1912 m. apgynė daktaro disertaciją pas Wilhelm Wundt (Subjektyvios lygybės nustatymas, remiantis vidutine paklaida ir vartojant registravimo metodą) ir įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Be gimtosios lietuvių kalbos mokėjo dar šešias užsienio kalbas: rusų, lenkų, vokiečių lotynų, prancūzų ir graikų.

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Po studijų užsienyje, grįžo į Lietuvą. 

1913 m. buvo paskirtas Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vikaru. 1913–1914 m. ėjo ir Domininkonų parapijos vikaro pareigas. Dirbo Vilniaus Pavlovskio (Paulauskio) vyrų gimnazijos tikybos mokytoju. Vilniuje dalyvavo lietuvių organizacijų – Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijų veikloje, bendradarbiavo katalikų spaudoje. Buvo Lietuvių banko narys.  

1913 m. sausio 31 d. – 1915 m. balandžio 14 d. – ėjo pirmojo lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko pareigas.  

1914 m. birželis – 1915 m. gegužės 1 d. – Semeliškių Šv. Lauryno parapijos klebonas, į šią parapiją buvo iškeltas dėl Vilniuje vykdytos aktyvios darbuotės lietuvybės baruose.  

1915 m. paskirtas Rusijos imperijos, Kaukazo armijos vyresniuoju kapelionu, šias pareigas ėjo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Būdamas Tiflise aktyviai įsitraukė į visuomeninę lietuvių veiklą. Karui pasibaigus prisidėjo grąžinant lietuvius iš Kaukazo į tėvynę.

1918–1922 m. – grįžęs į Lietuvą toliau dirbo klebonu Semeliškių Šv. Lauryno parapijoje. Prisidėjo organizuojant savivaldybes Kaišiadorių apskrityje. Lenkų fronte aktyviai dalyvavo kaip savanoris ir šaulys.

1920 m. už lietuvišką veiklą lenkų valdžios suimtas ir išvežtas į Gardiną.

Apie 1919 m. tapo Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu, buvo šios partijos Centro Komiteto narys.

1921 m. vasario 4 d. – 1921 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys. 

1922–1928 m. – Lietuvos šaulių sąjungos narys, kandidatas į Centro valdybos narius.  

1922 m. lapkričio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 3 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

1926 m. įkūrus Kaišiadorių vyskupiją, užėmė prosinodinio egzaminatoriaus ir meno konsultanto pareigas. 

1927–1934 m. dirbo pedagoginė administracinį darbą Zarasuose – Zarasų vidurinės mokyklos direktorius, kuri jo vadovavimo metu buvo pertvarkyta į Zarasų aukštesniąją komercijos mokyklą. Pastatyti mūriniai mokyklos statiniai.  

1928–1930 m. administratoriaus teisėmis aptarnavo Smėlynės Šv. Kryžiaus parapiją Zarasų dekanate. 

Ėjo Lietuvos šaulių sąjungos Zarasų skyriaus pirmininko pareigas, tapo Šaulių namų Zarasuose statybos komiteto pirmininku. Įsteigė Motiejaus Valančiaus liaudies universiteto Zarasų skyrių, tapo jo vedėju.  

1932 m. Jono Steponavičiaus rūpesčiu Uliūnų Kristaus Žengimo į dangų bažnyčiai pristatytas bokštas iš plytų ir akmens.

1934 m. rugsėjo 1 d. – 1940 m. dirbo mokytoju Utenos gimnazijoje, į šias pareigas buvo paskirtas jo paties prašymu, dėstė tikybą ir vokiečių kalbą.

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, liko Lietuvoje. 

1941–1942 m. ėjo Utenos miesto burmistro pareigas.  

1942 m. rugsėjo 1 d. – 1943 m. gegužę – mokytojavo Zarasų gimnazijoje.  

1943–1944 m. ėjo Zarasų apskrities viršininko pareigas. 

1943 m. balandžio 5 d. dalyvavo Kaune vykusioje Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo priimtos vokiečių pageidautos rezoliucijos dėl lietuvių savanorių dalinių sukūrimo. To meto lietuvių pogrindžio spauda kritikavo Jono Steponavičiaus veiklą.

1944 m. liepos 7 d., artėjant Raudonajai armijai, su būriu ginkluotų vyrų pasitraukė į Žemaitiją, kur prisijungė prie Tėvynės apsaugos rinktinės.

Pralaimėjus mūšyje prie Sedos, 1944 m. rudenį pasitraukė į Vokietiją, ten liko iki mirties, dirbo Jaegersdorfe (Jägersdorf) apylinkėse netoli Miuncheno, Bavarijoje tekstilės fabrike prie audimo mašinų, tarnavo paprastu darbininku pas ūkininkus. Įsitraukė į visuomeninę lietuvių veiklą Vengene (Wangen).

1947 m. gruodžio 8 d. po trumpos ligos mirė Vangene (Wangen), Vokietijoje, ten ir palaidotas Šv. Volfgango katalikų kapinėse.  

Organizacijų, asociacijų narys 

Lietuvių dailės draugija; 

Lietuvių mokslo draugija; 

Lietuvių švietimo draugija „Rytas“; 

Lietuvos šaulių sąjunga.

Įvertinimai, apdovanojimai, atminimo įamžinimas  

1916 m. už karo kapeliono veiklą apdovanotas Rusijos imperijos Šv. Stanislovo 4 laipsnio ordinu. 

1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejaus medalis. 

1931 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. 

1996 m. rugsėjo 21 d. Jono Steponavičiaus tėviškėje Zokorių vienkiemyje atidengtas stogastulpis (autorius – tautodailininkas Jonas Tvardauskas).

2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu po mirties apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.  

Rašytinis palikimas 

Iki Pirmojo pasaulinio karo bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje, taip pat bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Vairas“ ir „Draugija“. Išleido mokslo darbus: 

Steponavičius, Jonas. Untersuchung der Herstellung der subjektiven Gleichheit bei der Methode der mittleren Fehler unter Anwendung der Registriermethode, Leipzig: W. Engelmann, 1912. 

Steponavičius, Jonas. Psichologiški essays. D. I, Organinė psichologija, 1937 ir 1939. 

Steponavičius, Jonas. Psichologiški essays. D. II, Psichologija, jos objektas ir metodas, 1938.

Šaltiniai ir literatūra: 

1921-02-04 (60 posėdis), 1921-02-11 (62 posėdis), 1921-02-15 (63 posėdis), 1922-03-14 (182 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

I Seimas: 1922-11-17 (2 posėdis), 1922-11-28 (5 posėdis); II Seimas: 1923-06-05 (1 posėdis), 1923-06-08 (2 posėdis), 1923-07-11 (12 posėdis); III Seimas: 1926-06-02 (1 posėdis), 1926-06-09 (6 posėdis), 1926-11-26 (46 posėdis), Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1926. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1922-09-17, p. 2. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923-04-17, p. 5. 

Dr. Steponavičius Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 54–55. 

Į Steigiamąjį Seimą (II Apygardos Komisija), Lietuva, 1920-03-30, p. 2. 

II (Kauno) rinkimų į Seimą apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-20, p. 5. 

Išstojusių ir naujai įstojusių Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1921-04-04, Nr. 65, p. 4. 

Laukaitytė, Regina. Steponavičius Jonas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 488–492. 

Laukaitytė, Regina. Steponavičius Jonas, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 363–365. 

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas Dėl apdovanojimo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Vilnius, 2001 m. gegužės 15 d. Nr. 1324, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.62E462E17B51 

Nefas, Mindaugas. Dvasios aristokratai. Lietuvos šaulių sąjungos siekiai ir realybė 1919–1940 m., Versus, 2019.

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114, p. 6. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133, p. 1. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227, p. 11. 

J. G., Steponavičius Jonas, Lietuvių enciklopedija, t. 28, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1963, p. 501. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Vasiliauskienė, Aldona. Aukštaitijos krašto sūnus – lietuvybės puoselėtojas Vilnijos krašte, Lietuvos aidas, https://www.aidas.lt/lt/religija/article/15285-10-01-aukstaitijos-krasto-sunus-lietuvybes-puoseletoj (žr. 2020-08-24).

Vasiliauskienė, Aldona. Dr. kun. Jono Steponavičiaus byla Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos aidas, www.aidas.lt/lt/religija/article/7715-04-02-dr-kun-jono-steponaviciaus-byla-lietuvos-centriniame-valstybes-archyve (žr. 2019-07-25).  

Vasiliauskienė, Aldona. Kunigas Jonas Steponavičius – švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Utena: Utenos Indra, 2023. 

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-04, p. 3.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius