VILEIŠIS Jonas (1872–1942)

 

 

Vardas ir pavardė – Jonas VILEIŠIS

Gimimo data ir vieta – 1872 m. sausio 3 d., Medinių kaimas, Pasvalio valsčius, Biržų apskritis  

Mirties data ir vieta – 1942 m. birželio 1 d., Kaunas 

Palaidojimo vieta – Vileišių šeimos koplyčia, Rasų kapinės, Vilnius 

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas)  

Tėvai – Vincentas Vileišis ir Agota Vileišienė, pasiturintys ūkininkai 

Šeiminė padėtis – 1902 m. vedė, žmona – Ona Teodora Vileišienė (buv. Kazakauskaitė), kilusi iš bajorų, turėjo penkis vaikus, dukras – Birutę (g. 1903 m.), Aleną (g. 1904 m.), Ritą (1906 m.), sūnus – Petrą (g. 1906 m.) ir Kazimierą (Kazį, g. 1915 m.) 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. gruodžio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. gruodžio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partijos“ sąrašą Nr. 12 (jame įrašytas antras),  taip pat kandidatavo I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partijos“ sąrašą Nr. 14 (jame įrašytas ketvirtas),  III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų“ partijos sąrašą Nr. 5 (jame įrašytas penktas),  V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų Partijos“ sąrašą Nr. 16 (jame įrašytas antras),  tačiau išrinktas nebuvo. Seimo nariu tapo, kai į Seimą išrinkta Gabrielė Petkevičaitė atsisakė užimti Seimo nario vietą. 1922 m. gruodžio 1 d. Seimo posėdyje buvo patvirtintas Jono Vileišio išrinkimas Seimo nariu, jis Lietuvos Respublikos Seime prisiekė ir Seimo nario įgaliojimus įgijo 1922 m. gruodžio 7 d.  

FRAKCIJA: 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijos, įėjusios į Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijų bloką, narys. 1922 m. gruodžio pradžioje susijungus Lietuvos valstiečių sąjungai ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, tapo šios sąjungos frakcijos nariu. 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

1922 m. gruodžio 4 d. buvo iškeltas kandidatu į Seniūnų sueigą, tačiau atidėjus šios institucijos sudarymą (rinkimai vyko 1923 m. vasario 6 d.), į ją išrinktas nebuvo.  

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1923 m. sausio 23 d. – išrinktas Užsienio reikalų komisijos nariu; 

1923 m. vasario 6 d. – išrinktas Teisių ir redakcijos komisijos nario pavaduotoju;  

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI: 

1922 m. gruodžio 21 d. Seime renkant Lietuvos Respublikos Prezidentą, kartu su kitais Seimo nariais ginčijo Aleksandro Stulginskio išrinkimo Lietuvos Respublikos Prezidentu teisėtumą.  

1923 m. sausio 12 d. kartu su kitais frakcijos nariais teikė paklausimą Lietuvos Respublikos finansų reikalų ministrui dėl papildomų mokesčių už 1922 metus išieškojimo.  

 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

1884–1891 m. mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 

1891–1894 m. studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 

1894–1898 m. studijavo Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Teisės fakultete, kurį baigęs įgijo teisininko išsilavinimą. 

1899 m. vieną semestrą studijavo kriminalinę teisę Berlyno universitete. 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1895–1897 m. Petrapilio lietuvių studentų draugijos vadovas.  

1895 m. pradėjo rašyti straipsnius laikraščiui „Varpas“.  

1898 m. grįžo į Lietuvą, apsistojo Vilniuje. 

1898 m. kartu su broliais Petru ir Antanu Vileišiais, kunigu Juozapu Ambraziejumi, Donatu Malinausku ir kitais inteligentais įsteigė draugiją „Dvylika Vilniaus apaštalų“.  

1899–1902 m. kartu su kitais visuomenės veikėjais organizavo slaptą lietuviškų leidinių gabenimą iš Tilžės į Vilnių, Šv. Mikalojaus bažnyčios patalpose įrengė slaptą knygų sandėlį. 

1900 m. pradėjo dirbti advokato Tado Vrublevskio padėjėju.

1900 m. prisidėjo įrengiant Lietuvos ekspoziciją Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 

1900 m. kartu su kitais įkūrė slaptą draugiją „Daukanto manta“ lietuvių mokslo ir meno kūriniams leisti, lietuvių rašytojams ir menininkams remti. 

1900–1901 m. žiemą kartu su kitais surengė pirmąjį Vilniaus lietuvių vakarą.

1902 m. vienas iš Lietuvių demokratų partijos steigėjų ir vienas iš šios partijos programos autorių, ilgametis partijos narys ir vienas iš jos vadovybės narių. 

1905 m. lapkričio 1 d. – 1905 m. gruodžio 5 d. vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo Organizacinio komiteto narių. 

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. 

1905–1906 m. laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ steigėjas, redaktorius ir leidėjas. 

1906 m. vienas iš Lietuvių demokratų partijos programos bendraautorių.  

1906 m. tapo prisiekusiuoju advokatu.

1907 m. – vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų ir jos valdybos narys, organizavo vadovėlių leidybą. 

1907 m. prisidėjo rengiant Pirmąją lietuvių dailės parodą. 

1907 m. su Jonu Jablonskiu ir Antanu Smetona įsteigė draugiją „Aušra“ lietuviškoms knygoms leisti ir bibliotekoms steigti. 

1907–1908 m. – kultūros draugijos „Vilniaus kanklės“ valdybos pirmininkas. 

1907–1909 m. laikraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas. 

1909 m. pradėjo redaguoti laikraštį „Lietuvos žinios“, vienas iš leidinio steigėjų. 

1909 m. kartu su kitais įsteigė draugiją „Rūta“. 

1911 m. Vilniuje suorganizavo pirmąją sporto draugiją Lietuvoje – Lietuvių gimnastų kuopą. 

1913 m. atnaujino „Varpo“ žurnalo leidimą Tilžėje. 

1913 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvių kredito draugiją (Lietuvių banką), buvo išrinktas draugijos valdybos nariu. 

1914 m. įkūrė draugiją „Globa“. 

Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui įsteigė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti, vadinamąją – Agronomijos ir teisių draugiją, vadovavo jos valdybai. Alantos valsčiuje jo rūpesčiu buvo įsteigtos šešios mokyklos.  

1916 m. prisidėjo rengiant ir pasirašė memorandumus dėl Lietuvos politinių siekių, kurie buvo įteikti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Woodrow T. Wilsonui ir Vokietijos kariuomenės Rytų fronto vyriausiajam karo vadui.  

1916 m. vasarą už antivokiškų atsiliepimų platinimą buvo suimtas ir kalinamas Lukiškių kalėjime, vėliau – Čersko (dabar – Lenkija) koncentracijos stovykloje, iš jos, buvo gabenamas priverstiniams darbams į Belgiją. 

1917 m. pradžioje iš koncentracijos stovyklos pabėgo, daugiau nei pusmetį slapstėsi Vokietijoje.  

1917 m. vasaros pabaigoje grįžo į Lietuvą. 

1917–1922 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys.  

1917 m. rugsėjo 18–19 d. – Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, konferencijos Prezidiumo narys. 

1917 m. rugsėjo 22 d. – 1919 m. sausio 22 d. – Lietuvos Tarybos (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba) narys, juo išrinktas Lietuvių konferencijoje. Lietuvos Taryboje dirbo Finansų, Teisės, Prekybos ir pramonės, Skundų komisijose, palaikė ryšius su Vilniaus, Molėtų, Pabradės ir Saldutiškio apskričių gyventojais. 

1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Lietuvos Tarybos kartu su kun. Justinu Staugaičiu ir dr. Jurgiu Šauliu buvo deleguotas į Vokietiją siekti, kad Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. 

1918 m. gruodžio 26 d. – 1919 m. kovo 12 d. – vidaus reikalų ministras (Lietuvos Valstybės II Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Mykolas Sleževičius).  

1919 m. persikėlė iš Vilniaus į Kauną. 

1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. spalio 7 d. – finansų ministras (Lietuvos Valstybės IV Ministrų Kabinetas, Ministras Pirmininkas – Mykolas Sleževičius).

1919–1920 m. Jonas Vileišis dalyvavo derybose su Vokietijos valdžios atstovais. 

1919–1921 m.  vadovavo pirmajai diplomatinei Lietuvos Valstybės atstovybei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Išeivijos lietuvių bendruomenėse Lietuvai surinko beveik 2 mln. dolerių Laisvės paskolą.  

1921 m. rugsėjo 30 d. – 1931 m. liepos 2 d. – Lietuvos laikinosios sostinės Kauno burmistras. 

1922 m. – bendrovės „Atžala“ steigėjas.  

1922 m. lapkričio 4 d. kartu su kitais įsteigė Lietuvos liaudies banką.  

1922 m. gruodžio 7 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1922–1929 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, Centro komiteto narys. 

1923 m. gegužės 12–13 d. Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) rinkimuose kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Valstiečių liaudininkų sąjungos“ sąrašą Nr. 6 (jame buvo įrašytas penktas),  V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos“ sąrašą Nr. 5 (jame įrašytas pirmas),  tačiau išrinktas nebuvo. 

1923 m. birželio 19 d. Jono Vileišio kandidatūra buvo iškelta Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, tąsyk Seimas Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį.  

1924 m. pirmosios Lietuvos dainų šventės organizacinio komiteto narys / LE

1924 m. vienas iš Lietuvos miestų sąjungos steigėjų. 

1925 m. paskirtas Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto docentu, skaitė komunalinės teisės kursą, dėstė ir XX a. 4 dešimtmetyje. 

1925 m. gruodžio 25 d. įregistruoti akcinės bendrovės „Varpas“ įstatai, Jonas Vileišis vienas iš bendrovės steigėjų. 

Lietuvos prekybos ir pramonės banko tarybos narys. 

1927 m. vienas iš Lietuvos aeroklubo steigėjų.  

1931 m. pabaigoje, pasitraukęs iš Kauno burmistro pareigų, ėmė vertis advokato praktika.

1933 m. vasario 1 d. – 1940 m. Valstybės Tarybos narys, parengė Civilinio kodekso projektą. 

1934 m. išrinktas Kauno miesto tarybos nariu. 

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. 

Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo slapta veikusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikloje.

1942 m. birželio 1 d. mirė Kaune, buvo pašarvotas Karo muziejuje, birželio 5 d. velionio palaikai buvo pervežti į Vilnių ir kitą dieną palaidoti Rasų kapinėse – Vileišių šeimos koplyčioje.  

 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Akcinės bendrovės „Varpas“ narys; 

Draugijos „Aušra“ narys; 

Draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ narys (vienas iš steigėjų); 

Draugijos „Rūta“ narys; 

Draugijos „Vilniaus kanklės“ narys; 

Kauno Rotary klubo narys;  

Labdaros draugijos „Žiburėlis“ narys; 

Liaudies pramonei remti draugijos narys; 

Lietuvių dailės draugijos narys; 

Lietuvių demokratų partijos narys (steigėjas, vienas iš vadovybės narių); 

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo gyventojams agronomijos ir teisių pagalbai teikti (Agronomijos ir teisių draugijos) steigėjas ir valdybos narys; 

Lietuvių kredito draugijos narys; 

Lietuvių mokslo draugijos narys; 

Lietuvių ūkininkų bendrovės narys; 

Lietuvių vartotojų draugijos narys; 

Lietuvių–estų draugijos narys (vienas iš steigėjų, draugijos pirmininkas);  

Lietuvių–prancūzų draugijos narys (vienas iš steigėjų);   

Lietuvių–švedų draugijos narys (vienas iš steigėjų);  

Lietuvos aeroklubo narys (vienas iš steigėjų); 

Lietuvos automobilių klubo narys (vienas iš steigėjų); 

Lietuvos gyvūnų globos draugijos narys; 

Lietuvos miestų sąjungos narys (vienas iš steigėjų); 

Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narys;

Lietuvos teisininkų draugijos garbės narys; 

Lietuvos turizmo sąjungos narys; 

Lietuvos universiteto studentams šelpti draugijos steigėjas ir narys;  

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys, Centro komiteto narys, garbės teismo narys; 

Vilniaus lietuvių kankinių draugijos narys (jos vadovas);  

Vilniui vaduoti sąjungos narys; 

Vytauto Didžiojo komiteto narys. 

 

ĮVERTINIMAI, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

Apdovanojimai: 

1929 m. rugpjūčio 14 d. – Lietuvos valstybės apdovanojimas – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas;  

1930 m. – ugniagesių apdovanojimas „Artimui pagelbon“ 1-ojo laipsnio garbės ženklas; 

1931 m. – Skautų sąjungos apdovanojimas – Svastikos ordinas;  

1932 m. – Latvijos valstybės apdovanojimas – Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas;  

1934 m. rugsėjo 8 d. – Lietuvos valstybės apdovanojimas – Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas;  

1937 m. – Estijos valstybės apdovanojimas – Erelio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas; 

Lietuvos kariuomenės kūrėjų–savanorių medalis;  

Lietuvos Šaulių sąjungos apdovanojimas – Šaulių Žvaigždės ordino medalis.  

Atminimo įamžinimas: 

1992 m. birželio 5 d. – Kaune, ant namo V. Putvinskio g. 68, atidengta memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1931–1937 m. gyveno Nepriklausomybės akto signataras, Kauno burmistras, teisininkas Jonas Vileišis“ (skulptorius Stasys Žirgulis). 

1993 m. vasario 16 d. – serijoje „Lietuvos nepriklausomybės diena“ išleistas pašto ženklas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Vileišiui (dailininkas Jokūbas Zovė).  

1996 m. lapkričio 27 d. – Jono Vileišio ir kitų Vileišių šeimos narių palaidojimo vieta – koplyčia-mauzoliejus Rasų kapinėse, Vilniuje, buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.  

1997 m. liepos 1 d. – Jono Vileišio ir jo brolių gimtosios sodybos vieta Medinių kaime, Saločių seniūnijoje, Pasvalio rajono savivaldybėje buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Teritorijoje pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataro ženklas.  

2007 m. – Lietuvos savivaldybių asociacija, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Jono Vileišio premiją už aktualius straipsnius savivaldos temomis.  

2009 m. – Kauno miesto savivaldybės taryba, minėdama Lietuvos laikinosios sostinės Kauno 90-metį, įsteigė Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medalį (žalvarinis arba pasidabruotas), kuriuo apdovanojami asmenys už nuopelnus įtvirtinant Kauno miesto savivaldą, įgyvendinant pilietines iniciatyvas ir kuriant miesto įvaizdį. 

2009 m. liepos 2 d. – Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Kauno Petro Vileišio vidurinei mokyklai (Demokratų g. 36) buvo suteiktas Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos vardas. 

2012 m. rugsėjo 4 d. – Vilniuje, ant namo Liejyklos g. 9, atidengta memorialinė lenta, skirta 1907 m. įsteigtos Lietuvių dailės draugijos ir jos steigėjų (Sofijos Gimbutaitės, Petro Rimšo, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Antano Žmuidzinavičiaus ir Jono Vileišio) atminimui pagerbti (skulptorius Mikalojus Povilas Vilutis).  

2017 m. liepos 6 d. – minint Valstybės dieną, Laisvės alėjoje, priešais Kauno centrinį paštą, buvo atidengtas paminklas – bronzinė skulptūra Jonas Vileišis, skirta pirmajam Kauno burmistrui (skulptorius Kęstutis Balčiūnas), vėliau skulptūra perkelta į Rotušės aikštę.  

2018 m. vasario 8 d. – Vilniuje, T. Kosciuškos gatvėj, Vileišių skvere, buvo atidengtas paminklas, skirtas Petrui, Antanui ir Jonui Vileišiams (skulptorius Regimantas Midvikis). Paminklas pastatytas Vileišių giminės iniciatyva. 

2018 m. rugsėjo 8 d. – Žalgirio pergalės parke, (Kauno r.) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų garbei (tarp jų ir Jonui Vileišiui) pasodinta ąžuolų alėja (architektas Stanislovas Kalinka).  

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje yra atidengtos dvi atminimo lentos. Viena iš jų skirta broliams Antanui, Petrui ir Jonui Vileišiams (skulptorius Algirdas Bosas), kita – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams (tarp jų ir Jonui Vileišiui) atminti. 

Pavadintos gatvės: 

Vileišių skveras, Vilniuje; 

Vileišių gatvė, Mediniuose, Pasvalio apylinkės seniūnija, Pasvalio rajono savivaldybė; 

Vileišių gatvė, Žilpamūšyje, Saločių seniūnija, Pasvalio rajono savivaldybė. 

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Jonas Vileišis bendradarbiavo spaudoje, rėmė slaptą lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą. Buvo vienas iš laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ steigėjų, 1907 – 1909 m. laikraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas. Rengė publikacijas laikraščiams ir žurnalams: „Varpas“ (iki 1904 m. šiame laikraštyje paskelbė 118 straipsnių), „Ūkininkas“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Aušrinė“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“, „Savivaldybė“, „Lietuvos aidas“, „Revue Baltique“ ir kt. Paskelbė apie 500 mokslinių ir publicistinių straipsnių.  

Pasirašinėjo slapyvardžiais: J. Berželis, Beržaitis, J. Birželis, Petraitis, Kurimas, J. V., J. Vil ir kt. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Aničas, Jonas. Jonas Vileišis, 1872–1942: gyvenimo ir veiklos bruožai, Vilnius: Alma litera, 1995, 672 p. 

Blažytė‑Baužienė, Danutė. Vileišis Jonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 554–556.

Bukaitė, Vilma. Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime, Parlamento studijos, 2018, Nr. 25, p. 11–36.

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

Klimavičius, Raimundas. Neįminta XX amžiaus istorijos mįslė: Vasario 16-osios pėdsakais, Vilnius: Žinija, 2003, 231 p.

Lazauskaitė, Jurgita. Jonas Vileišis, Vilnijos vartai. Vilniaus apskrities kraštotyra, https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/jonas-vileisis/ (žiūrėta 2022-07-20). 

Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918: Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė, sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2006, 596 p.

Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimas 1917–1920 metais: idėja virsta valstybe, sudarė Vilma Bukaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018, 290 p.

Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2018, 817 p.

Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai 1917–1918, sudarė Alfonsas Eidintas, Raimundas Lopata, Vilnius: Mokslas, 1991, 536 p.

Lopata, Raimundas. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais, Vilnius: Mintis, 1996, 223 p.

Maksimaitis, Mindaugas. Mažoji Konstituanta: Lietuvos Taryba atkuriant valstybingumą, Vilnius: Justitia, 2011, 432 p.

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940: dokumentų rinkinys, parengė Mindaugas Tamošaitis, Artūras Svarauskas, Algis Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimo centras, 2020. 

Respublikos Prezidento aktas, Kaunas, 1933 m. vasario 2 d., Vyriausybės žinios, 1933-03-11, Nr. 407, p. 4. 

Seimo Rinkimų I Apygardos (Marijampolės) Komisija, Lietuva, 1922-09-22, p. 3. 

Skirius, Juozas. Lietuvos užatlantės diplomatija 1918–1929 metais: santykių su JAV politiniai ir ekonominiai aspektai, Vilnius, 1995, 184 p.

Tamošaitis, Mindaugas. Kazys Grinius ir jo bendražygiai Lietuvos politiniame gyvenime, 1926–1940: valstiečiai liaudininkai autoritarizmo laikotarpiu, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, 423 p.

Tamošaitis, Mindaugas. Vileišis Jonas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žinynas, sudarė Mindaugas Tamošaitis, Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 475–479.

Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940, Vilnius, 2001. 

Vasario 16 šventės reikšmė: rašo Valstybės Tarybos narys Jonas Vileišis, Trimitas, 1936, vasario 13, Nr. 7.

Vileišis Jonas, in: Kaluškevičius, Benjaminas ir Misius, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004. 

Vileišis Jonas, Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966, t. 34, p. 81–82.

Vileišis Jonas, Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis2311.html?asm=VILEI%d0IS%20JONAS (žiūrėta 2022-07-20). 

Vileišis, Jonas. Dėlei mūsų tautos šventės, Lietuvos ūkininkas, 1919, Nr. 5.

Vileišis, Jonas. Kova dėl Vasario 16 dienos Akto, XX amžius, 1938, vasario 19, Nr. 40.

Vileišių šeimos sodybos vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/09762B58-661C-4EA7-8D80-30173398A140 (žiūrėta 2022-07-20). 

Vilniaus senųjų kapinių, vad. Rasų kapinėmis, komplekso Vileišių šeimos koplyčia-mauzoliejus, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/ce916d5c-6052-43b4-849a-61580f746007 (žiūrėta 2022-07-20). 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918–1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašas, Lietuva, 1922-09-17, p. 3. 

V Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-06, p. 3. 

Lietuvos liaudies banko įstatai, Vyriausybės žinios, 1922-11-06, Nr. 113. 

I Seimo stenogramos: 1922-12-07 (8 posėdis), 1922-12-21 (14 posėdis), 1923-01-12 (17 posėdis), 1923-01-23 (20 posėdis), 1923-02-06 (25 posėdis), 1923-02-06 (25 posėdis), Seimo stenogramos, [Kaunas], 1922–1923. 

II Seimo stenogramos: 1923-06-19 (6 posėdis), Seimo stenogramos, [Kaunas], 1923–1926.

Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1923-03-10, Nr. 125. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923-04-17, p. 5. 

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 6. 

Akcinės „Varpo“ bendrovės įstatai, Vyriausybės žinios, 1926-01-27, Nr. 214. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

 

 

Susijusi informacija: 

• 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai